Komisija nesiūlo didinti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių procentinį dydį

apsaugos juostos pamiškėjė

(2017-04-03)

Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje dėl ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (toliau EASV) išskyrimo ir ploto dydžio reikalavimo laikymosi matyti, kad ūkininkai drausmingi ir atsakingai vykdo jiems keliamus žalinimo reikalavimus. ES lygmeniu ūkininkų deklaruoto ploto, skirto EASV, procentinis dydis yra beveik dvigubai didesnis nei ūkių lygmeniu reikalaujami 5%. Trys dažniausiai pasirenkamos EASV rūšys yra susijusios su derlingomis arba galimai derlingomis vietovėmis.
2015 m. ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis paskelbti 8 mln. ha žemės, 2016 m. EASV skirtos žemės plotas dar šiek tiek padidėjo (130 000ha). 2015 m. dažniausiai deklaruojama EASV rūšis buvo su derlingomis arba galimai derlingomis vietovėmis susijusi ekologiniu požiūriu svarbi vietovė (žr. pav.):

  • užsėta azotą fiksuojančiais pasėliais (37,4% realaus EASV ploto);
  • užsėta tarpiniais pasėliais (33,2 %);
  • palikta pūdymui (25,9 %).

EASV paiskirstymas 2015

EASV dalis ES lygmeniu 2016 m. išliko beveik nepakitusi, nors atskirose valstybėse narėse ji buvo skirtinga: vietovių, paliktų pūdymui, kraštovaizdžio elementų ir apsauginių juostų plotas sumažėjo, o vietovių su tarpiniais pasėliais ir azotą fiksuojančiais pasėliais – padidėjo.

EASV struktūra valstybių narių lygmeniu rodo kelias tendencijas:

  • didžioji dalis kraštovaizdžio elementų ir apsauginių juostų randama tik Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Maltoje;
  • pūdymui žemė dažniau paliekama Viduržemio jūros regiono šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Portugalijoje ir Kipre, ir borealiniame biogeografiniame regione esančiose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Suomijoje ir Latvijoje;
  • Kroatijoje, Čekijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje vyrauja azotą fiksuojantys pasėliai;
  • tarpiniai pasėliai daugiau paplitę Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose.

Lietuvoje leisti pasirinkti tik du EASV elementai, kurie procentaliai pasiskirstę apylygiai, t.y. azotą fiksuojančių pasėlių plotas buvo tik keliais procentais didesnis už pūdimui paliktą plotą.

Mokslinė literatūra ir viešų konsultacijų rezultatai Komisijai leidžia manyti, kad veiksnius, darančius poveikį ūkininkų sprendimams dėl ekologiniu požiūrių svarbių vietovių rūšies būtų galima suskirstyti į maždaug tris kategorijas:

  • ekonominiai veiksniai, kurie skatina ūkininkus pasirinkti mažiausiai sąnaudų reikalaujančią ir našiausią EASV rūšį;
  • politiniai ir administraciniai veiksniai:
  1. nacionalinės valdžios institucijų parengtas EASV rūšių ribojamo naudojimo sąrašas (pavyzdžiui, kai kurios šalys yra pasirinkusios tik du, tris arba keturias ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšis);
  2. rizika, kad ūkininkai bus griežtai tikrinami ir bus rasta neatitikimų (pavyzdžiui, lauko riba viršija didžiausią plotį);
  3. administracinės naštos lygis (pavyzdžiui, jis gali būti sumažintas naudojant iš anksto užpildytą paraiškos formą, kurioje nurodyti visi ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms priskiriami kraštovaizdžio elementai);
  4. ūkininkų supratimas ir žinios apie įpareigojimą skirti dalį savo žemės EASV.

2016 m. buvo antrieji įpareigojimo skirti žemės ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms taikymo metai. Remdamiesi iš 19 valstybių narių surinktais duomenimis, ataskaitos rengėjai teigia, kad antraisiais metais įvykę pokyčiai buvo nežymūs tiek kalbant apie nacionalinės valdžios institucijų sistemos valdymą, tiek apie ūkininkus, kurie laikėsi įpareigojimo taip pat, kaip ir pirmaisiais metais. Atitinkamai žemės, skirtos EASV, dalis beveik nepakito, kaip ir bendras ūkininkų deklaruotas EASV plotas, ir atskirų EASV rūšių dalis tame plote.

Ataskaitoje taip pat pastebėta, kad remiantis tyrimais, atskirų EASV rūšių nauda aplinkai priklauso ne tik nuo jų skaičiaus, bet ir kokybės, kurią nulemia konkrečios sąlygos ir valdymo reikalavimai, kaip antai:

  • pūdymui paliktos žemės dirvožemio danga, tarpiniams pasėliams naudojamas pasėlių mišinys ir azotą fiksuojantiems pasėliams naudojamos pasėlių grupės;
  • pjovimo režimai, saugojimo laikotarpiai ir cheminių trąšų naudojimas;
  • kraštovaizdžio elementams naudojamos augalijos struktūros įvairovė, apsauginių juostų buvimo vieta ir matmenys.

Atsižvelgdama į ataskaitoje išdėstytus svarstymus, Komisija nesiūlo daryti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 pakeitimų ir didinti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių procentinį dydį.

  Parengta pagal Europos Komsijos ataskaitą ir COPA-COGECA pateiktą informaciją

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį