(2020-12-21)
Šie strateginiai planai yra vienas pagrindinių BŽŪP reformos elementų. Remiantis kiekvienos valstybės narės padėties ir poreikių analize juose bus nustatyta, kaip kiekviena jų taikys BŽŪP priemones siekdama įgyvendinti konkrečius BŽŪP tikslus ir Europos žaliojo kurso tikslus. Rekomendacijos Lietuvai čia.
Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Januszas Wojciechowskis sakė: „Šios rekomendacijos valstybėms narėms yra labai svarbios siekiant pertvarkyti mūsų žemės ūkio sektorių, kad jis taptų tvaresnis ir atsparesnis. Primygtinai raginu valstybes nares vadovautis šiomis rekomendacijomis rengiant savo BŽŪP strateginius planus. Taip galėsime užtikrinti, kad BŽŪP derėtų su Žaliuoju kursu ir kad šia politika būtų remiami ūkininkai, varomoji žaliosios pertvarkos jėga. Drauge su Europos Parlamentu ir Taryba užtikrinsime, kad įgyvendinant BŽŪP reformą būtų toliau siekiama būtinų aplinkos ir klimato srities tikslų.“
Remdamasi valstybių narių žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių analize, Komisija teikia kiekvienai valstybei narei skirtas rekomendacijas. Šios rekomendacijos susijusios su visais devyniais konkrečiais BŽŪP tikslais, apimančiais aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus, taip pat su kompleksiniu žinių ir inovacijų tikslu.
Be to, rekomendacijos grindžiamos Europos žaliojo kurso tikslais, tiksliau, šešiais kiekybiniais strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos tikslais. Šių rekomendacijų tikslas – BŽŪP strateginiuose planuose nurodyti kryptį, kurios reikia laikytis siekiant įgyvendinti tuos uždavinius ir tikslus, nustatant pagrindines valstybių narių spręstinas problemas ir jų sprendimo būdus. Tuo tikslu rekomendacijose taip pat apžvelgiama esama Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo padėtis. Pavyzdžiui, pateikiamas žemėlapis su duomenimis apie valstybių narių gyvulininkystės sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vienam hektarui.
Be to, Komisija didžiajai daugumai valstybių narių rekomendavo plėtoti būtinas maisto tiekimo grandinės struktūras, nustatyti ekologinės gamybos vietos potencialą, remti ekologiškų produktų vartojimą ir užtikrinti paramą perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo ir jo palaikymui įgyvendinant kaimo plėtros politiką, kad būtų pasiektas 25 proc. ekologinio ūkininkavimo tikslas.
- Kalbant apie BŽŪP tikslus, susijusius su konkurencingumo didinimu ir jaunųjų ūkininkų pritraukimu, daugeliui valstybių narių Komisija rekomenduoja sudaryti palankesnes sąlygas finansavimui gauti, pavyzdžiui, aktyviau naudotis turimomis kaimo plėtros sistemos finansinėmis priemonėmis.
- Kitas pavyzdys – pesticidų naudojimo ir jų keliamos rizikos mažinimas. Komisija rekomenduoja valstybėms narės skatinti tausųjį pesticidų naudojimą ir užtikrinti integruotosios kenkėjų kontrolės įdiegimą. Turi būti siekiama auginti sveikus pasėlius kuo mažiau pažeidžiant žemės ūkio ekosistemą ir skatinama taikyti natūralius kenkėjų kontrolės metodus. Galiausiai, rekomendacijose taip pat nurodoma būtinybė didinti žemės ūkio produktų vertę pirminio gamintojo lygmeniu, taikant geografinių nuorodų sistemą arba naudojant vietos ir regionines tiekimo grandines.
Pagrindiniai faktai
2020 m. gegužės mėn. paskelbus strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, pradėtas struktūrinis Komisijos ir valstybių narių dialogas. Šios dvi strategijos pateiktos atsižvelgiant į Europos žaliojo kursą, siekiant sudaryti sąlygas pereiti prie tvaresnių maisto sistemų ir šalinti pagrindinius veiksnius, kurie lemia biologinės įvairovės nykimą. Jos apima tikslus, kurie turi būti pasiekti iki 2030 m., be kita ko, 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiuose auginamiems gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimo apimtį, pasiekti, kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui, taip pat visose kaimo vietovėse iki 2025 m. užtikrinti prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio.
2018 m. Komisija pateikė pasiūlymus dėl BŽŪP reformos, nustatydama lankstesnį, veikla ir rezultatais grindžiamą požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į vietos sąlygas ir poreikius, kartu padidindama ES lygmens užmojus tvarumo srityje. Naujoji BŽŪP grindžiama devyniais tikslais, kuriais taip pat turi remtis ES šalys rengdamos savo BŽŪP strateginius planus.
Europos Parlamentas ir Taryba dėl savo derybinių pozicijų dėl BŽŪP reformos susitarė atitinkamai 2020 m. spalio 23 ir 21 d., tad 2020 m. lapkričio 10 d. buvo galima pradėti trišalius dialogus. Kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai, Komisija pasiryžusi visapusiškai dalyvauti trišalėse derybose dėl BŽŪP kaip sąžininga teisėkūros institucijų tarpininkė ir didesnio tvarumo varomoji jėga.
Daugiau informacijos
Strategija „Nuo ūkio iki stalo“
Biologinės įvairovės strategija
Pagal Europos Komisijos pranešimą spaudai
