(2016-09-16)
Š.m.rugsėjo 14 d. Europos Komisija paskelbė 2014–2020 m. daugiametės finansinės perspektyvos (DFP) vidurio laikotarpio peržiūros pasiūlymų rinkinį. Jame, be kita ko, išdėstytos ir papildomos priemonės, kuriomis siekiama supaprastinti Bendrąją žemės ūkio politiką. Šios priemonės turėtų palengvinti gyvenimą tiek ūkininkams, tiek nacionalinėms valdžios institucijoms. Svarbu, kad Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl 2014-2020 m. daugiametės finansinės programos reglamento pakeitimų žemės ūkio sektoriui skirtos lėšos nėra mažinamos, t.y. išlieka tie patys nacionaliniai vokai tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros srityje.
Europos Komisijos pateiktuose supaprastinimo pasiūlymuose numatyta peržiūrėti kai kurias Kaimo plėtros reglamento nuostatas. Siūloma atnaujinti pajamų stabilizavimo įrankį, suteikiant valstybėms narėms galimybę pačioms sukurti įrankį ne visiems, o konkrečiam sektoriui, kas leis kryptingiau suteikti pagalbą ūkininkams įvairių krizių rinkoje metu, pats įrankis taps patrauklesnis ūkininkams. Kitas svarbus pakeitimas yra susijęs su nuostatomis dėl tarpusavio pagalbos fondų steigimo. Atsižvelgta į anksčiau Europos Komisijai teiktus pasiūlymus ir numatoma panaikinti dabar galiojantį draudimą dėl viešojo sektoriaus indėlio pradiniam tarpusavio pagalbos fondo kapitalui formuoti.
Europos Komisja taip pat sieks supaprastinti paskolų ir kitų finansinių instrumentų gavimo taisykles. Tai ypač aktualu jauniesiems ūkininkams, kuriems yra labai sunku gauti banko paskolas ir leistų padidinti viso sektoriaus konkurencingumą.
Pasiūlyme pateikta ir svarbių pakeitimų tiesioginių išmokų srityje. Įsiklausiusi į daugelio valstybių narių reikštą kritišką nuomonę, Europos Komisija grįžta prie aktyvaus ūkininko apibrėžimo klausimo – numatoma sumažinti reikalavimų įgyvendinimo administracinę naštą. Įtraukti ir kiti svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama efektyviau paskirstyti lėšas tarp tiesioginių išmokų poschemių, kad būtų išvengta nepanaudotų lėšų.
Lietuvai ir kitoms valstybėms narėms, kuriose jungimosi į gamintojų organizacijas lygis žemiausias, leista nacionalinėmis lėšomis šias organizacijas paremti ne daugiau kaip 1 proc. nuo parduodamos produkcijos vertės.
Pateikti pasiūlymai jau artimiausiu metu bus pradėti svarstyti Europos Parlamente ir Ministrų Taryboje, galutinės nuostatos bus patvirtintos pasiekus tarpinstitucinį susitarimą. Tikimasi, kad pakeitimai Bendrosios žemės ūkio politikos srityje bus taikomi nuo 2018 m.
Nekeičiant viršutinių išlaidų ribų, dėl kurių susitarta su Europos Parlamentu ir Taryba, dėl pateiktų Komisijos pasiūlymų iki 2020 m. bus papildomai rasta 6,3 mlrd. eurų. Pinigai bus skirti darbo vietų kūrimui, investicijoms ir ekonomikos augimui skatinti bei migracijos problemoms spręsti ir jų pagrindinėms priežastims šalinti. Taip pat pateikiama siūlymų, kaip užtikrinti, kad ES biudžetas būtų geriau parengtas ir jį būtų galima greičiau panaudoti reaguojant į nenumatytas aplinkybes, tuo pačiu supaprastinant finansines taisykles ir orientuojantis į rezultatus. Valstybių narių nebus prašoma skirti daugiau lėšų, negu jos jau įsipareigojo skirti pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. Lėšos bus skirtos iš tam tikro biudžeto rezervo, pavyzdžiui, nepaskirstytų maržų ir specialiųjų priemonių.
Pagal Europos Komisijos ir ŽŪM pateiktą informaciją
