(2016-03-21)
Š.m. kovo 18 d. vykusiame išplėstiniame LŪS prezidiumo posėdyje buvo kelti du pagrindiniai klausimai: kaip bus užtikrinamas konkurencingumas visuose Lietuvos regionuose ir visų tipų ūkiuose pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projektą ir kam prireikė keisti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą.
Posėdyje dalyvavo: LR Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Žemės ūkio ministerijos žemės ir išteklių departamento direktorius Algirdas Sereika, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (VAT) direktorius Sergejus Fedotovas ir VAT augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vadėja Kristina Valionienė, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas. Į svečius buvo atvykęs naujai Švenčionių rajone įsikūrusios ūkininkų sąjungos pirmininkas Darius Kavšinas.
Posėdyje taip pat buvo aptarti kovo 17 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime priimti sprendimai dėl 18 mln. eurų paramos paskirstymo pieno ūkiams, siekiant dalinai kompensuoti pajamų mažėjimą už parduotą pieną 2015 metais, pienininkų akcija kovo 30 d. Vilniuje; ES Komisaro V.Andriukaičio atsakymas Žemės ūkio ministerijai dėl augalų apsaugos priemonių, autorizuotų kitoje ES narėje, įsigijimo teisių ir organizacijos narių aktualijos. Ilgiausiai užtruko diskusijos svarstant du pagrindinius darbotvarkės klausimus. LŪS nariai kėlė abejones, ar ne geriausia padėtis iš susidariusios padėties skirstant paramą pagal KPP investicines priemones būtų nepradėti naujo šaukimo, kuris planuojamas nuo balandžio vidurio, kol detaliai neišanalizuoti jau įvykusių šaukimų rezultatai ir neužtikrintas konkurencingumas visų tipų ūkiuose ir visuose regionuose. Ūkininkai reikalauja, kad parama ūkių modernizavimui būtų paskirstyta proporcingai nepriešinat tarpusavyje ūkio šakų. Valdžios atstovai savo atsakymus motyvavo, jog būtų paprasčiau, jeigu žemdirbiai susitartų tarpusavyje. Tačiau, ūkininkų nuomone, susitarti praktiškai neįmanoma, nes tarpusavyje priešinamos ūkio šakos, o atstovaujančių profesinių ir šakinių organizacijų lūkesčiai labai skirtingi.
LŪS pirmininkas susirinkime informavo, jog kovo 17 d. diskusijose su žemdirbių atstovais ministerijoje preliminariai sutarta, kad 18 mln. eurų parama bus skirstoma vienodai tiek stambiesiems, tiek smulkiesiems pieno gamintojams, skaičiuojat paramą viena karvei. Taip pat sutarta, kad kooperatyvų nariams už karvę būtų mokama 10 proc. didesnė parama. LŪS prezidiumo nariai balsų dauguma pritarė tokiam Žemės ūkio ministerijos pasitarime priimtam sprendimui. Viceministras S.Cironka paaiškino, kad Žemės ūkio ministerija yra pateikusi Europos Komisijai prašymą suteikti 75,7 mln. eurų išskirtinę tikslinę tiesioginę paramą pieno gamintojams, tačiau kol nėra teigiamo atsakymo, buvo ieškoma kitų galimybių – nutarta paremti juos 18 mln. eurų nacionaline parama pagal vadinamosios nereikšmingos de minimis paramos galimybes. De minimis principai riboja paramą iki 15 tūkst. eurų vienam ūkio subjektui. Ši parama pieno gamintojams turėtų būti išmokėta jau balandžio mėnesį. Ministerija taip pat kreipėsi į Europos Komisiją dėl de minimis paramos ribų padidinimo. Jei tokios ribos būtų padidintos, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, žadama, kad parama pieno gamintojams galėtų būti išmokėta ir antroje metų pusėje. LŪS pirmininkas informavo, kad susitikime ministerijoje svarstytas ir Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo tobulinimas, kuriame būtų plačiau apibrėžta perdirbėjų atsakomybė ir įtraukti prekybininkai. Toks įstatymas galėtų būti rimta priemonė palaikant pieno gamintojus. LŪS vicepirmininkas Marijus Kaktys informavo apie Lietuvos pieno gamintojų asociacija planuojamus veiksmus kovo 30 d. Sprendimo priėmimo teisė dėl dalyvavimo ŽŪR ir LPGA organizuojamoje protesto akcijoje prie Žemės ūkio ministerijos palikta patiems LŪS rajoniniams skyriams, įvertinant savo narių pageidavimus.
Posėdyje Žemės ūkio ministerijos žemės ir išteklių departamento direktorius Algirdas Sereika turėjo atlaikyti ūkininkų priekaištus dėl ketinimų liberalizuoti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. LŪS nariai atvirai klausė kam iki šiol veikiantys saugikliai pasirodė esantys per daug griežti, jei patys ūkininkai nesiskundžia šiandien veikiančiu įstatymu. Ūkininkų sąjungos Pasvalio rajono skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis siūlė geriau parengti ir priimti Žemės nuomos įstatymą, pagal kurį nuomos kaina būtų susieta su nuolat svyruojančia produkcijos supirkimo kaina. LŪS pirmininkas priminė susirinkusiems, kad dar 2014 m. susitikime su Prancūzijos konsulu Baltijos šalyse diskutuota apie žemės nuomos įstatymą, kuris Prancūzijoje veikia jau 70 metų. Ir Prancūzijos konsulas dar tada lietuviams pataręs įstatymais reglamentuoti nuomos kainas, nes priešingu atveju nesutarimai su žemės savininkais dėl žemės nuomos dydžio neturės pabaigos. LŪS prezidiumo nariai sutarė raginti ministeriją išanalizuoti kitose ES šalyse veikiančius žemės pardavimo ir žemės nuomos įstatymus bei paruošti Lietuvai tinkamą teisės aktą.
Straipsnį parengė LŪS Tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
Renginio akimirkos Lietuvos ūkininkų sąjungos facebook paskyroje.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas
