(2017-11-14)
Šie metai žemės ūkiui išskirtiniai ir ne gerąja prasme. Dėl itin gausaus kritulių kiekio nuimant derlių, rugsėjo mėnesį savivaldybės pradėjo skelbti rajonų mastu ekstremalią situaciją, o spalio pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė ją paskelbė jau visos Lietuvos mastu. Iki šiol žemdirbiai tebeskaičiuoja savo patirtus nuostolius, o drėgmės perteklius akivaizdžiai ir dabar dar matomas daugelyje Lietuvos vietovių. Tačiau, kad ir kokie būtų sunkūs metai, jie eina į pabaigą su viltimi, kad kiti metai bus geresni, dosnesni, ramesni. Tarp metų pabaigoje tradiciškai vykstančių renginių svarbus yra ir konkurso „Metų ūkis“ rezultatų apibendrinimas, vainikuojantis rajonines žemdirbių šventes. Konkursą Lietuvos ūkininkų sąjunga šiemet organizavo jau dvidešimt ketvirtą kartą. Tai pačias ilgiausias tradicijas turintis žemdirbių konkursas, kuris per eilę metų išlaikė savo esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą.
Laimėtojais tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai. Dažniausiai tai yra tie, kurie, siekdami geresnių rezultatų savo veikloje, aktyviai naudojasi įvairiomis investicinėmis Kaimo plėtros priemonėmis, modernizuoja tiek didesnius, tiek mažesnius ūkius, tampa puikiu gerosios praktikos pavyzdžiu kitiems. Konkurso naudingumas yra pagrįstas visuotine nauda Lietuvos žemdirbiams, kai skatinamas nuolatinis ūkininkų kvalifikacijos kėlimas, įvertinami jų pasiekti ūkio veiklos rezultatai per pastaruosius metus. Pagal konkurso nuostatus dalyvių vertinimas susidėjo iš šių kriterijų:
1) ūkininko kvalifikacija, išsilavinimas,
2) ūkio veiklos ir jo rezultatų įvertinimas,
3) papildomi kriterijai.
Konkurso organizavimo istorijoje pasitaikė ir tokių ūkių, kurie palaipsniui laimėdavo prizines vietas ir įrodė, jog augo, tobulėjo, plėtėsi ir siekė kuo geresnių ūkininkavimo veiklos rezultatų.
Konkurso vertinimo komisijos yra sudaromos iš savivaldybės konkurso organizatorių: LŪS rajono skyriaus, LŽŪKT rajono biuro, rajono žemės ūkio skyriaus atstovų, kitų žemdirbiškų organizacijų atstovų, pasikviečiant praėjusių metų konkurso laimėtojus – ūkininkus, spaudos atstovus ir rėmėjus. Ūkininkų sąjungos sprendimu konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į Respublikinę apdovanojimo šventę pasiliekame teisę kviesti tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų bei mažų savivaldybių laimėtojus. Galbūt dėl to kai kurios savivaldybės iš viso neberengia konkurso, o jeigu ir rengia, savo duomenų Sąjungai nepateikia. Aišku, pasitaiko ir viena kita savivaldybė, kurioje pats ūkininkų sąjungos skyrius nusprendžia nerengti konkurso, nes neprikalbina ūkininkų jame dalyvauti, o, galbūt, kai kam tiesiog pritrūksta noro užsiimti jo organizavimu.
Šiemet rezultatus pateikė 40 savivaldybių, iš kurių tik Rietave ne taip senai įsikūrusi Ūkininkų sąjunga dar nėra respublikinės Ūkininkų sąjungos narė, bet labai tikimės, kad netrukus ja taps. Kiekvienoje iš jų išrinkta po vieną pirmos, antros ir trečios vietos laimėtoją. Konkurse šiemet dalyvavo 455 ūkiai, iš kurių aktyviausios buvo Kauno, Rokiškio, Telšių ir Varėnos sav. Laimėtojais tapo 120 ūkių. Konkursas neįvyko Kazlų Rūdos ir Šakių savivaldybėse, nors ten yra LŪS skyriai.
Šiemet tarp laimėtojų vyrauja augalininkystės ūkiai. Pagal laimėtojų anketose nurodytus duomenis ūkio specializacijos pasiskirstę taip: 70 augalininkystės, 28 gyvulininkystės, 22 mišrios specializacijos ūkiai. Tarp jų 7 užsiimantys bitininkyste, 3 puoselėja sodininkystės, 3 daržininkystės, 1 paukštininkystės bei 1 gėlininkystės ūkius. Tarp visų laimėtojų yra 13 ekologinių ūkių, iš kurių: 8 užsiima mėsinių gyvulių auginimu, 4 yra augalininkystės ir 1 mišrus ūkiai.
Netradiciniai tarp laimėtojų yra Skuodo rajono I vietos nugalėtojai – Janina ir Edvardas Karečkai, kurie yra ūkininkai, bet tuo pačiu Gesalių ŽŪB vieninteliai pajininkai, ir todėl anketoje nurodyti bendrovės duomenys: dirbama 1200 ha žemės, turi virš 1100 galvijų, melžia 310 karvių.
Antrasis didžiausias pagal dirbamos žemės plotą – augalininkystės krypties Ingos ir Ovidijaus Pečeliūnų ūkis Panevėžio rajone užėmęs I vietą. Ūkininkai įvairias kultūras augina 1150 ha plote.
Gyvulininkystės ūkiuose daugiausiai auginami mėsiniai ir pieniniai galvijai. Didžiausias pagal plotą gyvulininkystės ūkis tarp nominantų yra Anykščių rajone – 360 ha. Jo šeimininkai tai I vietos nugalėtojai savo rajone Ligita ir Algis Bukauskai, kurie augina 250 mėsinių galvijų ir užsiima mėsos perdirbimu. Daugiausia gyvulių laiko (be Skuodo I v. ) Lazdijų rajono I vietos laimėtojas Juozas Vainauskas – 260 vnt. mėsinių galvijų. Daugiausia melžiamų karvių (be Skuodo I v.) prižiūri Kupiškio rajono I vietos laimėtojai Laimutė ir Laimutis Baltrūnai. Jie melžia 119 karvių. O Elektrėnų savivaldybės I vietos laimėtojai Erika ir Gintautas Migoniai savo ekologiniame mišriame ūkyje augina 150 angusų ir 200 avių bandas. Penki konkurso nugalėtojai nurodė auginantys avis. Iš jų didžiausią avių bandą – apie 280 avių – laiko Pagėgių savivaldybės III vietos nugalėtoja ekologinio ūkio šeimininkė Laima Aleknavičienė, kartu 25 ha plote užsiimanti ir daržininkyste. Septynių bitininkų tarpe daugiausiai –80 – bičių šeimų laiko Anykščių rajono savivaldybės ūkininkai Živilė ir Audrius Kustai, šiemet konkurse užėmę II vietą. Jų ūkis šiemet yra mažiausias pagal plotą – 11 ha.
Mišrių ūkių tarpe norėtųsi išskirti Vilniaus rajono I vietos laimėtojus Dianą ir Andžejų Liudkevič, kurie, dirbdami 25 ha žemės plotą, augina 33 avis, 26 ožkas ir laiko 6 šeimas bičių. Tuo tarpu Vilkaviškio rajono savivaldybėje III vietą. užėmęs Rokas Šlivinskas ne tik puikiai tvarkosi mišrios specializacijos 230 ha ūkyje, bet ir vadovauja Vilkaviškio krepšinio klubui „Perlas“.
III vietą Anykščių rajone užėmęs Justas Petraitis 12 ha plote augina sodą ir, pasinaudojęs Europos Sąjungos parama, turi įsirengęs modernią sulčių spaudimo liniją. Sodininkyste 14 ha žemės plote užsiima ir Ilona bei Stasys Juozapavičiai, ūkininkaujantys Zarasų rajono savivaldybėje, šiemet laimėję III vietą. Be to, jie Juozapavos kaime turi įveisę juodųjų serbentų uogyną. Mišraus ūkio šeimininkai užėmę II vietą Utenos rajone Aušrinė ir Žydrūnas Purviniai vysto sodininkystę, laiko 60 mėsinių galvijų ir turi 58 elnius.
Kartu su tėvais Kristina ir Sauliumi Paurais ūkininkaujanti duktė Jonata ir jos vyras Tomas Raudoniai Kauno rajone 200 ha augalininkystės ūkyje užsiima ir gėlininkyste ir konkurse užėmė II vietą. I vietos nugalėtojai Klaipėdos rajone Tatjana ir Vytautas Gliožeriai laiko apie 300 paukščių. Ignalinos rajono ūkininkai Ariana ir Giedrius Palenčiai bei Jurbarko rajono ūkininkas Giedrius Greičius, savo rajonuose atitinkamai užėmę II vietas, specializuojasi daržininkystėje. Abu šie ūkiai dirba po 50 ha.
Augalininkystės ūkio šeimininkai iš Ignalinos rajono savivaldybės I vietos laimėtojai Aida ir Juozas Mikštai dirba bene didžiausią žemės plotą nenašių žemių regione 980 ha. Ūkį Juozas Mikštas užregistravo 2004 metų vasarą tuo laiku vadintame Dievo pamirštame Didžiasalio krašte, o 2005-aisiais su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašė pirmąją paramos sutartį. Vėliau jų buvo ne viena. Taip su Europos Sąjungos paramos pagalba ūkis su laiku augo ir modernizavosi.
Lietuvių liaudies patarlės sako: „Kur du stos, visada daugiau naudos“, „Visada prie būrio darbas eina greičiau, negu vienam“. Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga šiais metais mini savo veiklos 10-tį. Ta proga jos taryba su rajono konkurso komisija svarstė, kas labiausiai per šiuos metus labiausiai įsitvirtino jų savivaldybėje. Buvo pripažinta, jog daugelio ūkininkaujančių narių vaikai užaugo padėdami tėvams ūkiuose, o vėliau šalia tėvų ūkio įkūrė ir savo ūkius, taip vieni kitiems padėdami sėkmingai ūkininkauja ir puoselėja šeimos ūkininkavimo tradiciją. Todėl šiemet Kėdainiuose pirmą vietą laimėjo Aidos ir Jono Talmantų, jų vaikų Ovidijaus Talmanto bei Irmos ir Pauliaus Pikšrių ūkiai. Bendrai šie tėvų ir vaikų ūkiai dirba 1118 ha, kur specializuojasi žieminių javų bei rapsų ir cukrinių runkelių auginime. Kėdainiškiai niekada nesibaidė nei bankų paskolų, nei įsipareigojimų ES fondams, todėl jų ūkiuose įgyvendintas ne vienas europinėmis lėšomis paremtas projektas. Jie ne tik perka pažangią techniką, bet ir taiko šiuolaikines žemdirbystės technologijas. Ūkininkai aria tik naujai įsigytus ar išnuomotus žemės plotus, o likusi žemė įdirbama skutikliu su ant jo sumontuota sėjamąja. Tai, kad tėvas Jonas Talmantas gali užsiimti visuomenine veikla, būdamas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku ir šiemet susikūrusios Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos pirmininku, yra didelis būtent šeimos narių nuopelnas.
Varėnos rajono savivaldybėje visi laimėtojai yra tėvų ir vaikų ūkiai. Pirmą vietą užėmę Vytautas ir Dalia Rauloniai su sūnumis Remigijum ir Justinu 850 ha plote užiima augalininkyste. Antrąją vietą užėmę Rima ir Jonas Kondratavičiai su sūnumi Rimgaudu bei dukra Indre pluša 300 ha ekologiniame augalininkystės ūkyje. O trečiąją vietą užėmę Roma ir Juozas Žėkai su dukra Sigita ūkininkauja bei tvarkosi mišriame per 100 ha ekologiniame ūkyje, kuriame laiko bičių, kiaulių ir galvijų.
O štai Akmenės ir Joniškio rajonų savivaldybėse tarp laimėtojų yra drauge ūkininkaujančių brolių ir seserų. Joniškio r. I vietos laimėtojai Donatas Petraitis bei Daiva Stonienė yra brolis ir sesuo. Jie kartu su Donato žmona Roberta derlingose Šiaurės Lietuvos žemėse dirba 500 ha ir augina javus. Akmenės III vietos laimėtojų Grinių ūkyje dirba broliai Sigitas ir Alvydas bei pastarojo žmona Ilona. Jie kartu pluša 130 ha augalininkystės krypties ūkyje.
Kaip visada, apibendrinant konkurso rezultatus, atkreipiamas dėmesys į laimėtojų vidutinį amžių, į vyriausią ir jauniausią laimėtojus. Šiemet tarp konkurso pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 48 m., pradėję ūkininkauti vidutiniškai 2000 metais. Tarp antros ir trečios vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 44 m., o ūkininkauti pradėta vidutiniškai 2002 – 2004 m. Tarp 2017 m. konkurso laimėtojų vyriausias yra Raseinių rajono Nemakščių žemių ūkininkas Mykolas Hofertas, dirbęs veterinarijos gydytoju, ilgus metus vadovavęs „Pryšmančių“ kolūkiui, o, Lietuvai veržiantis į Nepriklausomybę, vienas pirmųjų 1989 m. pradėjo ūkininkauti. 79 m. Mykolas visai Lietuvos žemdirbiškai visuomenei gerai žinomas kaip kovotojas už teisybę. Ir šiame konkurse per 24 jo organizavimo metus dalyvavo ne kartą. Šiemet jo ūkis užėmė III vietą, tačiau visą savo gyvenimą Mykolas Hofertas yra pašventęs darbui ir Lietuvos žemės ūkiui. Šiandien tvarkosi 240 ha augalininkystės ūkyje ir laiko per 40 bičių šeimų. Jauniausia konkurso laimėtoja yra šeimos ūkininkavimo tradicijas tęsianti 25 metų Kristina Stirnaitė, Elektrėnų sav. užėmusi III vietą. Ji augusi darbščių Vitos ir Sauliaus Stirnų ūkyje, visą laiką tarp mokslų daug gelbėjo tėvams ūkio darbuose, o Aleksandro Stulginskio universitete įgijusi aukštąjį išsilavinimą, 2014 m. ir pati įregistravo savo nuosavą ūkį. Šiuo metu sėkmingai augina per 50 mėsinių galvijų bandą ir tikrai mato daug perspektyvų, susiedama savo gyvenimą su kaimu.
Pagal išsilavinimą: 46 nurodė turintys aukštąjį, 40 – spec. vidurinį, 27 – aukštesnįjį ir 7 – kitą išsilavinimą.
Konkurso rezultatų apibendrinimo renginys vyks š.m. lapkričio 17 d. Kaune. Generalinis renginio rėmėjas – SWEDBANK. Pagrindinis rėmėjas – UAB „Biržų žemtiekimas“. Pagrindiniai informaciniai šių metų renginio rėmėjai – agroverslo žurnalas „Mano ūkis“, portalai www.manoukis.lt ir www.agroakademija.lt, laikraštis „Ūkininko patarėjas“, kurie nuosekliai nuo pat konkurso paskelbimo pradžios skelbė apie jo eigą. Kiti informaciniai rėmėjai – „ Kaimo laikraštis“, portalai www.ukininkopatarėjas.lt, ir www.agroeta.lt, TV laida „Kaimo akademija“.
Konkurso „Metų ūkis 2017″ laimėtojų sąrašas
LŪS administracijos informacija
