Konkurso „Metų ūkis 2021″ laimėtojų pagerbimo šventė Plungėje

2022-07-11

2021 m. LŪS dvidešimt aštuntąjį kartą organizavo ilgiausias tradicijas žemdirbiškoje visuomenėje turintį konkursą Lietuvoje „Metų ūkis“, suteikiant galimybę pačioms savivaldybėms nuspręsti, ar pandemijos sąlygomis jį rengs. 2021 metais konkursas įvyko 28 savivaldybėse. Dėl laimėtojų apdovanojimų formato diskutuota ne kartą, bet dėl buvusių nepalankių epidemiologinių sąlygų renginys buvo vis atidedamas. Galiausiai jis įvyko 2022 m. liepos 8 d. Plungės kultūros centre ir taip pirmą kartą apdovanojimų istorijoje renginys persikėlė į regioną, pateisindamas visų lūkesčius. Atstumas – buvo vienintelis išbandymas ir kaip visada nutinka – įvairios kitos aplinkybės, dėl ko atvyko ne visi apdovanojamieji.

Renginio vedėjos– Plungės kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Simona Gudavičiūtė ir renginių organizatorė Renata Žukauskė – dovanojo ne tik gerą nuotaiką, istoriją apie Plungės kraštą, bet ir daugeliui ne kasdien girdimą žemaičių tarmę.

Daug skambėjo sveikinimo kalbų. Renginį atidaręs LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius pasidžiaugė visais susirinkusiais ir paminėjo tik kelis faktus apie rezultatus. Plungės rajono meras Audrius Klišonis susirinkusius nukėlė į garsią Plungės praeitį, kai šiame krašte reziduodavo kunigaikščiai broliai Oginskiai, sujungdamas ją su dabartimi. Europos Parlamento narys Juozas Olekas tarė sveikinimo žodį ir įteikė padėką Pagėgių sav. pirmos vietos laimėtojams Rasai ir Sigitui Stoniams, puoselėjantiems Mažosios Lietuvos tradicijas kaimo turizmo sodyboje „Mociškių palivarkas“ ir bitininkaujant.

Europos Parlamento nario Broniaus Ropės vardu sveikino jo biuro vadovė Rūta Bičiuvienė ir įteikė padėką jauniausiam laimėtojui – Kupiškio r. sav. trečios vietos laimėtojui Edvinui Pakščiui.

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pasisveikindamas su visais pažymėjo, jog ūkininkai nuolatiniu savo darbu užtikrina pagrindinę žemės misiją – auginti maistą ir paima visus duodamus žemės vaisus savo auksinėmis rankomis.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas padėkos raštu apdovanojo vyriausią konkurso laimėtoją – Lazdijų r. sav. pirmos vietos laimėtoją Edmundą Henriką Jastramską su žmona Danute.

Pagrindinio rėmėjo UAB „Žemtiekimas“ generalinio direktoriaus Sauliaus Silicko kalboje nuskambėjo animatoriaus Volto Disnėjaus žodžiai, kad jeigu tu gali apie tai svajoti, reiškia, tu gali tai įgyvendinti. Tuo pačiu “Žemtiekimas” vardu išskirtinai apdovanojo savo klientus: Galinių šeimos ūkį, Dianą ir Arūną Baltrušaičius, Dainą ir Julių Martišius, Ingridą ir Roką Macaičius, Šerlinskų šeimos ūkį, Povilą Bagdanavičių. Dar dveji laimėtojai šventėje nedalyvavo, tad žadėta juos pasveikinti asmeniškai.

Specialaus renginio rėmėjo SWEDBANKO Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė išsakė susižavėjimą ūkininkų bendruomene, kuri ne tik sunkiai dirba ištisus metus, tačiau atranda laiko, motyvacijos ir energijos švęsti savo ūkio pasiekimus bei nuoširdžiai pasveikinti kitus. Tuo pačiu buvo Plungės r. sav. laimėtojui Evaldui Bružui perduotas banko įsteigtas prizas „Už inovatyvumą ir verslumą“.

Rėmėjo UAB Dojaus Agro DOJUS agro žemės ūkio pardavimų padalinio vadovo Ryčio Riškaus kalboje pasidžiaugta, jog bendrovės komanda, būdami tiksliosios žemdirbystės ir inovacijų žemės ūkyje vėliavnešiai, labai džiaugiasi galėdami apdovanoti ūkį, kuris per 2021 m. drąsiai žengė tiksliosios žemdirbystės link. Jų įsteigtas prizas atiteko Ignalinos r. sav. ūkininkams Gražinai ir Baliui Ragaišiams.

Laikraščio „Ūkininko patarėjo“ vyr. redaktorius Vytenis Neverdauskas savo sveikinimo kalboje pasidžiaugė daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančia LŪS ir laikraščio draugyste ir pakvietė ir toliau prenumeruoti žemdirbių patarėją.

Ūkininkus ir visus susirinkusius linksmino šauni „Mingės“ vyrų kapela, o Klaipėdos muzikinio teatro solistai Beata Ignatavičiūtė ir Mindaugas Rojus žavėjo savo balsais ir puikiomis melodingomis dainomis.

Apie laimėtojų rezultatus

Konkursas per eilę metų išlaikė savo esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą. Jo tikslas – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje, išaiškinti geriausius savivaldybėje. Konkursas organizuojamas remiantis patvirtintais konkurso nuostatais ir laimėtojais kasmet tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs, perspektyvūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai, o konkurso dalyviai dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių programos priemonėse, modernizuoja ūkius savo ir Europos Sąjungos paramos lėšomis ir nuolat ieško inovatyvių sprendimų, norėdami išsilaikyti besikeičiančios rinkos ir klimato sąlygomis.

Konkurso vertinimo komisijos rajonuose yra sudaromos iš savivaldybės konkurso organizatorių: LŪS rajono skyriaus, LŽŪKT rajono biuro, rajono žemės ūkio skyriaus atstovų, kitų žemdirbiškų organizacijų atstovų, pasikviečiant praėjusių metų konkurso laimėtojus – ūkininkus, spaudos atstovus ir rėmėjus.

Lietuvos ūkininkų sąjunga dabar vienija 40 rajoninį skyrių, tačiau dėl pandemijos ne visi 2021 metais organizavo konkursą. Viso konkurse dalyvavo 276 ūkiai. Iš jų išrinkti 84 nugalėtojai iš 28 savivaldybių: po 28 pirmos vietos, antros ir trečios vietos laureatus.

Jau yra tapusi tradicija, kad kiekvieną kartą yra paminimas vyriausiasis ir jauniausias konkurso dalyvis.

Vyriausias 2021 m. konkurso laimėtojas yra pirmos vietos nugalėtojas 87 metų Edmundas Henrikas Jastramskas, su žmona Danute Genovaite ūkininkaujantys Šventežerio kaime Lazdijų rajone. Šie ūkininkai konkurso istorijoje yra buvę ir 2006 m. pirmos vietos laimėtojais. Savo rajone ūkio įkūrėjas Edmundas Henrikas Jastramskas, pradėjęs ūkininkauti 1989 m. į veiklą „įsuko“ visą savo šeimą. Ūkyje įrengtoje aliejaus spaudykloje gamina šalto spaudimo aliejų, o jo gamyboje dirba tik šeimos nariai: senelis Edmundas, dukra Nijolė su vyru Algirdu, anūkai Justina ir Linas. Dar yra bitynas, sukamas gardus medus ir darbų visiems sočiai.

Jauniausias šio konkurso laimėtojas Edvinas Pakšys yra 22 metų ir Kupiškio rajone dirba per 170 ha žemės bei planuoja plėstis, diegti naująsias technologijas. Nuo vaikystės Edvinas svajojo būti ūkininku ir ta svajonė išsipildė sulaukus aštuoniolikos metų. Neturėjo nei patirties, nei finansų, tačiau tai nesutrukdė kopti svajonės link. Jaunatviškas veržlumas ir ryžtas šiandien rodo darbo vaisius.

Bendrai vertinant rezultatus, nugalėtojų amžius pastaruosius kelis metus yra panašus. Tarp pirmos vietos laimėtojų vidutinis amžius yra 47 metai, antroje vietoje - 46, o trečioje – 44 metai.

Kasmet matome, kad konkurse laimėtojai yra įvairių dydžių ūkiai.

Tarp pirmos vietos vidutinis ūkio dydis yra 252 ha, tačiau yra dirbančiųjų ir 32-55 ha ūkiuose, ir yra plušančių per 700 ha plotuose. Be abejonės, didžiausi plotai priklauso augalininkystės krypties ūkiams, o jų iš 28 pirmos vietos laimėtojų augalininkystėje specializuojasi 14 ūkių. Po 7 ūkius yra mišrios ir gyvulininkystės krypties.

Didžiausi tarp pirmos vietos laimėtojų yra Kėdainių r. sav. ūkininkaujančių Galinių šeimos ūkis, kuriame dirba tėvai Violeta ir Vilmantas, sūnaus Valentino ir jo žmonos Dovilės šeima, bendrai dirbantys 750 ha žemės. Galiniai augina grūdines kultūras – kviečius, miežius, salyklinius miežius. Cukrinius runkelius pradėjo auginti 10 ha plote, po to laukas tik plėtėsi, kol galiausiai išaugo iki 200 ha, bet nuo 2021 m. jų jau iš viso nebeaugina. Be ūkininkų ūkyje dirba dar 5 darbuotojai. Ūkis priklauso kooperatyvui „Lietuviški javai“, tai visą logistiką tvarko kooperatyvas – koncentruotai perkamos trąšos, pesticidai, kuras, randama rinka.

Savo dydžiu nuo kėdainiškių beveik neatsilieka ir ūkininkų Astravų šeimos ūkis iš Panevėžio r. sav., ūkininkaujantis net per dvi valstybes. Karsakiškio seniūnijoje ūkininkaujantys Danutė ir Zenonas Astravai kartu su broliu Tomu ir jo žmona Vaidilute bei Tomo sūnumi Arnu žemes dirba ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Lietuvoje šiek tiek per 300 ha, o Latvijoje 400 ha. Ūkininkai augina grūdines kultūras, žirnius.

Tarp pirmos vietos laimėtojų pagal hektarų dydį mažiausias yra Pagėgių sav. Rasos ir Sigitos Stonių ūkis. Tačiau ūkis tikrai ypatingas. Šiemet jų įkurta įmonė „Agrūnė“ minėjo 30 metų veiklos jubiliejų, o kaimo turizmo sodyba „Mociškių palivarkas“ – 15 metų gimtadienį. Keliautojų grupėms Mociškių palivarke pristatomos dvi labai populiarios edukacijos – „Lietuvininkų maisto ypatumai“ ir „Bitininkystė Mažojoje Lietuvoje“, ypač mėgstama vaikų. Šios edukacijos metu išragaujama įvairiausio medaus ir kitų bičių produktų, iš vaško plokštelių gaminamos žvakutės. Rasa ir Sigitas – užkietėję bitininkai, netoli sodybos – per 70 avilių.

Tuo tarpu mažoje Druskininkų sav. ūkininkaujantys pirmos vietos laimėtojai tėvas ir sūnus Gintas ir Andrius Milevičiai turi visai nemenką gyvulininkystės ūkį, kuriame yra mėsinių ir pieninių karvių, prieauglio, beveik 100 galvijų banda.

Skaudi žinia, jog Jurbarko pirmos vietos laimėtoja Vitalė Zubrickienė dėl Covid19 sukeltų komplikacijų mirė dar 2021 m., tad šventės metu jų šeimai skirtą prizą priėmė ūkį perimantis Mantas Zubrickas.

Tarp antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 231 ha, o dominuoja augalininkystės ūkiai, kurių iš 28 yra 18, tarp jų du užsiima daržininkyste. Likusieji yra 7 mišrūs, 3 gyvulininkystės, iš kurių 2 užsiima avininkyste.

Didžiausią ūkį tarp antros vietos laimėtojų valdo Anykščių rajono savivaldybės Gintarės ir Dainiaus Arlauskų ūkis, dirbantis 700 ha. Pernai juos apdovanojant savame rajone buvo paminėta nominacija „už ilgalaikės strategijos principų taikymą, idealią tvarką, unikalią darbuotojų ugdymo sistemą ir seno sandėlio išsaugojimą“. Sakinys trumpas, o sąvoka plati, slepianti daugybę darbo ir pastangų.

Ežeringoje Ignalinos rajono savivaldybėje įsikūrę ūkininkai antros vietos laimėtojai Ligita ir Mindaugas Raliai, prieš septyniolika metų pasirinko ekologinį ūkininkavimą, 500 ha plote augina javus ir 1000 avių. Ralių ūkyje įrengta specializuota avių skerdykla, atitinkanti ES reikalavimus, tad pats ūkis puikus trumpos maisto tiekimo grandinės pavyzdys, kai galutinė produkcija vartotojui ruošiama pačiame ūkyje.

Kauno rajone Babtų seniūnijoje ūkininkaujantys Algimantas Pėstininkas su žentu Mindaugu Magilevičiumi tvarkėsi išskirtinės kokybės produkcija pažymėtame daržininkystės ūkyje. Tai apie 200 ha daržovių užimantis daržovių ūkis, kuriame auginamos bulvės, morkos, kopūstai, burokėliai, svogūnai. 2021 metais ūkininkai įsigijo automatinę liniją, kuri daržoves rūšiuoja, valo, sveria ir pakuoja, tai labai palengvina visus darbus. Labai gaila, bet būtent po šventės, Algimantas Pėstininkas liepos 12 d. išėjo į Amžinybę.

Tauragės rajono savivaldybėje Gaurės sen. ūkininkaujantys antros vietos laimėtojai Vilma ir Aleksas Skirmantai ūkyje augina kviečius, kvietrugius, avižas ir apie 250 danielių bei 20 Dovydo tauriųjų elnių. Žvėrienos gurmaniškų patiekalų ūkininkai lankytojus kviečia pasivaišinti turimoje kavinėje „Pelėda“.

Trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 155 ha, o dominuoja taip pat augalininkystės ūkiai, kurių iš 28 yra nurodyti 14. Likusieji yra 4 gyvulininkystės, 8 mišrūs (tarp jų 2 papildomai nurodyti ir kaip daržininkai), po vieną sodininkystės, bitininkystės ir paukštininkystės.

„Raugiam viską“ – taip vadinasi Kauno rajone esantis ūkis, kuriame darbuojasi sutuoktiniai Edvardas ir Dalia Abukauskai ir kurie 2021 m. yra konkurso trečios vietos laimėtojai. Ūkio pavadinimas puikiai atspindi jo veiklą. Abukauskai anketoje nurodė, jog dirba tik 3 ha žemės. Ūkininkai raugia bene 30 skirtingų rūšių vaisių ir daržovių, daro įvairias mišraines. Asortimentas tikrai gausus: agurkai, paprikos, visų rūšių kopūstai, aitriosios paprikos, moliūgai, česnakai, slyvos, kriaušės, obuoliai, pomidorai, šparaginės pupelės, smidrai, kukurūzai ir daugybė kitų. Tik dviese besidarbuojantys ūkininkai kontroliuoja visą raugintų patiekalų kelią nuo užauginimo iki pardavimo.

Vos kiek didesnis yra ir kitas trečios vietos laimėtojo Skuodo rajone Luobos kaime įsikūrusio klaipėdiečio Arūno Bušmos ūkis. Paveldėjęs 5 ha senelių žemę, Arūnas įkūrė uogininkystės ūkį, kuriame augina įvairių veislių avietes, gervuoges. Pastatė uogų perdirbimo cechą – spaudžia sultis, gamina uogienes, sirupus. Produkciją parduoda mažose parduotuvėlėse ir turguose.

Joniškio rajono savivaldybės trečios vietos laimėtojas Tomas Valuntonis prieš ketverius metus pasodino 5 tūkst. sausmedžių sodinukų. 2020 m. rudenį – dar 4,5 tūkst. Dabar Tomo sausmedžių plantacija užima 3,2 ha plotą. Jis planuoja sausmedžiams paskirti dar didesnį plotą, ketina pasodinti dar 10 tūkst. valgomųjų sausmedžių sodinukų. Tomo vizija tokia: 7 ha plote auginti 20 tūkst. vaiskrūmių, įsigyti uogoms skinti modernų kombainą. Tada jis supirkėjams galės pasiūlyti nemažą sausmedžių uogų kiekį.

O štai didžiausią ūkį tarp šios vietos laimėtojų turi Telšių rajone ūkininkaujančių Tulčių šeimos ūkis. Ūkio įkūrėjas Raimondas Tulčius ūkininkauja nuo 2007 metų, sūnus Vaidotas savo ūkį įkūrė 2015 m., o sūnus Gediminas – 2020 metais. Tulčiai dirba 550 ha žemės, iš kurių 200 ha yra nuosavos, o 350 ha nuomojama. Tulčių ūkyje laikomi 465 galvijai, tarp kurių yra 165 melžiamos karvės, 300 prieauglio. Ūkininkai kasmet sėja apie 50 ha rapsų, 150 ha – žieminių javų, 70 ha – vasarinių javų, 70 ha – kukurūzų. 200 ha skiriama pievoms ir ganykloms.