2017-06-16
Birželio 16 d. LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“ vyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdis. Žemdirbiai rinkosi, nežinodami ar verkti, ar čia juoktis reikia esamoje situacijoje, nes kiekvieną dieną sužinomos žinios, liečiančios ūkininkavimą verčia vis labiau gūžtis. Birželio 2 d. buvo paskelbtas LR Vyriausybės žadėtas mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo konsultacinis dokumentas, kuriam teikti pasiūlymus visuomenei duotas terminas – iki š.m. liepos 1 d. Labai gerą informatyvų pranešimą dėl LR Vyriausybės pasiūlymo mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimui, siūlant atsisakyti mokestinių lengvatų žemės ūkiui nuo 2018 m. sausio 1 d., pristačiusi Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė jį užbaigė itin taikliu senosios išminties užrašu „Apmokestinimas – tai menas nupešti žąsį, kad gagenimo būtų kuo mažiau, o pūkų kuo daugiau.“
Vyriausybės 2017-2020 m. programos įgyvendinimo plane numatyta įvertinti galiojančias mokestines lengvatas ir panaikinti tas, kuriomis yra nepasiekiami joms keliami tikslai ir kurios nėra efektyvios bei socialiai teisingos. Vadovaujantis šiais požiūriais įvertintos visuose sektoriuose veikiantiems subjektams taikomos lengvatos, tame tarpe ir žemės ūkiui. Ūkininkams pasiūlyta atsisakyti šių lengvatų:
- valstybiniam socialiniam draudimui (toliau – VSD);
- gyventojų pajamų mokesčiui (toliau – GPM);
- gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, lengvatinis akcizų tarifas siūlomas didinti nuo 21 Eur/1000 litrų iki 56 Eur/1000 litrų.
Viso pasiūlymo esmė, kad į VSD įmokų ir GPM mokėtojų sąrašą būtų įtraukiami visi registruoti ūkininkų ūkiai! Jeigu dabar smulkūs ūkiai ar tie, kurie nėra PVM mokėtojai, yra atleisti nuo GPM deklaravimo, tai nuo kitų metų siūloma, jog VISI įregistravę ūkininko ūkį deklaruotų savo pajamas. Kiek tai kainuotų suadministruoti valstybei, kol kas nėra aišku. Be to, lieka grėsmė, jog smulkūs ūkiai papildomai būtų apkrauti mokestine našta, nes apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas būtų priversti tvarkyti apskaitą. Įdomumo dėlei galima paminėti, jog 2015 m. Ūkių apskaitos duomenų tinko duomenimis (ŪADT), tik 11,8 tūkst. ūkininkų dirbo pelningai. Ūkininkų ūkio registro duomenis, š.m. sausio 1 d. buvo užregistruoti 122 610 ūkininkų ūkiai. Valdų registre tai pačiai datai buvo 160 329 ūkininkai. Pagal LRV pasiūlymą į mokestinę sistemą būtų įtraukti visi, esantys valdų registre.
Pasiūlyme VSD įmokoms siūloma imti pusę apmokestinamųjų pajamų vietoje visų, tačiau apmokestinamųjų pajamų „lubas“ pasiūlyta pakelti nuo 7 VDU (5188,4 Eur) per metus iki 28 VDU (20753,6 Eur) per metus (VSD įmokų tarifas yra 29,7 proc.), t.y. 4 kartus. Taip pat būtų naikinamos lengvatos nuo VSD įmokų mokėjimo ūkininkams, gaunantiems pensiją (ŽŪM pateiktais duomenis, tokių š.m. pradžiai buvo apie 67 tūkst.), dirbantiems pagal darbo sutartis ir iki 29 m. amžiaus. Nors VSD įmokas mokėtų tik tie, kurie uždirba pelno, tačiau visi ūkininkai turėtų priverstinai deklaruoti pajamas, nepriklausomai nuo to, ar uždirbtas pelnas/nuostolis. Deklaruojantieji nuostolį VSD įmokų nemokės, tačiau nesukaups stažo pensijai gauti, negaus motinystės, tėvystės pašalpų, ligos pašalpų.
Visų pirma reikia konstatuoti, kad ūkininkai mokesčius moka ir moka jų nemažai. Dabar labai plačiai eskaluojama tema, kad ūkininkai kažkokie veltėdžiai, bet kodėl niekas tada nesiveržia į tą kaimą, jeigu čia taip paprasta? Ūkininkai moka visus mokesčius, kuriuos jie yra įpareigoti mokėti. Tenka pripažinti, kad viešoje erdvėje trūksta informacijos apie ūkininkų mokamus mokesčius. Po ilgų diskusijų kaip elgtis su LRV pasiūlymu buvo nuspręsta, jog reikia siekti, kad žemės ūkiui nebūtų keičiami jokie mokesčiai. Artimiausiu metu dėl to drauge su kitų organizacijų lyderiais bus einama tartis su valdžios atstovais. Jeigu derybos nepavyks, numatyta imtis kitų posėdyje aptartų priemonių. Taip, kaip viskas brangsta, kone kasdien priimami vis žemės veiklą sunkinantys sprendimai, visus varo į dar didesnę neviltį. Akivaizdu, kad siūloma mokesčių sistema tikrai nepasieks jai keliamų tikslų, o jos administracinė našta valstybei kainuos brangiau. Tai įrodė ir prof. A. Miceikienės pranešimas, kuriame buvo pateikta ir kokiomis lengvatomis aplamai ūkininkai negali pasinaudoti, lyginant ūkininkus su kitais verslo subjektais. Be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra ne PVM mokėtojai, nes jų tikslas nėra prekinė gamyba didelėmis apimtimis, jų veiklos tikslas – palaikyti gyvybingumą. Dėl nebuvimo PVM mokėtojais jų mokesčių našta išauga, kadangi jie neturi teisės į PVM atskaitą. Atlikus mokestinių lengvatų Lietuvoje analizę, matyti, kad 2014 – 2015 m. lengvatos žemės ūkiui sudarė tik 12-13 proc. visų suteiktų mokesčių lengvatų.
Posėdyje dalyvavo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius ir narys Aurimas Gaidžiūnas, kurie pripažino, kad visas šis pasiūlymas tikrai pilnas daug absurdo. LŪS Skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis įpareigojo A. Gaidžiūną labiausiai ūkininkus supriešinusiai Seimo narei Aušrai Maldeikienei parvežti ir nuo ūkininkų įteikti kaliošus bei paragino visus žemdirbius į valdžios įstaigas vykti būtent su šiuo apavu, jeigu jau jie tokie niekam tikę.
Šią savaitę įvykusiame pasitarime Žemės ūkio ministerijoje, trūkstant lėšų 2018-2020 m. laikotarpiu paramai ekologiniam ūkininkavimui ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, ŽŪM pasiūlė lėšų perskirstymą iš pirmojo į antrąjį ramstį (tiesioginių išmokų voko dalies 15 proc. perkėlimą į KPP programą). Tad šį klausimą buvome priversti papildomai įsitraukti į LŪS posėdžio darbotvarkę, nors jis ir nebuvo numatytas ir jį komentavo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius. Tik vienam susilaikius, buvo nuspręsta tokio siūlymo nepalaikyti. Tuo labiau, kad ir ES reglamentas, kurį ŽŪM teisininkai skaito vienaip, o žemdirbių atstovai kitaip, tokios galimybės nebenumato. Dėl reglamento formuluotės paaiškinimo nuspręsta kreiptis į Europarlamentarą B. Ropę, o ŽŪM pasiūlyti trūkstamų lėšų ieškoti kitose programose ir kreiptis į LR Vyriausybę, primenant, kad net 2009 m., kai Lietuva iš tikro patyrė sunkią finansinę krizę, LR Vyriausybė surado lėšų žemės ūkio koofinansavimui iki 25 proc., kai dabar yra ekonomikos pakilimas, o koofinansavimui randama tik 15 proc. Žemdirbiai tikrai tikėjosi gerokai daugiau iš dabartinių valdančiųjų, bet jų pasiūlymai verčia su kiekviena diena abejoti, ar tikrai Lietuvai reikalingas žemės ūkis, pašalpų neprašantys, bet dar kažkaip išgyvenantys smulkūs ir vidutiniai ūkiai.
Pasigirdus kalboms, kad bus naikinami savivaldybių žemės ūkio skyriai, išreikšta parama, kad to neturi būti daroma. Žemės ūkio skyriai, seniūnijoje dirbantys žemės ūkio specialistai bene arčiausiai esantys kaime gyvevnačių žmonių ir atliekantys tikrai daug jiems pavestų funkcijų.
Pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos įstatus kasmet yra organizuojamas metinis narių suvažiavimas. 2017 m. jis turi būti ir rinkiminis, kada turi būti renkamas pirmininkas, vicepirmininkai, prezidiumas, revizorius. Dar kartą buvo pasiūlytas rinkimuose dalyvauti dabartinis LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, kuris buvo patvirtintas kaip kandidatas. Suvažiavimas vyks liepos 21 d. Anykščių kultūros centre.
Bendras žemdirbių organizacijų raštas dėl mokesčių
Bendras žemdirbių organizacijų raštas dėl siūlymo kelti lėšas iš I-ojo ramsčio į II-ąjį
LŪS raštas dėl žemės ūkio skyrių funkcijų
Parengė Eglė Mačytė
Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija
