2013 m. gruodžio 13 d. kultūros ir sporto centre „Girstutis“, Kaune vyko jau 20-tą kartą organizuoto konkurso „Metų ūkis“ apdovanojimai. Renginį nuotaikingu pasirodymu pradėjo Kauno technologijos universiteto dainų ir šokių ansamblis „Nemunas“, o renginio vedėjas J. Šalkauskas nepamiršo pasakyti visiems susirinkusiems gražių žodžių apie žemdirbį, jo amžiną ryšį su žeme. Tą dieną gražių žodžių susirinkusiems negailėjo ir kalbėję svečiai: Žemės ūkio ministras prof. V. Jukna, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius, Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas, generalinio renginio rėmėjo DNB banko Kauno verslo regiono vadovas Algimantas Stasys Anužis, pagrindinio rėmėjo UAB „Biržų žemtiekimo“ direktorius tarptautiniams projektams ir plėtrai S. Silickas, Syngenta Agro services atstovybės Lietuvoje atstovas L. Varanauskas. Ypatingą dovaną – įrėmintą apdovanotojų nuotrauką ir albumą su perspausdinta informacija apie pirmąjį konkursą, kuris 1994 m. vadinosi „Metų ūkininkas“, įteikė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. E. Makelis.

Prieš prasidedant šventinėms kalboms ir laimėtojų apdovanojimams pagrindinį pranešimą perskaitė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, primindamas konkurso organizavimo istoriją, apibendrindamas 2013 m. laimėtojus ir paskelbdamas renginio pradžią:

„Iš tiesų šių metų laimėtojai esate išskirtiniai, nes esate jubiliejinio, jau dvidešimtą kartą organizuoto konkurso, nugalėtojai.

Esu dėkingas visiems buvusiems ir esamiems Ūkininkų sąjungos organizacijos vadovams centre ir rajonuose, savivaldybėms, jų merams ir administracijų vadovams, žemės ūkio skyriams, konsultavimo tarnybų biurams, Žemės ūkio ministerijos palaikymui, kad nežiūrint visų iškylančių sunkumų, konkursas tebėra organizuojamas, o mes turime galimybę susirinkti drauge ne tik į rezultatų aptarimą, bet ir į gražią šventę, skirtą pagerbti darbštiems ūkininkams. Tikrai žinau, kad pastebėti dirbančius ūkininkus gerokai lengviau nei juos įtikinti dalyvauti konkurse.

Smagu, kad šiais metais nemažai rajoninių ūkininkų sąjungų taip pat pažymėjo šio konkurso dvidešimtį, prisimindamos ir sukviesdamos į rajonų šventes ne tik šių metų laimėtojus, bet ir visų ankstesniųjų metų nugalėtojus.

Ši mūsų rengiama respublikinė šventė per dvidešimtmetį kito ir keitėsi. Per eilę metų jau nusistovėjo renginio forma, kai laimėtojams įteikiami ne tik apdovanojimai, bet ir kuriama šventė. Sunku dabar kažkuo nustebinti, bet mums svarbiausia, kad į namus sugrįžtumėte su gera nuotaika ir gražiais prisiminimais. Galbūt ir šiandien tarp čia susirinkusiųjų yra tie, kurie dalyvavote pirmųjų konkursų ūkininkų apdovanojimuose ir galite patys vertinti,

kaip per tuos metus užaugo ir pagražėjo mūsų ūkiai, kaip keitėsi ir nugalėtojų pagerbimo renginys.

Pirmasis konkursas „Metų ūkis“ įvyko 1994 metais pagal tų pačių metų birželio 1 d. Lietuvos ūkininkų sąjungos tarybos posėdyje patvirtintus nuostatus ir nuo tada jis buvo rengiamas kasmet. Kaip kilo idėja ir kodėl buvo pasirinktas toks konkurso pavadinimas, vėliau trumpai pristatys Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis, prisidėjęs ne tik prie Konsultavimo tarnybos įkūrimo, bet ir prie pirmojo konkurso organizavimo. Pirmajame konkurse galėjo dalyvauti LŪS nariai, turintys ne mažiau kaip 10 hektarų žemės, o išimties tvarka galėjo dalyvauti ir siauros specializacijos

maži ūkiai, tokie kaip daržininkystės, žuvininkystės ir pan. Ūkio dydžio apibrėžimo reikalavimo jau senai nebelikę ir šiandien svarbiausia, kad ūkis per pastaruosius metus būtų padaręs realią pažangą ir įvertintas pagal konkurso nuostatus. Konkurso tikslas išliko tas pats – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekiant gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkytis savo ūkyje.

Pagal konkurso nuostatus, šių metų rezultatai iš savivaldybių Ūkininkų sąjungos administracijai turėjo būti pristatyti iki š.m. spalio 25 d. Šiais metais gavome susumuotus rezultatus iš 40 savivaldybių, o palyginimui pirmajam konkursui savo duomenis pateikė 39 rajonai. remiantis protokolų duomenimis, iš viso 2013 metų konkurse dalyvavo 463 ūkiai, iš jų buvo išrinkti 120 laureatų: 40 pirmos, 41 antros (Kelmės rajone antrąją vietą dalinasi brolių Arūno ir Vytauto Maziliauskų ūkiai) ir 39 trečiosios vietos laimėtojai (trečiosios vietos nėra Birštono savivaldybėje). Per 20 konkurso organizavimo metų iš viso buvo nominuota beveik tūkstantis ūkininkų ūkių ir keletas ūkininkų kooperatyvų.

2013 m. tarp pirmos vietos laimėtojų yra du itin stambūs augalininkystės ūkiai. Tai Kretingos rajono Valėnų kaimo ūkininkai Jolanta ir Virginijus Čėsnai, dirbantys 1344 hektarų žemės, bei Pakruojo rajono Meldinių kaimo ūkininkai Vida ir Jonas Jurgeliūnai, dirbantys 1400 hektarų. Todėl skaičiuojant vidutinį visų šių metų laimėtojų ūkio dydį šių ūkių neįtraukėme,

kad neiškreiptų statistikos. Vidutinis ūkio dydis 2013 metais tarp visų laimėtojų yra 218 hektarų, o tarp pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 270 hektarų. Mažiausias pirmos vietos laimėtojų ūkis yra Druskininkų savivaldybės Didžiasalyje ūkininkaujančių Gražinos ir Arvydo Augų 30 hektarų mišrios specializacijos ūkis. Šiemet norėtųsi atskirai tarp laimėtojų paminėti ir didžiausius gyvulininkystės ūkius. Pirmos vietos laimėtojai iš Tauragės rajono Žygaičių kaimo ūkininkai Regina ir Alvydas Merkeliai anketoje nurodė, kad savo ūkyje laiko 218 melžiamų karvių ir 206 prieauglio, dirba 316 hektarų žemės.

Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 219 hektarų. Iš jų didžiausi Pakruojo rajono Norkūniškio viensėdyje ūkininkaujančių

Algirdo Laurikiečo 950 hektarų augalininkystės ūkis bei Šiaulių rajono Poviliškių kaime ūkininkaujančių Dalios ir Edo Sasnauskų augalininkystės ir daržininkystės krypties 800 hektarų ūkis. Tuo tarpu hektarų skaičiumi mažiausias – Druskininkų savivaldybės Stračiūnų kaime ūkininkaujančių Jolantos ir Algio Milių 19 hektarų ūkis, kuriame užsiimama augalininkyste ir laikomos 45 bičių šeimos. Tarp antros vietos laimėtojų didžiausias gyvulininkystės ūkis vėlgi yra Tauragės rajone – Mickiškės kaime ūkininkaujančių Mėtos ir Vytauto Rudminų. Jie anketoje nurodė, kad savo ūkyje laiko 125 melžiamas karves ir 130 prieauglio, dirba 286 hektarų žemės.

Trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 168 hektarų, o didžiausi iš jų yra Šiaulių rajono Aukštelkės kaime ūkininkaujančių Zitos ir Virgilijaus Ivoškevičių 750 hektarų augalininkystės ūkis bei Šilutės rajono Šyšgirių kaime ūkininkaujančių Virginijos ir Jono Macijauskų 430 hektarų mišrios specializacijos ūkis, laikantis 107 melžiamas karves, 6 mėsinius ir 153 prieauglio. Tuo tarpu mažiausias – Elektrėnų savivaldybės Pūstakiemio kaime ūkininkaujančių Jūratės ir Raimundo Stirnų 33 hektarų augalininkystės ūkis. Tarp trečios vietos laimėtojų didžiausias gyvulininkystės ūkis yra Kelmės rajone ūkininkaujančių Eglės ir Liudviko Janušauskų gyvulininkystės ūkis,

laikantis 270 melžiamų karvių, 150 bulių ir 230 telyčių bei dirbantis 310 hektarų žemės.

Pastaruoju laiku itin daug diskutuojama dėl žemės nuosavybės 500 ha – užtenka ar ne. Ūkininkų sąjunga šį klausimą šiais metais svarstė jau kelis kartus ir yra išreiškusi nuomonę, kad mūsų narius tenkina maksimalus 500 ha nuosavybės teise turimos žemės dydis. Jo pakanka ir stambiems gyvulininkystės ūkiams. Analizuodami užpildytas anketas pagal dirbamą žemės plotą pasižiūrėjome, kiek ūkininkai turi nuosavos žemės. Bendrai tarp pirmos vietos laimėtojų vidutiniškai ūkininkai dirba 126 hektarus, antrosios – 104 hektarus, trečiosios – 67 hektarus nuosavybės teise turimos žemės.

Tarp visų laimėtojų tik vienas ūkininkas nurodė turintis maksimaliai leistiną nuosavos žemės kiekį. Galime sakyti, kad jis yra sumanus, įžvalgus ir tikras ūkininkas, nes tikriausiai pagrindines lėšas skyrė ne ūkiui modernizuoti, o žemei įsigyti. Daugelis iš mūsų skubėjome įsigyti našesnės technikos, o lėšų žemei ne visiems likdavo. Per 20 metų technika brango, bet ne tiek sparčiai, kiek kilo ir tebekyla žemės kainos.

Per pastarąjį dešimtmetį šiemet pirmą kartą tarp laimėtojų vyrauja gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai. Iš 120 laimėtojų turime 61 gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkį, 56 augalininkystės (tarp jų 2 daržininkystės ūkiai), bei po 1 paukštininkystės, kiaulininkystės, uogininkystės krypties ūkius.

Bendrai tarp laimėtojų yra 8 ekologiniai ūkiai, kuriems atminimo dovanėles įpareigojo perduoti ir viešoji įstaiga Ekoagros.

Ūkininkaujančių laimėtojų vidutinis amžius 45 metai, ūkininkauti pradėję vidutiniškai apie 2000 metus.  Didžioji dauguma laimėtojų turi aukštąjį išsilavinimą arba aukštesnįjį išsilavinimą ( po 28 procentus). Specialų vidurinį išsilavinimą turi 36 procentai, o 8 procentai nurodė turintys kitą išsilavinimą.

Jau tradicija, kad kasmet paminime vyriausią ir jauniausią laureatus.

Vyriausias pagal anketinius duomenis yra pirmos vietos laimėtojas iš Rietavo savivaldybės Vatušių kaimo 72 metų ūkininkas Stanislovas Antanas Jurkus,

sumaniai ir energingai besitvarkantis 160 hektarų gyvulininkystės ūkyje. Ūkininkas laiko beveik 130 Lietuvos juodmargių, iš kurių yra 63 melžiamos karvės.

Jauniausias yra trečios vietos laimėtojas iš Lazdijų rajono savivaldybės Veisėjų seniūnijos Galstų kaimo 22 metų ūkininkas Remidas Jungevičius. Jis yra mišrios specializacijos ūkio savininkas, dirbantis 210 hektarų žemės, laikantis 8 mėsinius galvijus ir 14 prieauglio.

Nors čia buvo paminėta tik keletas pavardžių, tačiau pagarbos esate verti visi ir tikrai jūsų vardai bei pavardės bus iškilmingai paskelbtos šioje scenoje teikiant apdovanojimus.

Apie politiką šioje aplinkoje kalbėti nesinori, bet pora sakinių užsiminsiu.

2012 – 2013 metai iš tiesų buvo unikalus laikotarpis, leidžiantis mums patiems kurti ir formuoti savo ateitį. Tik ar mes sugebėjome pilnai tuo pasinaudoti? Europos Sąjunga lyg ir suteikia daugiau galimybių šalims narėms apsispręsti dėl naujojo finansinio laikotarpio taisyklių ir priemonių taikymo, bet tuo pačiu įveda naujas žaidimo taisykles. Jau visus metus svarstome tokį atrodytų paprastą dalyką kaip aktyvaus ūkininko apibrėžimas, tačiau jo vis dar neturime. Mūsų pasiūlymai Europos Komisijai vis neįtinka. Susidaro vaizdas, kad dirbančių ir gaminančių nereikia. Tuo tarpu mums nereikia su Europos Sąjungos pagalba privisusių tinginių. Atsirašinėjame vieni kitiems, jaučiame kaip dar labiau esame kiršinami tarpusavyje: augalininkai su gyvulininkais, smulkūs su stambiais. Todėl jau pradedu galvoti, kad ir mūsų valdžios išrinktiesiems svarbūs ne dirbantys ir užsidirbantys, o tiesiog rinkėjai. Kaip ypatinga kalėdinė dovana ūkininkams – Susiekimo ministerijos pasiūlymas Vyriausybei nuo 2015 m. apmokestinti važiavimą rajoniniais keliais didžiagabarite arba sunkiasvore žemės ūkio technika. Ir tai kaip revanšas už tai, kad nesutikome savanoriškai dalį Kaimo plėtros lėšų nauju finansiniu laikotarpiu skirti kelių taisymui, priekaištaujant ir tai, jog žemdirbiai naudojasi beakciziu dyzeliniu kuru. Todėl baigiantis šiems metams galiu drąsiai sakyti, kad 2014 m. bus dar sunkesni nei buvo pastarieji. Turėsim tiek, kiek sugebėsime už save atstovėti.

2014-uosius metus Jungtinės Tautos paskelbė Ūkininkaujančių šeimų metais. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad nebūtumėte klaidinami neteisinga interpretacija: tai ne ūkio, kuriame visus ūkio darbus nudirba tik šeimos nariai metai, tai ūkininkaujančios šeimos metai, nesvarbu kiek hektarų ta šeima dirbtų: 10, 50 ar kelis šimtus. Pasaulis atsigręžė į vieną tvariausių ir lanksčiausių ūkininkavimo formų, kuomet užtikrinamas šeimos išlaikymas, garantuojamas ūkio perdavimas iš kartos į kartą, didinamas užimtumas ir kuriamos darbo vietos kaimo vietovėse, saugomos tradicijos, tausojama aplinka. Šia kampanija siekiama atkreipti žemės ūkio politiką formuojančiųjų dėmesį į tai, kad ūkininkaujančios šeimos pasaulyje sukuria 70 procentų visų maisto produktų, ženkliai prisideda prie ekosistemos ir bioįvairovės išsaugojimo, todėl būtina joms skirti deramą dėmesį ir sudaryti palankias sąlygas tęsti tokias ūkininkavimo tradicijas.

Jau šiandien čia salėje turime puikius gražių ūkininkaujančių šeimų pavyzdžius. Tai žmonės, sugebėję įsikurti savo protėvių žemėje, išdrįsę užsiimti sudėtinga ir rizikinga veikla, įtraukę į ūkio darbus brolius, seseris ir savo vaikus, ir savo anūkams skiepijantys meilę žemei.

Ūkininkam dažnai tenka kovoti su įvairiomis gamtos ir politinių vėjų stichijomis. Todėl 2013 metų konkurso laimėtojų apdovanojimo simboliu pasirinkome vėjo malūną.

Juk ir pasaulį galima įsivaizduoti kaip didelį malūną, kuris, kaip ir Žemė, sukasi apie savo ašį. Ir tai simboliška, juk vėjo malūnai, kaip įprasta, turi keturis sparnus, o tai keturios pasaulio šalys, keturi metų laikai, keturi vėjai kaip keturios pasaulio kryptys. Linkiu, kad šie malūnai ūkininkų namuose maltų tik geras naujienas, palankų orą ir žadėtų gerą derlių.

Konkurso „Metų ūkis“ rezultatų apibendrinimo renginys jau ketvirtus metus organizuojamas Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ šeštosios krypties lėšomis. Šiemet renginys jubiliejinis, bet Kaimo tinklo skirtos lėšos – krizinės, kadangi sumažėjusios perpus.

Todėl ypatinga mūsų padėka už iniciatyvą renginį remti ne tik šiemet, bet ir sekančius dvejus metus generaliniam renginio rėmėjui DNB bankui, į pagalbą pasisiūliusiam dar šių metų pavasarį ir dovanojusiam šiandien šventinį atidarymo koncertą. Pagrindiniu renginio rėmėju pasisiūliusi būti uždara akcinė bendrovė „Biržų žemtiekimas“ taip pat pasiūlė ilgalaikį bendradarbiavimą ir svarią paramą šiam renginiui, už kurią esame dėkingi. Nuoširdus ačiū ir kitoms įmonėms ir jų vadovams, atsiliepusiems į prašymą ir parėmusiems šį renginį: Syngentos atstovybei Lietuvoje, akcinėms bendrovėms „Linas Agro“, „Lytagra“, „Nordic Sugar Kėdainiai“, uždaroms akcinėms bendrovėms „Baltic Agro“, „Konekesko“, „DOJUS agro“, „Ivabaltė“, „Vaderstad“, „Rovaltra“, BASF, „Krekevanos agrofirma“, „Kėdainių konservų fabrikas“, Kauno Subaru, „Naftrus“. Kai kurios iš šių firmų jau po keletą ar net keliolika kartų rėmė konkurso „Metų ūkis“ respublikinius renginius. Dėkoju ir ilgamečiams informaciniams rėmėjams „Ūkininko patarėjui“, „Mano ūkiui“ ir „Valstiečių laikraščiui“, rašantiems apie konkurso laimėtojus, jų pagerbimą rajonuose ir pristatančius gražius fotoreportažus.

Džiugu, kad šis renginys – kaip vainikavimas visų rajoninių rudeninių žemdirbių švenčių. Ūkininkų sąjungos vardu linkiu visiems čia susirinkusiems ištvermės kasdienybės išbandymuose, ryžto įgyvendinant savo sumanymus, stiprios sveikatos ir sutarimo šeimoje. Tegul Jūsų šeimos malūnuose niekada nepritrūksta puikios kokybės miltų, o tada visiems užteks ir duonos, ir pyrago.”

Visiems konkurso „Metų ūkio 2013” pirmos, antros, trečios vietų  laimėtojams atiteko originalūs Joniškio rajone įsikūrusios Sauliaus Pladžio įmonės „Medžio ir metalo meniniai gaminiai“ sukurti prizai – vėjo malūnai. Pirmos vietos laimėtojams Žemės ūkio ministras V. Jukna įteikė savo pasirašytas padėkas už pažangų ūkininkavimą. Paruoštomis dovanėlėmis kiekvieną laimėtoją sveikino ir pagrindinis laimėtojas UAB „Biržų žemtiekimas“.

Generalinis rėmėjas – DNB bankas – visiems susirinkusiems dovanojo gerą nuotaiką su Lietuvos estrados dainininko Stasys Povilaičio naujomis ir visiems gerai žinomomis dainomis, o renginį vainikavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos dovanotas gardus 20-čio tortas.

Norintys išsamiau pasižiūrėti nuotraukų galeriją apie konkurso „Metų ūkis 2013“ apdovanojimus, kviečiami užeiti LŽŪKT portalo www.agroakademija.lt skelbiamą nuorodą:

http://www.agroakademija.lt/galerija.asp?Id=51

Straipsnį parengė

Eglė Mačytė

LŪS administracija, tel. 8-37 225301