(2020-09-25)

Šių metų birželio mėnesį LR Vyriausybei patvirtinus finansų ministerijos parengtą Lietuvos Ateities ekonomikos DNR planą,  numatyta skaitmeninei ekonomikai, verslui, inovacijoms, kovai su klimato kaita ir kitoms priemonėms skirti 6.3 mlrd. eurų. Investicijų projektai turės būti įgyvendinti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ekonomikos gaivinimo plane dėmesys žemės ūkiui atsirado paskutinėse plano tvirtinimo etapuose atsižvelgus į neatidėliotiną būtinybę modernizuoti Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektorius. Tuomet DNR planas buvo papildytas punktu, kuris apibrėžė būtinybę pereiti iš žemais kaštais paremto ūkininkavimo prie žiniomis ir aukšta pridėtine verte grįstų žemės ūkio ir maisto grandinių kūrimo. DNR plano įgyvendinime gali dalyvauti tiek viešas, tiek privatus sektorius. Už investicijų įgyvendinimą pagal kompetenciją atsakingos ministerijos. Socialiniai partneriai pakviesti teikti ir savo pasiūlymus, tad Lietuvos Žemės ūkio taryba (LŽŪT) pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą, kaip pasiekti proveržį, diegiant išmaniąsias technologijas žemės ūkyje arba kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę.

Žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, tiksliojo ūkininkavimo priemones taiko vos dešimtadalis ūkių, kur traktorius valdo kompiuteriai, naudojama palydovinė navigacija, sėjama tiksliai, nešvaistant sėklos, tręšiama ir purškiama tik ten, kur to labiausiai reikia. Tokiu būdu sutaupoma iki 40 procentų sėklų, trąšų, augalų apsaugos priemonių, tačiau derlius būna toks pat ar net didesnis nei dirbant įprastai. Be to, taikant tiksliąsias technologijas mažiau teršiama aplinka. Pažangiomis technologijomis apdorotas mėšlas taupo ne tik ūkio išlaidas, bet ir efektyvina jo naudojimą dirvoje. Tas ypač aktualu Lietuvai, iki 2030 m. įsipareigojusiai 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Todėl LŽŪT projektu siūlo iki kitų metų pabaigos įgyvendinti šias priemones: :

1. Dirvožemio tyrimai, įvertinant kiek augalams reikalingų medžiagų turi įvairių ūkių dirvos. Skaičiuojama, kad būtų galima per metus ištirti apie 700 tūkst. ha šalies žemės ūkio paskirties žemės.
2. Dirvožemio tyrimų duomenų skaitmeninimas, tręšimo, sėjos ir kt. planavimas bei paruošimas naudoti išmaniojoje žemės ūkio technikoje.
3. Išmaniosios žemės ūkio technikos įsigijimas. Turėtų būti taikoma didelio intensyvumo parama išmaniųjų sėjamųjų, purkštuvų, tręštuvų, mėšlo įterpimo, separavimo įrenginių ir automatinio vairavimo bei kitos skaitmeninės ir tiksliosios žemdirbystės įrangos įsigijimui.

2020 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruota 156 tūkst. žemės ūkio valdų. Atliekant lėšų poreikio analizę, daryta prielaida, kad į išmaniąsias technologijas aktyviausiai investuos ūkiai, didesni, nei 50 ha. Tokių valdų registruota 9658. Manoma, kad paraišką įsigyti bent vieną objektą, pateiktų maždaug 1200 žemdirbių. Siekiant kuo didesnės išmaniųjų technologijų plėtros, ateityje į projektą turėtų būti įtraukta daugelis ūkių, tačiau iki kitų metų pabaigos realu įgyvendinti tik numatytas investicijas. Į mėšlo tvarkymo įrangą investuos stambesnieji gyvulininkystės ūkiai ir įmonės.
Pateiktame projekte siūloma atlikti 700 tūkst. dirvožemio tyrimų, įsigyti 400 išmaniosios technikos komplektų: tręštuvų, purkštuvų, sėjamųjų. Beveik milijonas eurų numatomas skaitmeniniams tiksliosios žemdirbystės sprendimams įdiegti. Iš viso projektui įgyvendinti reikėtų 121 mln. 400 tūkst. eurų.

***

Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija Investicijų komiteto vertinimui viso yra pateikusi savo pasiūlymus 7-ioms priemonėms, turėsiančioms padaryti proveržį žemės ūkio modernizavime už 36 mln. eurų. Keturi jau praėjo komiteto pirminius vertinimus ir dviems iš jų skirtas finansavimas.   

Parengta remiantis LŽŪT informacija