Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), įgyvendindama projektą „Žemdirbių interesų atstovavimas GEOPA-COPA organizacijoje“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“, 2013 m. gruodžio 19 d. organizavo Lietuvos Kaimo tinklo narių teminį susitikimą „Lietuvos žemdirbių tarptautinė veikla 2013 m. formuojant BŽŪP“.
Renginys buvo skirtas glaustos informacijos pateikimui apie 2013 m. lapkričio 26-28 d. Lietuvoje vykusios tarptautinę konferenciją ir jos pirminių išvadų pristatymui, planuota aptarti Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo dokumentų ruošimo etapus ir darbus Lietuvos žemdirbius atstovaujant Europos Sąjungos žemdirbių organizacijose COPA-COGECA bei kitose ES institucijose. Į renginį buvo sukviesti Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai, Lietuvos Kaimo tinklo nariai, atstovai iš atsakingų institucijų, nacionalinės žiniasklaidos atstovai. Pranešimus skaitė LŪS ekspertai dalyvaujantys GEOPA-COPA, COPA-COGECA darbo bei Europos Komisijos konsultacinėse grupėse. Susirinkusieji taip pat klausėsi DNB banko analitiko parengto pranešimo apie Lietuvos žemės ūkio rodiklius makroekonominiu lygiu.
Pradėdamas renginį LŪS primininkas savo pranešime minėjo, kad 2013 metai Europos Sąjungoje buvo žymūs derybomis tarp trijų Europos Sąjungos institucijų dėl Daugiametės finansinės perspektyvos ir Bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Europos Parlamentas gavo progą pademonstruoti savo galias sprendžiant svarbius ateities klausimus, o šiemet pirmininkaujančios Airija bei Lietuva turėjo kaip reikiant paplušėti, gindamos sunkiai tarp šalių narių suderintą Europos Tarybos poziciją. Daugiau nei 40-yje derybų posėdžių vyko karštos diskusijos dėl daugelio sudėtingų Bendrosios žemės ūkio politikos klausimų. „Tad mūsų viena iš svarbiausių šių metų užduočių buvo akylai sekti šių derybų eigą ir ruoštis įvairiems galimiems derybų rezultatų posūkiams“, tvirtino J.Talmantas. Europos Komisija rengia politikos įgyvendinimo taisykles ir lydinčiuosius aktus. Valstybėms narėms suteikiama daugiau galimybių apsispręsti dėl naujojo finansinio laikotarpio priemonių taikymo, todėl ypač daug diskusijų ir svarstymų vyksta Lietuvoje: su žemės ūkio ministerija, su Seimo Kaimo reikalų komitetu, tarp pačių žemdirbių.
Šie metai buvo kiek kitokie ir mūsų narystei GEOPA-COPA organizacijoje. Svarbesni nei įprastai, visų pirma jie buvo todėl, kad šiemet suėjo lygiai 50 metų po to, kai buvo įsteigtas Žemės ūkio konsultacinis komitetas socialiniams klausimams spręsti, kuris vėliau buvo pervadintas į Sektorinį žemės ūkio socialinio dialogo komitetą. Ta proga socialiniai žemės ūkio partneriai EFFAT (Europos žemės ūkio darbuotojų sąjungų konfederacija) ir GEOPA-COPA, atstovaujanti ūkininkus-darbdavius pradėjo išsamų tyrimą apie tai, kokią įtaką užimtumui daro Bendrosios žemė ūkio politikos reformos. Apžvelgdama veiklos GEOPA-COPA organizacijoje aktualijas LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė teigė, kad socialiniai partneriai yra išties sunerimę dėl užimtumo žemės ūkio sektoriuje ateities. Kaskart reformuojama Bendroji žemės ūkio politika daug dėmesio skiria žemės ūkio produkcijos gamybos tęstinumui užtikrinti, rinkos nestabilumus įveikti, klimato kaitos iššūkiams atremti, tačiau labai mažai užsimenama kas laukia dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje, kaip būtų galima išlaikyti jau esamas ir kurti naujas darbo vietas. Per 2013 metus GEOPA ir EFFAT narių surinktus duomenis pagal pateiktą klausimyną apie BŽŪP daromą įtaką užimtumui, bus bandoma Europos Komisijai, Europos Parlamentui pateikti siūlymus ir rekomendacijas bei inicijuoti diskusijas apie tai, kaip būtų galima spręsti problemas, atsirandančias dėl žemdirbių visuomenės senėjimo, neigiamo sektoriaus įvaizdžio, jaunimo pritraukimo, įdarbinimo, užmokesčio, išsilavinimo ir panašius klausimus. Vertinant pirminius duomenis matyti, kad visos aplinkybės veda prie būtinybės turėti naują požiūrį į užimtumo raidą.
Šiemet Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos ūkininkų sąjunga turėjo garbės Lietuvoje priimti GEOPA-COPA narius, Kaune organizuojant bendrą tarptautinę konferenciją-seminarą „Darbo rinka Europos žemės ūkio sektoriuje: darbo užmokestis, darbo laiko lankstumas, darbo sutartys“. Tai buvo trijų dienų renginys, apimantis dviejų dienų tarptautinę konferenciją ir aukšto lygio konferencijos dalyvių priėmimą, dalykinius susitikimus bei dalykinius Ilonos ir Virgilijaus Kuprevičių ir Audriaus Banionio ūkių lankymus. Lietuvos ūkininkų sąjunga, kaip priimančioji organizacija turėjo užtikrinti sklandžią konferencijos eigą, atstovauti ir reprezentuoti savo šalį, pristatant jos kaip ES Tarybai pirmininkaujančios šalies požiūrį į socialinį dialogą, supažindinti GEOPA-COPA narius ir renginio svečius su Lietuvos žemės ūkiu ir jo aktualijomis. Renginyje dalyvavo per 60 atstovų iš 20 ES šalių narių. Konferencijos metu pranešimus apie šalyje esančią situaciją skaitė atstovai iš tokių ES šalių narių kaip: Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Lenkija, Ispanija, Belgija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Vengrija. Iš viso situaciją savo šalyse pristatė 10 ES valstybių narių žemdirbius atstovaujančių organizacijų atstovai. Tarptautinės konferencijos-seminaro tikslas buvo išsiaiškinti, kaip skirtingose ES šalyse narėse organizuojamas darbo laikas ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio sektoriaus įmonėse, kokios darbo sutartys vyrauja sektoriuje, kokie yra minimalūs nuolatinių ir sezoninių darbuotojų gaunami darbo užmokesčio tarifai ir kas juos apsprendžia, kokios yra jaunimo užimtumą skatinančios valstybinės programos. Tuo pačiu pasidalinta patirtimi apie šalyse narėse garantuojamą nuolatinių ir sezoninių darbuotojų socialinę apsaugą. Pateikti duomenys apie atlyginimus ir darbo laiko organizavimo sistemas skyrėsi, tačiau pateikti skirtumai gali būti naudingi peržiūrint Lietuvos darbo žemės ūkio sektoriuje teisyną.
Pasak LŪS tarptautinių ryšių koordinatorės J.Motiejūnienės, konferencija atskleidė seniai minimą faktą, kad ES neturi patikimos statistikos sistemos apie darbuotojus žemės ūkyje. Anot tyrimo, pagal darbdavių skaičių Europos žemės ūkyje pirmauja Ispanija, Italija, Prancūzija. Pagal nuolatinių ir sezoninių žemės ūkio darbuotojų skaičių tarp lyderių yra Prancūzija, Vokietija, Ispaniją ir Jungtinė Karalystė. Nuolatinių žemės ūkio darbuotojų valandinio atlygio ES šalyse analizė parodė, kad 2012 m. didžiausias jis buvo Danijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Suomijoje (28-21 EUR arba 100-75 Lt), o žemiausias – Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje (4-3 EUR arba 13-11 Lt). Didžiausiais darbo kaštais, anot tyrėjų, pasižymi Ispanija, Austrija ir Suomija, žemiausiais – Airija, Danija, Portugalija. Darbo santykius reglamentuojantys įstatymai ir socialinės sistemos atskirose šalyse yra tokios skirtingos, kad jų tiesiog neįmanoma sugretinti vertinimui. Aišku ir tai, kad Lietuvos darbo kodeksas tikrai nepasižymi lankstumu. Galutinės konferencijos išvados ruošiamos artimiausiam 2014 metų socialinio dialogo komiteto posėdžiui. Išsiaiškinus sistemas įvairiose šalyse, įvardijus jų panašumus ir skirtumus, GEOPA-COPA bus lengviau kurti bendrą dokumentą, padėsiantį apginti žemdirbių pozicijas derybose dėl darbo direktyvos.
Ne vienerius metus su Lietuvos ūkininkų sąjunga bendradarbiaujantys Lietuvos šakinių organizacijų ekspertai LŪS organizuotame LKT narių teminiame renginyje apžvelgė darbo grupių posėdžiuose nagrinėjamus mūsų šalies žemdirbiams aktualius klausimus ir svarbius dokumentus pagal atstovaujamus sektorius. Su LŪS dirbantys šakinių organizacijų deleguoti ekspertai yra pagrindiniai žinių ir naujienų nešėjai, asocijuotų žemdirbių pozicijų formuotojai. Mūsų šalies žemdirbiams atstovauti tarptautiniu lygiu 2013 metais LŪS delegavo 7 ekspertus: Zofiją Cironkienę (Lietuvos daržovių augintojų asociacija ), Romą Majauską (Lietuvos grūdų augintojų asociacija), Algį Baravyką (Lietuvos kiaulių augintojų asociacija), Darių Dzekčiorių (Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija), Vytautę Matusevičienę (Lietuvos ožkų augintojų asociacija), Aušrį Macijauską (Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos narys ), Ritą Petraitytę (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba). Iš viso jie šiemet sudalyvavo 35 renginiuose.
Į susitikimą pakviesta DNB grupės vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka pristatė mūsų šalies žemės ūkio rodiklius. Žemės ūkio ir maisto pramonės vaidmuo Lietuvos ūkyje yra didžiulis. Pagal šiai šakai tenkančią sukuriamos BVP dalį mes užimame vieną lyderiaujančių pozicijų. Pasak ekonomistės, ateinančiais metais po truputį pradės atsigauti statybų sektorius, o maisto sektorius neabejotinai išliks prioritetinis. Didžiausi iššūkiai sektoriuje laukia dėl to, kad labai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, todėl stiprėja spaudimas atlyginimams didinti. Štai Estijoje atlyginimai auga jau treti metai iš eilės. Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį atlyginimai augo 6,2 proc., o žemės ūkyje bendras atlyginimų augimas buvo kur kas stipresnis negu visame šalies ūkyje. Pasak J. Rojakos, situacija pagrindinėse eksporto rinkose rodo, kad teks veikti vangaus ekonomikos vystymosi aplinkoje. „Esant sąlygų neapibrėžtumui, visada labiausiai nukenčia mažiausieji rinkos žaidėjai, tad ilgainiui maisto sektoriuje užprogramuota koncentracija ir būtina kooperacija“, tvirtino ekonomistė.
Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
Projektas „Žemdirbių interesų atstovavimas GEOPA-COPA organizacijoje“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ penktąją kryptį.
