(2018-06-29)
Š.m. birželio 22 d. Raseinių rajone įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos XXX-asis suvažiavimas. Organizacija šiandien vienija per 4600 ūkininkų. Suvažiavime dalyvavo 32 (iš 41) nariai, kuriuos atstovo 66 delegatai. Kadangi Ūkininkų sąjunga kitais metais minės 100-metį nuo įsikūrimo ir 30-metį nuo atkūrimo, šių metų suvažiavimas buvo darbinio pobūdžio. Renginyje dalyvavo Europos parlamento narys Bronis Ropė, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, įvairių institucijų vadovai ir atstovai. Nors ir buvo kviesti visi, renginyje nepasirodė nei vienas Seimo kaimo reikalų komiteto narys. Suvažiavimo metu LŪS pirmininkas Jonas Talmantas pristatė metinę LŪS veiklos ataskaitą, LŪS vicepirmininkas, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pristatė finansinę organizacijos apžvalgą ir revizorės Loretos Smolskienės išvadas. Pasidžiaugta, kad pirmą kartą Lietuvos ūkininkų sąjungos nario mokestis sudaro daugiau kaip pusę organizacijos pajamų, kas leidžia organizacijai jaustis išties nepriklausomai.
LŪS pirmininkas Jonas Talmantas pristatydamas savo pranešimą, akcentavo, kad Lietuvai minint 100-metį, jis tegali konstatuoti, jog geriausi laikai žemės ūkiui – jau praeityje. Ateityje turi šansų išlikti tik ekonomiškai stipriausi, taupiai ir efektyviai išnaudojantys energetinius resursus, įdarbinę naujausias technologijas, visai nesvarbu stambus, vidutinis ar smulkus tai būtų ūkis, svarbiausia – sumanus. Tokią išvadą LŪS pirmininkas padarė žvelgdamas į dabartinę ir programuojamą naujajam laikotarpiui Bendrąją žemės ūkio politiką. Pasak jo, savo sąnaudomis lietuvaičiai pasivijo ekonomiškai išsivysčiusias Europos šalis, tačiau gaunamomis pajamomis Lietuva niekaip nesusilygina, nes Europos Sąjungos žemės ūkio politika nėra teisinga ir vienoda visų ES šalių atžvilgiu, nors deklaruojamas solidarumas, atotrūkių tarp regionų mažinimo siekis. Pasirodžius naujojo periodo BŽŪP gairėms J.Talmantas ragino atsakingąsias institucija nedelsiant pradėti kurti savo šalies žemės ūkio politikos strategiją, kad būtų laiku ir kruopščiai atlikti namų darbai. „Komisija suteikia šalims narėms pasirinkimų laisvę, bet tuo pačiu padidina ir atsakomybę už daugybę klausimų dėl žemės ūkio politikos įgyvendinimo, dėl kurių reikės visiems apsispręsti. O esant tokiam žemdirbių suskaldymui, turint patirties kaip sunkiai vyksta įvairių interesų derinimai, turime ne daug laiko, todėl jį išnaudoti reikėtų tikslingai – sutelkti jėgas ir protą“, – pabrėžė LŪS pirmininkas.
Suvažiavimo metu kalbėdamas Europos parlamento narys Bronis Ropė pristatė Bendrosios žemės ūkio politikos reformos eigą bei ES institucijose vykstančias diskusijas dėl naujojo finansinio laikotarpio biudžeto. Jis pastebėjo, kad nors ES žemės ūkio politika yra bendra, bet ji nėra vienoda. Mūsų ūkininkai aktyviai įsitraukia į savo ateities formulavimo procesus, jie nebenori jaustis antrarūšiais ir nusipelno tų pačių ūkininkavimo sąlygų, kaip ir ES senbuvių žemdirbiai. Europarlamentaras užsiminė, jog vasario mėnesį Europos Parlamento peticijų komitetui įteikęs lietuvių peticiją dėl išmokų suvienodinimo, kurią pasirašė 52 tūkst. šalies žemdirbių, dabar laukia kada bus jos svarstymai ir pirmosios išvados.
Vienas po kito į tribūną kylantys suvažiavimo delegatai prašė Žemės ūkio ministro skelbti ekstremalią padėtį visos šalies mastu, kuri leistų ūkininkams sutartiniuose santykiuose pasinaudoti „force majore“ aplinkybe, nes sausra užsitęsė ir periodas be lietaus yra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius (sausas periodas išsilaikė 15-30 dienų). Ekstremali situacija savivaldybės lygiu dėl sausros jau paskelbta Alytaus, Marijampolės, Lazdijų, Kalvarijos, Varėnos, Šilutės, Šakių, Druskininkų ir Rokiškio savivaldybėse. Sausros apimtų rajonų ūkininkai skaičiuoja, jog praras iki 70 proc. derliaus. Todėl suvažiavimo dalyvia taip pat ragino ministrą G.Surplį kreiptis į Europos Komisiją dėl žalinimo, pasėlių įvairinimo ir GAAB reikalavimų netaikymo už 2018 m. bei prašyti paankstinti tiesioginių išmokų mokėjimą.
Kreipdamiesi į NMA laikinąjį direktorių V.Timinską LŪS nariai prašė netaikyti sankcijų už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar įvykdymą nepilna apimtimi dėl užsitęsusios sausros. Ne vienas delegatas atkreipė dėmesį ir į tai, jog būtina peržiūrėti kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo taisykles ir panaikinti draudimą ūkininkams padėti kitiems žemdirbiams su savo technika, įsigyta gavus paramą, atlikti žemės ūkio darbus, ypač esant sudėtingoms oro sąlygoms ir kai pagalba labai reikalinga. Nusižengusiems šiam draudimui gresia sankcijos.
LŪS narių atstovai kritikavo Vyriausybę netęsint pažado skirti lėšų iš nacionalinio biudžeto nuo liūčių 2017 m. nukentėjusiems žemdirbiams ir dar kartą išsakė savo nusivylimą tvarka, pagal kurią gali būti skiriamos Europos Komisijos kompensacijos už derliaus praradimus. Jie taip pat kalbėjo apie pasėlių draudimo nepatrauklumo priežastis, vieną jų įvardindami – didelės įmokos ir menkos išmokos. Atkreipė dėmesį ir į nepakankamai išplėtotą meteorologinių stotelių tinklą, kuris neužtikrina realios situacijos atspindėjimo. Žemaitijos krašto ūkininkai skundėsi apgailėtina rajoninių kelių priežiūra ir neatsakingu lėšų švaistymu imituojant jų remontą.
Dalindamiesi nuomonėmis dėl tiesioginių išmokų mažinimo asmenims, kurie gauna daugiau kaip 150 tūkst. Eur išmokų, ūkininkai siūlė įvairius variantus: mažinti minimaliai, 30 arba 50 proc. Tačiau visi pritarė ministerijos siūlymui, kad 2019-2020 metais bazinėms išmokoms turi būti taikomos lubos ir Lietuvoje. Galutinę LŪS narių nuomonę šiuo klausimu redakcinė komisija suformulavo ir įtraukė į rezoliuciją po elektroninės narių apklausos.
Nebe pirmą suvažiavimą LŪS nariai reiškė nusivylimą Žemės ūkio rūmų veikla. Buvo prisiminti nesutarimai dėl silpnos pozicijos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo klausimu, dėl palaikymo skiriant itin dideles paramos sumas šiltnamiams, dėl pritarimo perkelti lėšas tarp ramsčių dėl biurokratų padarytų klaidų, dėl ūkininkų nuomonės ignoravimo, ir vis dažniau išsiskiriančios nuomonės sprendžiant svarbius žemdirbio ateities klausimus. LŪS pirmininkas paminėjo dirbtinai kuriamas kliūtis veikti naujai įkurtai Žemės ūkio ir maisto tarybai: kol nauja organizacija ruošė dokumentus oficialiai įsiregistruoti, paaiškėjo, kad ji neturi teisės į pasirinktą vardą, nes jį pasisavino su Žemės ūkio rūmais susiję asmenys. Suvažiavime ŽŪR pirmininką Arūną Svitojų atlydėjęs ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas prisipažino, kad yra susijęs su šia iniciatyva ir, kad asmenys veikė prieš naująją organizaciją apgalvotai. ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus kreipėsi į suvažiavimą, siūlydamas bendradarbiauti – tartis, aiškintis, siūlyti, kaip tobulinti veiklą. Ir nors dalis delegatų siūlė dar kartą pateikti ŽŪR savo pasiūlymus, LŪS suvažiavimas pritarė LŪS vicepirmininko Raimundo Juknevičiaus pasiūlymui priimti sprendimą dėl Ūkininkų sąjungos išstojimo iš ŽŪR, įgaliojant LŪS prezidiumą įgyvendinti šį veiksmą, kai bus visiškai akivaizdu, kad nevyksta jokios ŽŪR reformos.
Žemdirbių pasisakymus iki galo išklausęs Žemės ūkio ministras G. Surplys teigė, kad pastaruoju metu stengiasi įsiklausyti kokias problemas kelia žemdirbiai ir ieško būdų jas spręsti. Atsakydamas į klausimus dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. ministras sakė tikintis, kad dar įmanoma išsiderėti didesnes išmokas. Pasak jo, pusė ES šalių sako, kad palaiko konvergenciją, kita pusė laikosi nuomonės, jog išmokų lubos nereikalingos, todėl erdvės deryboms yra. Jis atip pat pabrėžė, kad kaime turi užtekti vietos mažiems ir dideliems bei užsiminė, kad rudenį planuojama pristatyti žemės ūkio plėtros viziją. Kalbėdamas apie galimą paramą nuo sausros nukentėjusiems žemdirbiams, G. Surplys informavo, kad jau kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamas leisti ūkininkams deklaruotose kaip ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse šienauti ir ruošti pašarus arba juose ganyti gyvulius netaikant sankcijų. Taip pat Briuselio prašoma leisti taikyti minimalaus augalų išlaikymo dirvoje termino reikalavimo išimtį plotams, kuriuose deklaruoti įsėliniai arba posėliniai augalai žalinimui. Taip pat siekiama, kad būtų suteikta teisė netaikyti sankcijų už nenušienautas pievas. Ministras pabrėžė, kad Lietuva neprašys Komisijos finansiškai padėti nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams.
Suvažiavimo delegatai nutarė, jog LŪS metinio mokesčio 2018 metų nedidins, tačiau LŪS prezidiumo nariams pavesta pasvarstyti dėl 2019 metų lėšų poreikio dėl kitąmet laukiančių jubiliejinių organizacijos gyvavimo sukakčių. Suvažiavime svarstyta ir vieningai nutarta šalinti iš narių tarpo mokesčių nemokantį LŪS Kazlų Rūdos Savivaldybės skyrių, kuris turi įsiskolinimų už šešerius metus.
LŪS narių suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kurioje sudėti narių pasiūlymai ir pastabos, išsakytos diskusijose su svečiais. Rezoliucija išsiųsta atsakingiems Lietuvos Respublikos institucijų vadovams: LR Prezidentei, Ministrui pirmininkui, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, žemės ūkio, aplinkos, finansų, socialinės apsaugos ir darbo, susiekimo ministrams su raginimu nedelsiant imtis priemonių keliamoms problemoms spręsti.
Su rezoliucijos tekstu galite susipažinti čia.
LŪS pirmininko Jono Talmanto pranešimas
Atgarsiai žiniasklaidoje: „Mano ūkis„, agroeta.lt, „Kupiškėnų mintys„,
