(2019-03-29)
2019 m. kovo 27 d. vykusiame išplėstiniame LŪS prezidiumo posėdyje nemažai laiko buvo skirta aktyvioms diskusijoms dėl ūkininkų paramos schemų po 2020 metų. Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai jau kurį laiką savo rajonų susirinkimuose aptarinėja naujajam finansiniam laikotarpiui Europos Komisijos pasiūlytas nuostatas. Pareikšti savo nuomonę atskirais klausimais LŪS prezidiumą paskatino ir Žemės ūkio ministerijos inicijuota apklausa dėl BŽŪP po 2020 metų, parengta rengiantis strateginių planų ruošimui. Vienas šalies planas turės apimti viską: tiesioginių išmokų ramstį, kaimo plėtros programą ir sektorines strategijas. Šalims narėms siūloma pačioms apsibrėžti visą eilę elementų ir priimti nelengvus sprendimus, pasirenkant politikos siūlomus privalomus ir neprivalomus instrumentus. Naujosios BŽŪP autoriai neslepia, jog nebus įmanoma išvengti labai sudėtingų kompromisų, nes siūloma politika užsimota siekti labai daug ir įvairių tikslų, iš esmės keičiamos pagrindinės politikos nuostatos.
LŪS Prezidiumo posėdyje dalyvavę ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė ir patarėjas Šarūnas Celiešius konsultavo prezidiumo narius ir padėjo susirinkusiems susigaudyti, kas slypi už kiekvieno nagrinėti pasirinkto BŽŪP pasiūlymo elemento.
Pirmiausia susirinkę LŪS skyrių pirmininkai diskusijas pradėjo apie sąvokas: kas yra tikrasis ūkininkas, jaunasis ūkininkas. Vėliau balsuodami nutarė, kokia LŪS nuomonė yra dėl siūlomų privalomų priemonių, tokių kaip išmokų sumažinimas ir pirmųjų hektarų rėmimas. LŪS prezidiumo nariai vienbalsiai teigė, jog reikia tobulinti šiuo metu galiojančio aktyvaus ūkininko termino apibrėžimą. Aiškus apibrėžimas yra gyvybiškai būtinas, kad leistų įvardinti priimtiną bendrą sąvokos sampratą ir aprėptų jau Lietuvoje egzistuojančių ūkininkavimo formų įvairovę. Siūloma, kad apibrėžime atsispindėtų reikalavimas subjektui generuoti ženklią pajamų iš žemės ūkio veiklos dalį, kurios žemutinę ribą derėtų gerai įvertinti ir nuspręsti kolegialiai, kad iš sąvokos nebūtų eliminuojami nedideli, netradiciniai, nepilno užimtumo ūkiai ir pan., kurie jau yra svarbūs gyvybingumui kaime išsaugoti. Be to, LŪS nariai iš naujo pakėlė ankstesnių metų savo siūlymą įvesti visuotinį pajamų deklaravimą, kuris leistų įvertinti subjekto pajamų dalį iš žemės ūkio veiklos.
Balsavimo metu paaiškėjo, jog LŪS taip pat pritartų ES Komisijos pasiūlytai išmokų mažinimo schemai su sąlyga, jog tokia prievolė galiotų visoje ES. Jei kalbame apie bendrą ES politiką, siekiame vienodų konkurencinių sąlygų, išmokų suvienodinimo, rėmimo sąlygos ir tokio pobūdžio pasiūlymai turi būti privalomi visoms valstybėms ir galioti visoje ES vienodai. O nusprendus privalomai taikyti išmokų ribojimą, būtina jį taikyti ir susietiems juridiniams asmenims. Tam mūsų teisėkūros specialistai turi būtinai peržiūrėti ir labai aiškiai apibrėžti susijusių asmenų sąvoką. LŪS nariai taip pat pasisako už tai, kad prieš taikant išmokų mažinimą reikėtų išskaičiuoti faktinius su darbo užmokesčiu susijusias pajamas ir, svarbiausia, per jaunųjų ūkininkų paramą, susietąją paramą ir eko schemą (tai papildomi įsipareigojimai be jau esamos žalinimo praktikos) gautą išmokų dalį. Jų neatskaičius pastarosiosskatinimo priemonės prarastų savo prasmę.
Svarstydami pirmųjų hektarų rėmimo klausimą, LŪS nariai pritarė šio instrumento pasirinkimui, tačiau pasigedo kompetentingos išsamios analizės, kokią teigiamą ir neigiamą įtaką šio tipo parama padarė įvairių šakų smulkių ir vidutinių ūkių veiklai, žemės nuomos kainai. Jokia paslaptis, kad smarkai išaugusios žemės nuomos kainos yra būtent susijusios su šia parama. O didžioji dalis ūkininkų dirbamos žemės yra būtent nuomojama. Tad ar tikrai efektyviai paremti smulkieji ūkininkai, kam iš esmės ir turėjo būti ši parama skirta? Ar nenuėjo išmokos žemės savininkams miestiečiams? Todėl klausimą dėl konkretaus ploto, kuriam būtų tikslinga skirti šią paramą, LŪS nariai nutarė kol kas palikti atvirą.
Parengė Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija
