(2016-02-19)

Š.m. vasario 18 d. LŽŪKT „Agroakademijoje“ (Dotnuvoje, Kėdainių r., sav.) vyko išplėstinis LŪS prezidiumo posėdis. Jame buvo svarstyti trys pagrindiniai klausimai: dėl elektros galios dedamosios mokesčio, dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projekto, dėl žemdirbių savivaldos mokesčio tobulinimo. Posėdyje taip pat buvo aptarti organizacijos einamieji klausimai: nario mokestis ir narystė organizacijoje, LŪS dalyvavimas parodoje „Ką pasėsi…2016“, diskutuota dėl narių iškeltų problemų, pateikta informacija apie esamą situaciją dėl tarptautinio Lietuvos žemdirbių atstovavimo projekto tęstinumo.

Posėdyje dalyvavo: Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus patarėjas Gediminas Karalius, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėja Aušra Grygalienė, vyriausioji specialistė Milda Jusienė, Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistas Šarūnas Celiešius, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduoja Alma Valskytė, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir l.e. direktoriaus pareigas Sigitas Dimaitis.
Diskutuodami dėl elektros galios dedamosios mokesčio LŪS nariai ragino Energetikos ministeriją nekeisti susitarimo taikyti elektros galios dedamosios mokesčio žemdirbiams, priešingu atveju ūkininkai pasirengę kreiptis į teismus dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos jie patiria dėl žemėje stovinčių elektros atramų. Anot ūkininkų, kas keleri metai iš naujo keliama ta pati problema dėl elektros galios dedamosios mokesčio mokėjimo termino. Pagal galiojančią tvarką žemės ūkio subjektai, kurių ekonominis dydis viršija 14 EDV, 3 mėnesius (rugpjūtį, rugsėjį ir spalį) per metus moka elektros galios dedamosios mokestį, o likusį laiką – ne. Bendrovė „ESO“ (AB „Lesto ir AB „Lietuvos dujos“ bendra įmonė) ir vėl norėtų šį mokestį gauti visus metus, teigdama, kad dabar nesurinkta šio mokesčio suma yra perkelta į elektros kainą, kurią padengia visi elektros vartotojai. Bendrovė siūlo, kad jeigu ir toliau stambesni kaip 14 EDV žemės ūkio subjektai elektros galios dedamosios mokestį nori mokėti tik 3 mėnesius, tai už likusius 9 mėnesius šį mokestį už juos turėtų mokėti Žemės ūkio ministerija iš žemės ūkiui skirtų fondų arba biudžeto. LŪS laikosi nuomonės, kad elektros energijos vartotojams, kurių elektros įrengimai dėl gamybos specifikos naudojami tik keletą mėnesių per metus, apmokant už suvartotą elektros energiją, neturėtų būti taikomas galios dedamosios mokestis už leistinąją galią tais mėnesiais, kai elektros įrengimai nedirba, nes tam nėra jokio logiško pagrindo. Energetikos ministerija yra parengusi Energetikos įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį norėtų, kad įstatymu būtų įtvirtinta, jog Žemės ūkio ministerija kompensuotų energetikams nuostolius, kuriuos jie patiria taikydami lengvatas žemdirbiams. Anot Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus patarėjo Gedimino Karaliaus, elektros ūkio infrastruktūra turi funkcionuoti visus metus nepriklausomai nuo to, kiek laiko naudojama. Jis teigė, kad sąnaudos yra patiriamos visus metus ir jos yra perskirstomos kitiems vartotojams, kai išlygos daromos ūkininkams. Kitų sektorių vartotojai neturėtų dengti sąnaudų, kurias elektros ūkis patiria taikydamas lengvatas žemdirbiams. Todėl Energetikos ministerija siūlo ne naikinti lengvatas, o perduoti pareigą kompensuoti Žemės ūkio ministerijai. Tarp šių ministerijų sutarimo dar nėra. Kitą savaitę klausimas bus svarstomas Vyriausybėje.
LŪS pirmininkas priminė Energetikos ministerijos atstovui, kad sutarimas dėl galios dedamosios lengvatinio taikymo buvo pasiektas mainais į tai, kad ūkininkai nekels pretenzijų energetikams dėl nuostolių, kuriuos jie patiria dėl laukuose stovinčių elektros linijų atramų. Elektros stulpai stovi ūkininkų laukuose, elektrikai neprižiūri teritorijų aplinkui, sąnaudas patiria žemdirbiai. Todėl Energetikos ministerijos atstovas buvo įgaliotas perduoti vadovams, kad žemdirbiai neketina nusileisti ir sutikti si naujuoju sumanymu. Teismo praktika rodo, kad ūkininkas, pasiskundęs teismui dėl nuostolių, kuriuos jis patiria dėl elektros atramų, stovinčių jo lauke, nesunkiai išlošia bylą. J. Talmantas perspėjo, kad ūkininkams pradėjus masiškai bylinėtis, panaikinus servitutus, energetikai patirs dar didesnius nuostolius. Pavieniais atvejais kai kurie fiziniai asmenys bylinėjasi su elektros tiekėjais dėl elektros atramų, tačiau, anot ūkininkų, tai nėra pagrindas apmokestinti visus žemės ūkio veiklos subjektus ar to reikalauti iš valstybės biudžeto. Kaišiadorių rajono ūkininkas Saulius Stirna taip pat replikavo, kad elektros tiekimas yra energetikų verslas, atramos, kurios stovi žemdirbių laukuose – irgi energetikų, tad negali būti ir kalbos apie kompensacijas.
Investicinės paramos naujovės Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projektą ūkininkams pristatė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėja Aušra Grygalienė. Ji priminė, kad parama šiemet bus paskirstyta dviem etapais: atskirai smulkiems ir stambiems ūkiams. Paraiškų rinkimas supaprastinta tvarka prasidės kovo 1 d., o nuo balandžio 18 d. paraiškas galės teikti visi žemdirbiai, nepriklausomai nuo ūkio dydžio. A.Grigalienė pasidžiaugė, kad pavyko Taisykles paskelbti likus 1 mėnesiui iki paraiškų rinkimo pradžios. Anot jos, po didelių diskusijų nustatyta, kad paramos dydis projektui galės siekti 400 tūkst. eurų, kai projekto metu bus įgyvendinama tik naujų gamybinių pastatų statyba ir rekonstrukcija, o bendra gautina maksimali paramos suma nesikeičia ir negali viršyti 400 tūkst. eurų. A. Grygalienė priminė problemą, kai maži ūkiai teikia didelės apimties projektus, kurie neatitinka ūkio potencialų, todėl paramos sumą siūloma diferencijuoti ir pagal ūkio dydį. Yra nustatomas paramos dydis, tenkantis 1000 eurų standartinės produkcijos, taikant 7 normatyvinius dydžius. Tiems ūkiams, kurių standartinė produkcija neviršija 50 tūkst. eurų, ši schema nebus taikomi. Siūloma naujovių ir dėl papildomų įsipareigojimų paramos gavėjams. Ūkininkams reikės išlaikyti žemės plotą, tačiau jei jis sumažės ne daugiau kaip 20 proc., tai nebus laikoma pažeidimu. Kita naujovė, žemdirbių nebus reikalaujama registruoti žemės nuomos sutarčių. Pristatydama projektų atrankos kriterijus, A. Grygalienė priminė, kad juos dar tvirtins Stebėsenos komitetas. Šiek tiek pakeista balų skyrimo tvarka nepasinaudojusiems investicine parama. Nauja tai, kad 5 balus gaus tie ūkiai, kurie nėra pasinaudoję investicine parama 2014-2020 m. laikotarpiu, o 10 balų tie, kurie nepasinaudojo investicine parama nei 2007-2013 m. nei 2014-2020 metais. Gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės srities projektams, kaip prioritetiniams, numatyta skirti 17 balų. Už patirtį žemės ūkyje numatyta skirti papildomus balus: daugiau 5 metų – 15 balų, nuo 2 iki 5 balų – 10 balų. Už projektų inovatyvumą numatyta skirti tik 5 balus. LŪS prezidiumo nariai turėjo pastabų ir dėl naujų pasiūlymų, daugiausia dėl paramos intensyvumo. Atsižvelgiant į lėšų stoką, LŪS siūlo svarstyti galimybę atsisakyti maksimalaus 70 proc. finansavimo intensyvumo, sumažinant jį iki 50-40 proc. Dar kartą buvo pakeltas klausimas dėl paramos sumų šiltnamiams, į kurį A.Grigalienė atsakė, kad paskutinio taisyklių svarstymo metu su LŪS siūlymu nesutiko ŽŪR, kurie reikalavo, kad maksimali vieno projekto parama šiltnamiams turėtų būti 3 000 000 EUR.
Į posėdį atvykusio ŽŪR vicepirmininko ir direktoriaus Sigito Dimaičio komentaro šia tema LŪS prezidiumo nariai nesulaukė, todėl pradėję svarstymus kaip tobulinti ŽŪR veiklą ir finansavimą jo paklausė dėl savivaldos modelio teisinei bazei surinktų pinigų panaudojimo. Šį klausimą buvo kėlęs LŪS pirmininkas J.Talmantas vasario 4 d. ŽŪR tarybos posėdyje, prašydamas paviešinti nesumokėjusių savo indėlio asociacijų sąrašą, bet atsakymo iki posėdžio nesulaukė. S. Dimaitis į užduotus klausimus atsakė, kad tai ŽŪR tarybos kompetencija, todėl kreiptis reikėtų ne į jį, o į ŽŪR tarybą. Toks atsakymas papiktino susirinkusius LŪS narius. Nesulaukė jie konstruktyvių atsakymų ir į kitus rūpimus klausimus. Apsvarstę darbotvarkės klausimą dėl ŽŪR veiklos ir finansavimo tobulinimo, LŪS prezidiumo nariai siūlė didinti ŽŪR narių mokestį iki 3000 EUR suvienodinant jį visoms narėms ir tokiu būdu įgyti teisę reikalauti iš ŽŪR vadovybės atskaitomybės, reikalauti ŽŪR daugiau dalintis informacija apie savo veiklą su ŽŪR nariais, taip pat nutarta kreiptis į ŽŪR suvažiavimą dėl ŽŪR vadovo atstatydinimo.
Posėdyje taip pat aptarti einamieji organizacijos klausimai ir narių iškeltos problemos. LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė J.Motiejūnienė informavo susirinkusiuosius apie situaciją dėl tarptautinio atstovavimo ir projekto tęstinumo, pakvietė norinčiuosius pasidomėti ir dalyvauti gegužės 6 d. Lietuvoje planuojamoje Cogeca konferencijoje kooperacijos tema.

Straipsnį parengė LŪS administracija

Renginio akimirkos Lietuvos ūkininkų sąjungos facebook paskyroje.