(2015-12-31)
2015 m. gruodžio 29 d. vykusiame paskutiniame metų LŪS prezidiumo posėdyje LŪS nariams rūpėjo išsiaiškinti, kodėl prasidėjus naujo periodo paraiškų vertinimui ūkininkai negali efektyviai dirbti ir yra sudėtinga vykdyti projektus. Jie ilgai, bet konstruktyviai diskutavo su LR žemės ūkio ministre V.Baltraitiene, viceministru S.Cironka, NMA direktoriumi E.Bėrontu dėl konkrečių projektų administravimo problemų, su kuriomis susiduria ūkininkai pateikę paraiškas KPP 2014-2020 m. priemonėms. Posėdyje ūkininkai klausė atsakingųjų asmenų, kodėl užtrunka pranešimų gavimas pateikus projekto dokumentus, kokiu tikslu ūkininkus masiškai pasiekia NMA užklausos prašant smulkmeniškai pagrįsti planuojamų investicijų ar perkamo padargo efektyvumą. LŪS skyriams taip pat rūpėjo, kodėl atrankos nepraėjo perspektyvūs gyvulininkystės ūkiai, kodėl BŽŪP ramsčiuose dėmesys skiriamas tik tiems jauniesiems ūkininkams, kurie kuria savo ūkius ir ūkininkauja ne ilgiau nei 5 metus.
Viceministras S. Cironka pateikė duomenis, kad per laikotarpį nuo rugsėjo mėnesio iki gruodžio pabaigos NMA pateikė ŽŪM atrankos komitetui vertinti 144 projektus. Iš jų 45 projektus komitetas grąžino NMA patikslinimui. Atsakymas, kodėl jie grąžinti, yra paprastas – tai tie projektai, kurie kelia klausimų dėl dirbtinio ūkio skaidymo, pinigų srauto, dėl investicijų perkant žemės ūkio techniką pagrindimo, pvz. kombainą, numatant, kad jis bus naudojamas keliuose ūkiuose. NMA paprašyta pasiaiškinti detaliau apie tikrąją tų ūkių situaciją. Viceministras pateikė pavyzdžių kuomet projektų pateiktuose aprašymuose mažai žemės disponuojantys ūkiai pretenduoja įsigyti itin galingus traktorius ar kombainus arba po investicijų ūkio pelningumai krenta žemyn, sąnaudos didėja, kas kelia prielaidas, jog investicijos pablogina ūkio situaciją. O turėtų būti priešingai. Pasak ES Komisijos audito, parama pirmiausia turi būti panaudota ūkio modernizavimui, efektyvinimui ir konkurencingumo didinimui. Viceministro žodžiais, jei ūkis teikia paraišką, tikėdamasis, kad parama naudosis keli ūkiai, tai tuomet ir reikia teikti jungtinę paraišką, nurodant visus naudos gavėjus, nes į silpną ūkį, kuris nesukurs jokio efekto, investicijos neateis. S.Cironka taip pat paneigė gandus, kad pritarimo sulaukia tik tam tikrų konsultantų kompanijų paruošti projektai, kad palaiminami tik tie, kurie pristatyti NMA kažkokiais slaptais kanalais. Pats viceministras siūlo koduoti pareiškėjus, kad projektų atrankos komitetas net nematytų kas yra pareiškėjas ir galėtų objektyviai vertinti projekto ekonominį efektyvumą. Reziumuodamas pateiktų projektų atranką S. Cironka teigė, kad teisingi, racionalūs, pagrįsti ir perspektyvūs projektai sulauks investicijų. Investicijos technikai skiriamos tam, kad vyktų plėtra, o ne tam, kad kieme stovėtų blizganti technika.
LŪS nariai siūlė ministerijai rengiant naujas KPP priemonių taisykles pagalvoti apie bent vieną šaukimą ūkio modernizavimo programoje tiems, kurie nė karto nėra gavę paramos. Kad tie ūkininkai, kuriems dėl įvairių priežasčių nepavyko ankstesniais šaukimais parengti savo planų, bet pasimokę iš ankstesnių savo klaidų turėtų šansą modernizuoti savo ūkius. S.Cironka pritarė, kad toks siūlymas yra svarstytinas, nes gali būti naudinga įvertinti per projektus jau įsigytos technikos nusidėvėjimą, spartų ūkio augimą, specializacijos koncentravimą ar panašiai ir tik tuomet leisti per projektus atnaujinti turimos technikos parką, padidinti jos galingumus, atsižvelgti į ūkio konkurencingumo augimą. Be to, būtų daugiau projektų bendrai veiklai, vyktų bendradarbiavimo ar kooperuotos investicijos.
Daugiausia pretenzijų LŪS nariai pateikė NMA dėl pernelyg ilgai trunkančio paraiškų tikrinimo, kuris trunka 3 mėnesius ir ilgiau. Dalyvaujantys posėdyje vienas po kito papasakojo pavyzdžius kaip vyksta nesusikalbėjimas su NMA darbuotojais, nes šie skirtingai aiškina ir interpretuoja taisykles bei reikalavimus, kritikavo NMA dėl menkos darbuotojų kompetencijos žemės ūkio srityje. Ministrė Virginija Baltraitienė sutiko, kad paraiškos turi būti tikrinamos greičiau ir paaiškino pagrindinę vėlavimo priežastį: reikėjo tuo pačiu metu tikrinti ir 2007-2013, ir 2014-2020 m. paramos laikotarpio paraiškas, todėl NMA darbų padaugėjo. O dėl perkamos technikos ministrė paragino valdininkus būti labiau lankstesnius, nekurti bereikalingų kliūčių. Ji siūlė, kad perkant techniką, jei, pavyzdžiui, pasikeitė numatyta pirkinio kaina, galėtų keistis ir kompensavimo suma tam tikrose ribose. Pasak S. Cironkos, technikos galią paraiškos dokumentuose galima keisti, tačiau negalima keisti vienos technikos rūšies kita, t. y. mažiau galingą traktorių galima keisti į galingesnį ir atvirkščiai, bet negalima vietoje traktoriaus pirkti kombaino ar krautuvo. NMA direktorius E. Bėrontas pritarė, kad jei žemdirbys planavo pirkti 100 AG techniką, o vėliau nusprendė, kad jam labiau reikalinga 130 AG, tai jokių problemų dėl to negali kilti, teriekia informuoti NMA dar iki dokumentų pasirašymo. Posėdžio svečiai sutiko ir su poreikiu mokyti NMA darbuotojus, rengti jiems išvažiuojamuosius seminarus ūkiuose, kad šie susipažintų su žemės ūkio technika ir ūkininkavimo specifika. E. Bėrontas pridūrė, kad tikrintojai neturi teisės vertinti, konsultuoti vietoje ir aiškinti apie sankcijas, nes jų pareiga – fiksuoti situaciją. Jis pasiūlė ūkininkams tiesiogiai informuoti NMA vadovybę apie tokius atvejus.
Ministrė V. Baltraitienė informavo, jog rengiami KPP priemonių įgyvendinimo taisyklių pakeitimai 2016 metų vasario mėn. šaukimui. Juos planuojama parengti iki sausio vidurio ir būtent tada būtų tikslinga juos aptarti panašaus pobūdžio LŪS prezidiumo posėdyje. Tai galėtų būti apie sausio 18 d.
Darbotvarkės klausimą dėl 2016 m. valstybės biudžeto ir jo lėšų žemės ūkiui pristatė Žemės ūkio ministerijos finansų ir biudžeto departamento Nacionalinės paramos planavimo skyriaus vedėja L. Sosunovičienė. Ji pakomentavo 2016 metų biudžeto asignavimus žemės ūkiui, kurie numatyti 18 mln. eurų mažesni nei 2015 metais.
Posėdžio pabaigoje buvo aptartas LŪS narių mokestis. Iki posėdžio už 2015 m. nario mokesčio buvo visai nemokėję skyriai: Elektrėnai, Kazlų Rūda, Mažeikiai, Pakruojis, Skuodas, Širvintos, Trakai. Paminėti skyriai, turintys nepriemokų. Skyrių pirmininkams, mokėjusiems nario mokestį už 2015m. ir dalyvavusiems posėdyje pirmininkas J.Talmantas dovanojo po knygą „Inovatyvūs dirvotyros ir agrochemijos mokslo spendimai“, kurią visai nesenai ribotu tiražu išleido Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratorija. Nebuvusiems posėdyje, bet susimokėjusiems nario mokestį, knyga bus įtekta artimiausiame posėdyje.
Straipsnį parengė Jovita Motiejūnienė, LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė
Posėdžio akimirkos:
