2017-01-13
Sausio 13 d. susirinkęs LŪS prezidiumas LŪS administracijos patalpose aptarė aktualius klausimus, o prieš posėdį tylos minute pagerbė tuos, kurie prieš 26 metus paaukojo savo gyvybes tam, kad šiandien būtume laisvi.
Svarbiausias darbotvarkės klausimas – ŽŪM parengtas įstatymo projektas „ Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto“, kuris bus teikiamas LR Seimui svarstyti ypatingos skubos tvarka, siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos pradėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2015/2021 dėl šiuo metu galiojančių nuostatų, nustatančių profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais. Po diskusijų LŪS prezidiumas reiškia savo nepritarimą siūlomam įstatymo keitimo projektui. Mūsų organizacija, įvertinus esamą Lietuvos žemės įsigijimo situaciją, laikosi nuomonės, kad siūlomi palengvinimai nėra palankūs Lietuvos žemės ūkiui, o iš tiesų būtų palankesni verslui, tačiau ūkininkaujantiems, kurių pagrindinis darbo instrumentas yra žemė, jie atneštų daugiau žalos. Beveik 30 proc. mūsų šalies gyventojų gauna pajamas iš žemės ūkio veiklos ir kaime gyvenančių žmonių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra tik žemės ūkis. Be to, mūsų žiniomis žemės įsigijimas senosiose Europos Sąjungos šalyje yra dar griežtesnis ir sudėtingesnis, o mūsų žemdirbiai ir taip gauna gerokai mažesnes išmokas. Pabrėžiame, kad dabar galiojančio įstatymo vienas iš pagrindinių tikslų buvo – stabdyti spekuliacijos žeme reiškinį. Sutinkame, kad įstatyme yra taisytinų spragų, kuriomis pasinaudojus įstatymo numatyti žemės įsigijimo saugikliai nepasiekia svarbiausių tikslų. Todėl siūlome nepasiduoti Europos Komisijos daromam spaudimui ir siekti išlaikyti šiuo metu galiojantį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, įvedant pataisymus saugikliams, kurie iš tikrųjų šiandien dienai yra lengvai apeinami ir jais piktybiškai naudojamasi, pavyzdžiui: visi žemės įsigijimo sandoriai turi būti įtvirtinami tik vykdant atsiskaitymus už įsigytą žemę tik per kredito institucijas, t.y. atsisakyti atsiskaitymo grynaisiais pinigais, žemės dovanojimas turi būti įtvirtinamas tik artimiems giminaičiams, kad dovanojimo būdu nebūtų toliau piknaudžiaujama per dovanojamus sklypus, tampant sklypų bendrasavininkais, jeigu įsigijęs maksimalų 500 ha žemės kiekį asmuo nusprendžia jį padovanoti kitam asmeniui, toks asmuo nebeturi daugiau teisės įsigyti nuosavybės teise žemės. Jeigu asmuo nusprendžia tik dalį žemės padovanoti, tai maksimalus įsigyjamos nuosavybės teise žemės skaičius tokiam asmeniui vis tiek lieka 500 ha, įskaičiuojant ir dovanotą žemę.
Papildomai diskutuota dėl neeilinio žemės ūkio rūmų suvažiavimo, nario mokesčio, konkurso „Metų ūkis“, LŪS dalyvavimo parodoje „Ką pasėsi 2017“, kuri vyks kovo 30 – balandžio 1 d.
Pritarta LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 218 „Dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo projektui, kuriuo siekiama apsaugoti nuo kai kurių darbų asmenis iki 18 m. ir patikslinti kai kuriuos darbus.
Nuo š.m. sausio 1 d. ūkininkai ir kiti individualią veiklą pagal individualias veiklos pažymas vykdantys gyventojai, kaip ir asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, yra draudžiami ligos ir motinystės/tėvystės socialiniu draudimu. Vienintelis skirtumas, ūkininkai yra nedraudžiami nedarbo socialiniam draudimui (įmoka 1,1 proc., o nuo liepos 1 d. 1,6 proc.) ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui, kurio įmoka tesudaro 0,18 proc. Nuspręsta kreiptis į ŽŪM ir prašyti, jog ir ūkininkams būtų sudaryta galimybė tokiu pačiu tarifu draustis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui.
Europos Komisija artimiausiu metu planuoja pradėti viešąsias konsultacijas BŽŪP po 2020 m. tema, panašiai kaip tai buvo daroma ankstesnių reformų metu. Plačios konsultacijos su ES visuomene vyks Komisijos internetinėje svetainėje užpildant specialiai paruoštą klausimyną. Tikimasi, kad klausimynas taip pat bus ir lietuvių kalba, kaip kad buvo vertinant pirmųjų metų patirtį įgyvendinant žalinimo reikalavimus. Visuose lygmenyse pripažįstama, kad dabartine BŽŪP nusivylę visi: tiek ūkininkai, tiek aplinkosaugininkai, tiek BŽŪP administruojančios institucijos. Vertinant šiandienines kalbas apie galimus naujosios BŽŪP po 2020 m. modelius ir spaudimą iš aplinkosaugininkų organizacijų pusės, pastebima, kad pagrindiniu naujosios politikos aspektu keliami aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimai. Žaliųjų ir vartotojų interesus ginančios organizacijos pabrėžia, kad vieši pinigai, skiriami ūkininkams, turi būti skiriami būtent už jų suteikiamas viešąsias gerybes. Akivaizdu, kad naujoji politika turės ne tik atremti jai keliamus iššūkius, bet ir tarpusavyje suderinti ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius aspektus. O vertinant paskutinius ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro Ph.Hogano pasisakymus, Komisija neketina sumažinti savo aplinkosauginių ambicijų lygio. Priešingai, mano, kad aplinkos apsaugos aspektas bendroje žemės ūkio politikoje turi atsispindėti dar labiau. Savo nuomonę pagrindžia ir paskutiniais pasiūlymais dėl BŽŪP supaprastinimo, kuomet ketinama uždrausti naudoti pesticidus ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse (EASV), o EASV plotus padidinti nuo 5 proc. iki 9 proc..
Todėl svarbu, kad jau pirminėje diskusijų dėl BŽŪP po 2020 m. stadijoje savo nuomonę aktyviai pareikštų patys Lietuvos žemdirbiai per viešąsias konsultacijas. Norima, kad šiose diskusijose būtų dalyvaujama gerokai aktyviau, nei taip kaip vertinant žalinimo patirtį. Tam tereikia pasitelkti jaunesnius ūkininkus ir paraginti juos padėti vyresniems, jei reikia. Tokio pobūdžio klausimynus, jei jie dar ir lietuvių kalba, pildyti yra visai nesudėtinga.
Parengė
Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija
