(2018-03-16)
Š.m. kovo 15 d. LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“ įvyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdis. Į posėdį trumpam užsuko Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, o pagrindinių klausimų svarstyme dalyvavo Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis ir Išmokų už plotus vyriausiasis specialistas Tadas Švilpauskas, Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų direktorius, šiuo metu laikinai einantis direktoriaus pareigas Vaidas Timinskas, Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė. Taip pat dalyvavo naujoji Žemės ūkio rūmų vadovybė – pirmininkas Arūnas Svitojus, vicepirmininkai Algis Baravykas ir Vytautas Buivydas. Pristatant darbotvarkės klausimą dėl pakeitimų, susijusių su pasėlių deklaravimu 2018 m., pranešimus pristatė Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus vyriausiasis specialistas Tadas Švilpauskas (pranešimas) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė (pranešimas). Pakeistos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). ŽŪM akcentuoja, kad žemdirbiams šiemet bus lengviau ir patogiau deklaruoti pasėlius, o padaryti pakeitimai turėtų didinti paramos tikslingumą ir mažinti administracinę naštą ūkininkams. Šiuo metu kaip tik Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM specialistai vykdo seminarus rajonuose.
LŪS nariai turėjo konkrečių klausimų tiek ŽŪM, tiek NMA atstovams dėl susijusių asmenų perdėto tikrinimo (tėvų ir vaikų ūkiai), dėl žemės nuosavybės dokumentų pateikimo dubliavimo, dėl su parama įsigytos technikos naudojimo talkinant kaimynams, kai tokios suteiktos paslaugos virsta sankcijomis, dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejų.
Tuo tarpu žemės ūkio ministras B. Markauskas konstatavo, jog sunkiai vyksta derybos dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo ir Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų. Ši idėja priimtina ne visoms ES šalims, o dar kita bloga žinia mūsų žemdirbiams ta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams ateityje gali net sumažėti. Kovo 13 d. Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministrai Rygoje pasirašė deklaraciją, kuriose išreiškiamas siekis suvienodinti Europos Sąjungos šalių žemdirbiams mokamas tiesiogines išmokas po 2020 metų. Tokiai idėjai pritaria ir Slovakija. Kitų šalių atstovai per viešus aptarimus ir diskusijas tam lyg ir pritaria, tačiau neoficialiuose pasitarimuose išsakomos kardinaliai priešingos nuomonės. Olandija, Italija, Graikija yra kategoriškai nusiteikusios prieš tiesioginių išmokų suvienodinimą. Pasak ministro, Europos Komisijos įsipareigojimuose nurodoma, kad 2014-2020 m. finansiniame etape tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2020 m. sieks 196 Eur/ha, bet faktiškai suma gali būti mažesnė. B. Markauskas įvardino padidėjusį 150 tūkst. ha deklaruotą žemės ūkio naudmenų plotą, tačiau mes visi žinome, jog ne dėl žemdirbių kaltės atsiradusiam lėšų trūkumui Lietuvos Kaimo plėtros programos priemonėms „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ būtent tiesioginių išmokų sąskaita buvo sumažintas jų finansinis vokas, kai dalis lėšų iš I-jo ramsčio buvo perkelta į II-jį ramstį.
Ministro B. Markausko miglotų naujienų dėl ateities neišsklaidė ir posėdyje dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, praėjųsią savaitę grįžęs iš Copa-Cogeca posėdžio dėl tiesioginių išmokų ir žalinimo. Pasak Europos Komisijos Audito rūmų auditorių pateiktų išvadų, žalinimo reikalavimai esamu laikotarpiu visiškai nepasiekė savo tikslų. Dabar jau konstatuojama, kad netgi augalų įvairovei nebuvo jokios prasmės, o sėjomaina būtų buvusi žymiai geresnis sprendimas, tik dėl jo nepavyko susitarti. Todėl apie naujienas ateityje kol kas kalbama miglotai. Daugiau gali paaiškėji tik gegužės mėn. Daugelis Europoje jau sutinka, jog per aplinkosaugos ir žalinimo reikalavimus yra pamirštamas pats tradicinis ūkininkavimas. Dėl augančių reikalavimų visos šalys susiduria su žmonių nenoru dirbti žemės ūkyje. Dabar vis dažniau kartojama, kad po 2020 metų valstybės narės turės daugiau savarankiškumo, remiant savo žemės ūkį, ir bus tolstama nuo rėmimo visose ES šalyse suvienodinimo idėjos. Bendros gairės išliks, bet kokios, sunku pasakyti. Diskusijos vyksta dėl naujo aplinkosaugos reikalavimų paketo, kuriam net nėra tikslaus dar pavadinimo, tai „contitionality“ (sąlygiškumo). Pagal kalbas, paramą galės gauti tik tas ūkis, kuris atitiks tą bendrąjį sąlygų kompleksą, nedarant jokių išimčių. Kita vertus, suteikiant daugiau šalims narėms savarankiškumo kaip pačioms kurti savo žemės ūkio strategiją, vėl išlieka netikrumas žinant kaip kartais mūsų politikai nutolsta nuo realybės. Todėl A. Macijauskas ragino žemdirbių organizacijoms ieškoti lėšų ir turėti nuolatinį atstovą Briuselyje, nes dėl jo nebuvimo Lietuvos interesai stipriai nukenčia.
Lietuvos ūkininkų sąjunga nuo 2014 m. aktyviai teikė savo pastabas dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo. Labai gaila, tačiau kiek savo pasiūlymuose beraginome atsakingas valdžios institucijas pirmiausiai atstovauti Lietuvos viešąjį interesą ir užtikrinti žemės ūkio žemės įsigijimo apribojimų įteisinimą, kad šie užkirstų kelią Lietuvos žemės ūkio paskirties žemei tapti spekuliavimo objektu, dažniausiai likdavome neišgirsti. Pastaruoju laiku ši tema gvildenama vis plačiau, bet ar tai duos realios naudos tikrai žemę dirbantiems, taip ir lieka neaišku. Užregistruotame Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 (toliau – Įstatymas) straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Projektas) aptariama Įstatymo 3 str. 2 d. ir 9 d. pakeitimai, tačiau visiškai nėra kalbama dėl 3 str. 5 d. formuluotės keitimo, kurioje įtvirtinama susijusių asmenų sąvoka. Neperžiūrėjus ir nepakeitus šios Įstatymo nuostatos toliau paliekama absurdiška situacija, kai jaunųjų ūkininkų teisė įsigyti žemę yra apribojama susiejant juos su jų tėvais, o tėvų teisė įsigyti žemę nėra apribojama susiejant juos su jų pilnamečiais vaikais. Dar š.m. sausio 16 d. raštu kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją ir Seimo Kaimo reikalų komitetą, kad ši problema būtų sprendžiama, nes ji yra techninio pobūdžio. 2018 m. sausio 30 d. Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 2 D-334 (12.156) gavome atsakymą, kad ji bus taisoma ir siekiama grąžinti iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusią redakciją. Prezidiumo posėdyje dalyvavęs ministras B. Markauskas patikino, kad klaida tikrai bus taisoma, nes niekas nežino, kodėl taip atitiko. Kaltė krenta ant tekstą redagavusių kalbininkų. Dabartiniai pateikti siūlomi Projekto pataisymai iš esmės nesprendžia problemos dėl tikrojo Lietuvos viešojo intereso gynimo – užtikrinti žemės ūkio žemės įsigijimo apribojimų įteisinimą, kad šie užkirstų kelią Lietuvos žemės ūkio paskirties žemei tapti spekuliavimo objektu. Išeina, jog ir toliau paliekame teisės aktų spragas, leidžiančias įsigyti juridinius ūkio subjektus, t.y. jų akcijas (pajus), kartu su šiems subjektams priklausančia žeme, apeinant tokiame sandoryje žemės įsigijimo ribojimo vienam asmeniui nuostatas. Žemės ribojimas iki 500 ha turi būti taikomas visiems vienodai ir išimčių neturi būti daroma.
LŪS vicepirmininkas R. Juknevičius priminė įvykius Prancūzijoje, kur žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui suvaržymai yra kur kas griežtesni nei Lietuvoje. Ir nepaisant to, kiniečiams pavyko įsigyti daugiau nei 2500 ha Prancūzijos žemės, o tai įaudrino vietos ūkininkus, kilo riaušės. Prancūzijos Vyriausybė pažadėjo imtis priemonių, kad tokie faktai nesikartotų, bet atstatyti buvusios padėties, negali, nes sandoriai yra teisėti. Australijos Vyriausybė ėmėsi veiksmų, pakeitė skubos tvarka įstatymus, kad užbėgti ruošiamam sandoriui už akių, kad kiniečiams neleistų nupirkti Australijos didžiausio ūkininko ūkio. Lietuvoje prielaidos turėti analogišką situaciją atsirado priėmus konstitucinio įstatymo pataisą, kuri išplėtė pasaulio šalių ratą, kurių piliečiai Lietuvoje gali nevaržomai įsigyti žemės. Kita vertus, susirinkusieji LŪS nariai konstatavo, kad iki šiol nieko nėra daroma, jog būtų žemės ūkio paskirties žemės ribojimas asmenims iki 500 ha, ypač per akcijų valdymą. Būtent ši problema mus atvedė iki to, kad kai kurie asmenys per įmones valdo keliomis dešimtimis tūkstančių žemės ir tai leidžia daryti mūsų įstatymai. O tuo tarpu smulkesni iš viso neturi jokių galimybių įsigyti žemės dėl sukeliamų žemės kainų.
Šįkart į LŪS posėdį buvo pakviestas naujasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. Su drauge atvyko ir vicepirmininkai Algis Baravykas ir Vytautas Buivydas. Norėta išgirsti, kokie yra naujosios vadovybės ateities planai, reformuojant Rūmus, ar yra ketinama keisti ŽŪR įstatymą ir statutą. Iš ŽŪR pirmininko A. Svitojaus pasisakymų buvo galima suprasti, kad jis norėtų bendro ir darnaus darbo su visais ŽŪR narais, įsiklausant į įvairias nuomones. Tačiau iškėlus klausimą, kodėl tarp ŽŪR narių yra 9 rajoninės asociacijos ir jų kai kurie vadovai yra tiek ŽŪR nariai, tiek darbuotojai, kurie akivaizdu, jog yra naudingi priiminėjant sprendimus, diskusijos pakrypo ne visai konstruktyvia linkme. Tuo labiau, kad naujasis pirmininkas yra Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos narys, kuri deklaruoja, jog turi 100 tūkst. narių. Pati LŪS per visus rajonus tik deklaruoja virš 4000 narių, o duomenų atnaujinimui šiuo metu renka informaciją iš savo rajoninių skyrių. Šiais metais A. Svitojus įstojo į Utenos rajono ūkininkų sąjungą. ŽŪR vicepirmininkas V. Buivydas, esantis LŪS Plungės skyriaus narys, turėjo aiškintis dėl valdomo ūkio dydžio ir dirbamų valstybinių žemių kiekio, kurio negalėjo įvardinti, taip pat dėl savo pasisakymų š.m. vasario 22 d. Seimo narės Aušros Maldeikienės spaudos konferencijoje „Smulkieji ūkininkai nesutinka su vykdoma žemės ūkio politika“, kur iš tiesų apjuodino tiek Lietuvos ūkininkų sąjungą, tiek LŪS pirmininką J. Talmantą. ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas, atstovaujantis stambius kiaulių augintojus, ragino LŪS naudotis ne savo galia, o protu. LŪS narių nuomone, tokių ŽŪR, kokie jie yra šiandien, mūsų nariams nereikia, todėl klausimas dėl LŪS tolimesnės narystės ŽŪR lieka atviras. LŪS darbas stiprinant Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybą vyks ir toliau. Vienbalsiai pritarta jos įregistravimui.
Nors po Visuotinio žemdirbių suvažiavimo atgarsių apie jį buvo visokių, galima konstatuoti, jog jis tikrai įvyko ir jame dalyvavo užsiregistravę 1861 žemdirbiai iš 51 savivaldybės, 72 svečiai. Buvo ir tokių, kurie nesiregistravo. Pirmininkas J. Talmantas padėkojo visiems LŪS pirmininkams, kurie iš tiesų atliko patį didžiausią darbą suburiant žmones atvykti. Kol kas atsakymų į rezoliuciją yra pateikusi tik LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Į atitinkamus žemdirbių prašymus rezoliucijoje nebus atsižvelgta, motyvuojant tuo, „jog nuo 2018 m. įsigalioję socialinio draudimo sistemos pakeitimai buvo priimti atsižvelgus į tai, kad ūkininkai buvo ta savarankiškai dirbančių asmenų kategorija, kuri mažiausiai prisideda prie solidarumu pagrįstos socialinio draudimo sistemos“.
Šiemet vyks 25 –tasis konkursas „Metų ūkis“. Praėjusiame posėdyje LŪS administracija pasiūlė keisti jo organizavimo principus, tačiau LŪS skyriuose, pasitarus su nariais rajonuose, nutarta palikti jį tokį, koks ir buvo anksčiau, išlaikant tas pačias tradicijas. Aptartas ir narių mokestis. Dar yra keletas narių, kurie nesusimokėję mokesčių už 2017 m. (LŪS Kazlų Rūdos, Panevėžio, Prienų, Šakių, Varėnos, Vilkaviškio, Zarasų skyriai).
Kovo 14 d. iš Valstybinės augalininkystės tarnybos buvo gauti du užklausimai dėl nuomonės pateikimo po EK atlikto vertinimo dėl augalų apsaugos produktuose naudojamos veikliosios medžiagos tiramo ir pimetrozino vartojimo neatnaujinimo. Įvertinę tai, kad naujų efektyvių alternatyvų nėra siūloma, o vis atkakliau siaurinamas leidžiamų naudoti instekticidų ir fungicijų sąrašas, kai tuo tarpu įvairios augalų ligos vis agresyvėja ir naudojamos augalų apsaugos priemonės vis labiau brangsta, LŪS nariai nepritarė Europos Komisijos siūlymui neatnaujinti veikliųjų medžiagų tiramo ir pimetrozino patvirtinimo.
Posėdyje prisistatė UAB Baltiktechnika, su kuria yra pasirašyta vienerių metų bendradarbiavimo ir paramos sutartis. Įmonė siūlo LŪS nariams patraukliomis kainomis įsigyti traktorių, grūdų valomųjų ir sėjamųjų mašinų produkciją. Plačiau apie įmonės siūlomą asortimentą http://www.baltiktechnika.lt/
Kovo 22-24 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga drauge su UAB ART21 bendrame stende dalyvaus parodoje „Ką pasėsi 2018“. Kviečiame apsilankyti 2 parodų paviljone.
Parengė Eglė Mačytė, Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija
