(2019-12-04)
Š.m. gruodžio 4 dieną visos Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijos pasirašė ir išsiuntė atvirą laišką Europos Tarybos prezidentui Charles Michel, Europos Komisijos prezidentei Ursula von der Leyen ir Europos Parlamento prezidentui Davide Sassoli. Laiške dar kartą išreiškaimas reikalavimas užtikrinti sąžiningą tiesioginių Europos Sąjungos išmokų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką paskirstymą trijų Baltijos šalių žemdirbiams.
Atviras kreipimasis išplatintas Europos Komisijai pradėjus 2019-2024 metų kadenciją dar prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris vyks Briuselyje gruodžio 12 dieną. Jame pabrėžiama, kad Baltijos šalių žemdirbiai, nepaisant jų nuolatinio prašymo atitaisyti istorines klaidas sąlygojusias neteisingą išmokų paskirstymą, metai iš metų gaudavo ne daugiau kaip 54-60 % ES mokamų tiesioginių išmokų vidurkio ir turi konkuruoti bendroje ES rinkoje. Nors trijų šalių žemdirbiai gauna žemiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, jų gaminamos produkcijos savikaina yra gerokai aukštesnė nei ES vidurkis, atitinkamai 129% (Estijos), 112% (Lietuvos), 113% (Latvijos). Ūkininkus taip pat neramina nuolat griežtinami ir naujai įvedami aplinkosaugos reikalavimai ūkininkams įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką, kurie gali stipriai pristabdyti sektoriaus raidą, nes naujiems reikalavimams įgyvendinti reikalingos investicijos, kurios neįmanomos negeneruojant pelno. Be to, Baltijos šalių žemdirbių pastangos prisidedant prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkosaugos išsaugojimo laikomos daugiau nei 30 % pigesnės nei likusioje ES, nors mūsų ūkininkai lygiai tiek pat, kaip ir kitų šalių ūkininkai, prisideda prie aukštų ES aplinkosauginių, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų, klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo.
Šiuo metu vyksta derybos dėl Europos Komisijos teisinių pasiūlymų, susijusių su BŽŪP po 2020 metų, ir tikimasi aiškumo dėl žemės ūkiui skiriamo biudžeto dydžio jau sekančią savaitę ES valstybių vadovų susirinkime diskutuojant dėl ES 2021-2027 metų daugiametės programos. Prieš beveik septynerius metus, 2013 metų vasario 7-8 dienomis, Europos Taryba vieningai susitarė, kad vėliausiai 2020 metais visos šalys-narės turėtų pasiekti išmokų dydį ne mažesnį kaip196 eurų už hektarą dabartinėmis kainomis. Lietuvos, Latvijos, Estijos žemdirbiai savo laiške vadovams atkreipia dėmesį, kad toks pokytis neįvyko ir jų 2020 metų išmokų dydis tesiekia apytikriai 176 EUR/ha, tuo tarpu kai ES vidurkis yra 260 EUR/ha, todėl jie yra priversti konkuruoti nesąžiningomis sąlygomis bendroje ES rinkoje.
Europos Komisijos pasiūlymai dėl BŽŪP naujajam finansiniam laikotarpiui suponuoja, kad net ateityje mūsų šalių žemdirbiai gali tikėtis tik 90 % ES ūkininkų teisių, nes pasiūlyme pateikta tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos formule siūloma šiek tiek sumažinti atotrūkį tik tarp esamų ir 90 %, o ne 100%, ES vidurkio. Baltijos šalių žemdirbiai ragina Briuselio institucijas laikytis ES vertybių, kurių pagrindu sukurta Sąjunga: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pan. Dar 2018 m. Lietuvos žemės ūkio tarybos inicijuotą žemdirbių peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ palaikė 52 359 Lietuvos piliečiai, per labai trumpą laiką – nepilną mėnesį – pasirašę po peticija. Peticija tebėra atvira ir nagrinėjama Europos Parlamente, šiuo metu laukiama naujai sudaryto EP Biudžeto komiteto nuomonės.
Visose ES šalyse pastaraisiais metais žemės ūkis patiria didžiulį spaudimą tiek iš kitų visuomenės grupių, tiek iš nacionalinės valdžios. Lapkričio 7 d. Lietuvoje prasidėjusi žemdirbių tyli ir taiki akcija „Žaliasis kryžius“ bei lapkričio 26 d. vienu metu skirtingose Lietuvos savivaldybėse įvykusi taiki žemdirbių traktorių akcija “Lietuva, tavo kaimas miršta!” sutelkė istorinėn vienybėn nusivylusius ir dėl savo ateities besibaiminančius Lietuvos ūkininkus bei turi aiškią žinią – Lietuvos žemdirbiai ir kaimo bendruomenė pasisako prieš žemės ūkio žlugdymą Lietuvoje, nesitaikstys su visuomenės grupių ir žemdirbių priešinimu ir nesutinka būti laikomi antrarūšiais ES piliečiais.
Jau ne vienerius metus trijų Baltijos šalių ūkininkai protestavo Briuselyje bandydami atkreipti dėmesį į diskriminaciją, tačiau nuo to laiko situacija nepagerėjo. Šiemet Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai nusprendė nevykti piketuoti į Briuselį, tačiau ir toliau siekia savo tikslo bei kartu su estų ir latvių kolegomis ragina šalių vadovus ginti teisėtus žemdirbių lūkesčius derybose dėl BŽŪP ateities. Baltijos šalių žemdirbiai pradėjo išskirtinai taikią protesto kampaniją tam, kad atkreiptų dėmesį į juos neraminančius dalykus. Be atviro laiško ES institucijų vadovams, Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai kepa naminę duoną ir savo valstybių vadovų paprašys į Europos Tarybos susitikimą simboliškai nusivežti tradicinės duonos kepalą, kuriame truks vienos ketvirtosios dalies. Trūkstamą ketvirtadalį ūkininkai paaukos labdarai, tuo parodydami, kad esant dabartiniam ES lėšų paskirstymui, jie moka už visą duonos kepalą, o galiausiai gauna jo tik 75%.Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai tikisi susitikimo su savo šalies prezidentu artimiausiu metu.
Lietuvos ūkininkų sąjungos informacija
