COPA – Europos žemės ūkio organizacijų susivienijimas

 Atstovaujamas žemės ūkis – išgirstas ūkininkas

Nuo pat Europos ekonominės Bendrijos susikūrimo 1957 m. tapo aišku, kad svarbiausios ekonominės bei socialinės problemos turės būti pristatomos ir išgirstos jau ne vien vietos, bet ir tarptautiniame lygmenyje. Žemės ūkis – ne išimtis. Europa – agrarinis žemynas. Čia nuo senų laikų žemės ūkis buvo viena pagrindinių veiklų, maitinanti ir išlaikanti žmogų.

Netrukus po Bendrijos įsikūrimo buvo pradėtos formuoti Bendrosios žemės ūkio politikos užuomazgos. Ir nors santykiai tarp Bendrijos aukščiausių vadovų ir žemės ūkio sektoriaus atstovų buvo dar labai neaiškiai apibrėžti, Europos Komisija pakvietė žemės ūkio sektoriaus atstovus stebėtojo teisėmis dalyvauti 1958 m. Stresoje (Italija) vykusioje konferencijoje.

Atsiradus dideliam politiniam ir ekonominiam dariniui Europoje, buvo akivaizdu, kad be stiprios ūkininkus atstovaujančios jėgos, nebus tinkamai keliami probleminiai klausimai, jie nebus išsamiai analizuojami. Patys ūkininkai tikėjo Bendrijos svarba jų sektoriui, todėl 1958 m. rugsėjo 6 d. buvo įsteigta pirmoji Europos žemdirbių atstovų organizacija COPA (profesionalių žemės ūkio organizacijų komitetas). Po vienerių metų, 1959 m. rugsėjo 24 d. Europos Bendrijos žemės ūkio kooperatyvai įsteigė savo Europos lygmens skėtinę organizaciją COGECA (Generalinė žemės ūkio kooperatyvų konfederacija). O dar po kelerių metų šios dvi organizacijos apjungė savo valdymo struktūras ir veiklą.

COPA – dinamiška Europos ūkininkų jėga

Veiklos pradžioje COPA turėjo 13 narių organizacijų iš 6 ES šalių narių. Šiandien COPA priklauso 60 organizacijų iš 28 ES šalių ir 36 partnerinės organizacijos iš kitų Europos šalių, tokių kaip Islandija, Norvegija, Šveicarija bei Turkija.

Tokia plati narystė leidžia COPA organizacijai atstovauti tiek bendriems, tiek specifiniams ES ūkininkų interesams. Nuo pat organizacijos susikūrimo COPA Bendrijos aukščiausių vadovų buvo vertinama kaip vieninga organizacija, atstovaujanti visą Europos žemės ūkio sektorių.

COPA gina ir vysto daugiafunkcinį ir tvarų Europos žemės ūkio modelį

COPA organizacijos tikslai:

• Analizuoti ir tirti visas sritis, susijusias su Bendrosios žemės ūkio politikos plėtra bei vystymusi.
• Atstovauti visą apimančio žemės ūkio sektoriaus interesams.
• Ieškoti sprendimų, padedančių palaikyti bendrus interesus.
• Europos lygmenyje palaikyti ir vystyti santykius su ES aukščiausios valdžios institucijomis (Europos Komisija, ES Parlamentu, ES Taryba), kitomis atstovaujančiomis organizacijomis bei socialiniais partneriais.

COPA – patariamasis, sprendimų priėmimo ir atstovavimo procesas

COPA organizacijos struktūra pagrįsta trejomis pagrindinėmis idėjomis, kurios paskatino sukurti aiškią organizacijos struktūrą, užtikrinančią Europos ūkininkų interesų atstovavimą plačiu mastu:

• Suteikti galimybes Europos Sąjungos atstovams iš skirtingų žemės ūkio gamybos šakų ir veiklų aptarti jų šakas liečiančias problemas ir pasiūlyti sprendimus iškilusioms problemoms spręsti.
• Koordinuoti darbą žemės ūkio, žemės ūkio politikos bei politikos bendrąja prasme kontekste.
• Atstovauti visoms žemės ūkio šakoms ir veikloms, susijusioms su žemės ūkiu.

COPA Prezidiumas

 Aukščiausias COPA valdymo organas yra prezidiumas, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos narės. Paprastai, šie atstovai yra organizacijų narių prezidentai arba pirmininkai.

Prezidiumo posėdžiai parastai šaukiami penkis kartus per metus. Be nacionalinių atstovų prezidiumo posėdžiuose dalyvauja COGECA, CEJA (Jaunųjų ūkininkų Europos taryba) organizacijų prezidentai ir COPA Moterų komiteto pirmininkė. COPA prezidentas, kuris parastai pirmininkauja Prezidiumo posėdžiui, taip pat gali kviesti asmenis, kurių dalyvavimas posėdyje būtų naudingas posėdžio dalyviams. Dažniausiai tai būna įvairių COPA-COGECA darbo grupių pirmininkai, kai tik aptariama problema patenka į jų kuruojamų klausimų spektrą, Europos Komisijos, Parlamento , kitų ES institucijų atstovai. Prezidiumo posėdžiai paprastai sušaukiami kartą per du mėnesius.

Pagrindinė prezidiumo funkcija – priimti visus reikiamus sprendimus ir organizuoti COPA veiklą. Paprastai COPA Prezidiumo pozicijos derinamos ir priimamos kartu su COGECA Prezidiumu. Tarp prezidiumo posėdžių veikia COPA politikos koordinavimo komitetas, kurio veiklą koordinuoja COPA Prezidentūra.

 COPA Prezidentūra

COPA Prezidiumas dvejų metų kadencijai iš savo narių tarpo renka Prezidentą ir šešis viceprezidentus. Prezidentūra, kuri paprastai renkasi kartą per mėnesį, kartu su COGECA prezidentūra formuoja koordinavimo komitetą ir kuruoja jų veiklą. Pastarojo pagrindinė funkcija – padėti pasiekti sutarimą tarp narių organizacijų, priimant bendras COPA ir COGECA pozicijas.

Politikos koordinavimo komitetas

 Kas mėnesį susirinkdamas politikos koordinavimo komitetas išanalizuoja einamuosius ir svarbiausius klausimus sprendžiamus darbo grupėse bei jų pateikiamus pasiūlymus. Vėliau juos teikia tvirtinimui Prezidiumo nariams. Kiekvieną savaitę Komitetas platina informaciją, koordinuoja organizacijos veiklas ir seka sprendimus, kuriuos priima prezidiumas, siūlo Prezidiumo posėdžių darbotvarkes. Pagrindinis Komiteto vaidmuo padėti pasiekti sutarimą tarp narių organizacijų.

Darbo grupės

 COPA turi 50 darbo grupių, svarstančių specializuotus arba bendro pobūdžio klausimus. Specialūs klausimai paprastai būna susiję su konkrečia žemės ūkio gamybos sritimi ar šaka, pavyzdžiui, javų, vaisių ir daržovių, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, jautienos ir pan. Bendrojo pobūdžio klausimai apima platesnį politinį spektrą, jie nagrinėja aplinkosaugos, kaimo plėtros problemas, žemės ūkio vartojimo skatinimą, maisto grandinės klausimus.

Daugelis darbo grupių veikia bendrai su COGECA, tačiau tiek COPA, tiek COGECA turi atskiras specialiąsias darbo grupes, kurios yra labiau specifinės atskiroms narių grupėms. Darbo grupės svarsto visus joms priskirtus klausimus savo pačių iniciatyva arba COPA Prezidentūros bei Prezidiumo prašymu. Grupės pirmininkas renkamas iš nacionalinių organizacijų narių deleguotų atstovų, kurie paprastai yra savo šakos specialistai. Darbo grupių posėdžiai ir jų darbotvarkės paprastai derinami su ES Komisijos konsultacinių komitetų tvarkaraščiais. Komisijos komitetuose COPA ir COGECA darbo grupių delegacijos turi svarų balsą. Jų sudėtyje yra bent po vieną atstovą-ekspertą nuo ES šalies narės, o tai reiškia, kad tiek mažos tiek didelės šalies žemdirbių atstovai gali dalyvauti visuose svarbiuose teisės aktų svarstymuose.

  Pav. 1. COPA organizacijos struktūra

 COPA ir Europos Sąjungos institucijos

Europos Komisija

 COPA prezidiumas reguliariai susitinka su ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru tam, kad aptartų BŽŪP vystymąsi, rinkos situaciją ir specializuotus ypatingos svarbos klausimus, tokius kaip ES išorinės prekybos santykiai. Pagal poreikį organizuojami susitikimai su kitais ES komisarais bei Komisijos prezidentu.

Techniniams klausimams spręsti, palaikomi glaudūs ryšiai tarp COPA ir Komisijos ekspertų. Bendravimas gali būti įvairių formų: COPA delegatai pristato organizacijos pozicijas Komisijos konsultacinėse grupėse, užmezgami asmeniniai kontaktai darbuotojų lygmenyje, Komisijos atstovai dalyvauja COPA posėdžiuose, vyksta susirašinėjimas laiškais bei apsikeitimas nuomonėmis bei pozicijomis.

Ministrų Taryba, Europos Parlamentas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas

COPA gali tiesiogiai bei netiesiogiai bendrauti su ES Taryba. Tiesioginis atstovavimas vyksta tada, kai COPA pateikia savo pozicijas svarstomais klausimais ES valdžios institucijoms, taip pat susitinkant su Tarybos prezidentu ar visa Taryba. Netiesioginis atstovavimas yra dažnesnis. Tai COPA organizacijų narių bendravimas su savo šalių ministrais bei ministerijų darbuotojais. Tokio bendravimo sėkmė priklauso nuo COPA organizacijoje priimtų jungtinių pozicijų, svarbių visos ES lygiu.

Taip pat vyksta reguliarūs susitikimai su Europos Parlamento atstovais, ypač su Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nariais bei politinėmis grupėmis. Svarbu paminėti, kad ryšys tarp COPA ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto yra ypatingai artimas, kadangi nemažai COPA organizacijų narių atstovų yra šio komiteto nariai.

Europos socialiniai-ekonominiai partneriai ir Europos pilietinė visuomenė

COPA sekretoriatas, priklausančios organizacijos ir jų nariai aktyviai bendrauja su kitais socialiniais-ekonominiais ir pilietinės visuomenės atstovais, kurie yra tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su žemės ūkio sektoriumi. Šie susitikimai gali turėti dvišalių susitikimų pobūdį, taip pat dalyvaujant Generalinėse asamblėjose ir oficialiuose ar neoficialiuose susitikimuose.

COPA tarptautinėje arenoje

COPA yra užmezgusi tamprius ryšius su daugeliu organizacijų iš kitų pasaulio šalių. Nepriklausomai nuo to, ar šios organizacijos yra nacionalinės ar tarptautinės, žemės ūkio ar bendro pobūdžio, santykių tikslas išlieka tas pats – stiprinti dialogą su visais veikėjais, kurie yra bent menka dalimi susiję su Europos žemės ūkiu.

Lietuvos vaidmuo COPA-COGECA organizacijose

Naryste vienoje įtakingiausių lobistinių organizacijų ES Lietuvos ūkininkų sąjunga susidomėjo Lietuvai rengiantis tapti Europos Sąjungos nare.

2002 m. pradžioje Lietuvos ūkininkų sąjunga pakviečiama tapti COPA-COGECA organizacijos asocijuota nare ir atstovauti savo šalies žemdirbius Europos Sąjungoje. Ir tų pačių metų rugsėjo 12 d. Kopenhagoje pasirašius susitarimų protokolą, LŪS ir Lietuvos Kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ tampa COPA-COGECA asocijuotomis narėmis.

2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, LŪS ir Lietuvos Kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ tampa pilnateisėmis COPA-COGECA narėmis. Po kelių mėnesių tais pačiais metais prisijungia ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). 2005 m. vasario mėn. į COPA-COGECA narių tarpą įsijungia ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai (ŽŪR).

Būdama COPA-COCECA organizacijos nare ir siųsdama savo ekspertus į darbo grupes, Lietuvos ūkininkų sąjunga įgyja galimybę kartu su kitų ES šalių žemdirbių organizacijomis teikti Lietuvos žemdirbių lūkesčius atitinkančius pasiūlymus, reikalavimus ES Komisijai, kelti probleminius klausimus dėl sudėtingų žemės ūkio sektoriaus problemų ir ieškoti sprendimo būdų, formuoti bendras pozicijas ir tokiu būdu gali aktyviai dalyvauti ES Bendrosios žemės ūkio politikos formavimo procesuose.

Lietuvos ūkininkų sąjunga kaip ekspertus į atitinkamų COPA darbo grupių posėdžius deleguoja savo narius arba Lietuvos šakinių organizacijų vadovus ar atstovus, kuriems yra svarbūs sprendžiami klausimai, ir jie yra kompetentingi dalyvauti diskusijose. Jie yra COPA-COGECA darbo bei Europos Komisijos konsultacinių grupių nariai, dalyvauja seminaruose, konferencijose bei kituose renginiuose, kur pristato Lietuvos žemdirbių nuomonę bei gina jų interesus svarstomais klausimais, domisi žemės ūkio rinkos sąlygomis, naudojasi galimybėmis Lietuvos ūkininkams atlikti įtakingą vaidmenį kuriant ir plėtojant Europos Sąjungos Bendrąją žemės ūkio politiką.

Pagrindinis ekspertams keliamas tikslas – įgyti kuo daugiau patirties ir gauti naudingos informacijos bei vystyti bendravimo ir bendradarbiavimo tinklą su Europos Sąjungos valstybėmis, kuris leistų keistis informacija apie įvykius ir situaciją atskirų šalių žemės ūkio sektoriuje. Ekspertai užsiima gautos informacijos sklaida Lietuvos ūkininkų tarpe per savo organizacijas. Remdamiesi gauta informacija, jie kiek įmanoma labiau stengiasi įtakoti Lietuvos institucijas, kad būtų užtikrinamos ūkininkams padorios darbo sąlygos, produkcijos bei paslaugų realizavimo kainos, stabilios jų pajamos bei informacijos apie įvairias žemės ūkio sritis prieinamumas.

Per laiką ekspertai išmoko akivaizdžiai geriau atstovauti Lietuvos interesus Europos Sąjungos lygmenyje, intensyviau dalinasi patirtimi, informacija, aktyviai ir konstruktyviai dalyvauja įvairiose diskusijose, teikia racionalius pasiūlymus. Kadangi Lietuva yra maža šalis, tai sprendžiant įvairius klausimus, reikia ieškoti paramos tarp didesniųjų, kaimyninių šalių ūkininkų organizacijų, išryškinti tokias problemas, kurios būtų aktualios ne tik mūsų šalies žemdirbiams.

Šiandien COPA-COGECA narėmis yra keturios Lietuvos žemdirbių organizacijos:

o       Lietuvos ūkininkų sąjunga

o       Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

o       Lietuvos žemės ūkio rūmai

o       Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“.

COGECA 

Europos ūkininkų kooperatyvų dinamiška jėga

 COGECA (ES Žemės ūkio kooperatyvų generalinė konfederacija) nuo pat organizacijos įkūrimo, buvo pripažinta Europos institucijose kaip pagrindinis viso žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriaus kooperatyvų atstovaujamasis balsas. Organizacijos veiklos pradžioje 1959 m., jai priklausė 6 organizacijos narės. Nuo to laiko COGECA narių skaičius padidėjo beveik 6 kartus ir šiandien organizacijoje yra 35 pilnateisės ir 4 asocijuotos narės iš ES. COGECA taip pat turi 36 nares partneres.

Didėjant ES šalių narių skaičiui augo COGECA ir COPA pozicija Europos Sąjungoje – jos tapo stipriausios žemės ūkio sektorių atstovaujančios organizacijos ES. Dėka ES plėtros, COPA ir COGECA kartu priėmė 38 nacionalines ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijas iš naujųjų ES šalių narių.

Bendras abiejų organizacijų narių skaičius išaugo iki 76 narių iš ES valstybių narių. COGECA šiuo metu atstovauja 40 000 ūkininkų kooperatyvų bendriems ir specifiniams interesams. Šiuose kooperatyvuose dirba 660 000 darbuotojų, bendra visų kooperatyvų  metinė apyvarta viršija 300 mlrd. eurų.

COGECA atstovauja žemės ūkio ir žuvininkystės kooperatyvams. Jie yra aktyvūs daugelyje sričių, tokiose kaip aprūpinimas maisto produktais, laivų priežiūra ir draudimas, prekyba žuvimi, taip pat žuvies produktų gamyba bei pardavimu. Svarbūs yra ir jūrų kooperatyvai Europoje, kurie taip pat apjungia laivų savininkų kooperatyvus. Jų pagrindinis tikslas yra padėti jauniems žmonėms užsiimti jūrininkyste.

Tam, kad Europos žemės ūkio kooperatyvų balsas būtų išgirstas, COGECA priklauso tarptautiniam Europos regiono kooperatyvų aljansui.

Kooperatyvai – jungtinės ūkininkų bendrovės: ateities galimybės

Kooperatyvai, organizuotą ir reglamentuotą veiklą vykdantys ekonominiai susivienijimai, atsirado XIX amžiuje esant sudėtingoms socialinėms bei ekonominėms sąlygoms. Jais buvo siekiama palengvinti ūkininkų struktūrinius darbo jėgos trūkumus, kai ūkininkas dirbo savarankiškai, kaip nepriklausomas individas. Kooperatyvai šiandien egzistuoja ne tik visose ES šalyse narėse, bet ir visame pasaulyje. Jie gali veikti kaip individualių asmenų asociacijos bei kaip ekonominės įmonės.

Kooperatyvai yra ūkininkavimo forma, leidžianti ūkininkams sukoncentruoti savo jėgas žaliavų ir medžiagų tiekimui bei produkcijos rinkimo, perdirbimo ir realizavimo tikslui. Šių ekonominių vienetų veikla remiasi ekonominės demokratijos, skaidrumo ir tarpusavio solidarumo principais, kurie taikomi ir bendraujant su vietinėmis kaimo bendruomenėmis.

Žemės ūkio kooperatyvai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, pritaikant savo narių produkciją prie vartotojų keliamų reikalavimų ir gerinant narių ekonominį efektyvumą bei jų prisitaikymą prie rinkos. Jie aktyviai prisideda prie aplinkai draugiškų kokybiškų produktų įvedimo, populiarinimo, gamybos.

Žemės ūkio kooperatyvai yra svarbūs kaimo plėtros vykdytojai, aktyviai prisidedantys prie ekonomikos augimo kaimo vietovėse, taip pat mažiau palankiuose ūkininkavimui regionuose, kurdami kaimo vietovių tinklus, valdydami svarbią informaciją apie ekonominius duomenis ir teikdami įvairias paslaugas. Dėl šios priežasties kooperatyvai tampa svarbiu tiesioginio ir netiesioginio įdarbinimo šaltiniu, užtikrinančiu ekonominį augimą.

ES žemės ūkio kooperatyvai yra svarbus socialinis-ekonominis elementas, kuris:

Įsigyja per 50 proc. žemės ūkio produktų gamybai reikalingų priemonių.

• Superka, perdirba ir parduoda daugiau nei 60 proc. visų žemės ūkio produktų.

COGECA padeda formuoti ir vystyti visas ES politikas, kurios susijusios su kooperatyvų veikla. Organizacija prižiūri bendradarbiavimą tarp kooperatinių įmonių Europos lygmenyje.

Europos žemės ūkio kooperatyvų organizacijų vystimasis

COGECA organizacijos pagrindiniai tikslai yra:

• Atstovauti bendriems ir specialiems Europos žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės kooperatyvų interesams ir prisidėti prie kooperatyvų vystimosi;
• Įtakoti sprendimus, liečiančius žemės ūkio kooperatyvų veiklas bei užsiimti lobizmu ES institucijose ir kitose Europos bei pasaulio organizacijose;
• Skatinti žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės kooperatyvų vaidmenį, priimant svarbius ekonominius sprendimus;
• Suteikti galimybę organizacijoms narėms ir kooperatyvams vystyti diskusijas tarptautinėje erdvėje ir keistis požiūriais apie politinius klausimus ir pridėtinę žemės ūkio gamybos bei ekonominę vertę;
• Supaprastinti ir koordinuoti ryšius tarp savo narių ir jų biurų Briuselyje, taip pat teikti kooperatyvų bendravimą užtikrinančių tinklų kūrimo bei palaikymo paslaugas;
• Skatinti diskusijas ir keitimąsi nuomonėmis su kitomis tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis, ypač su COPA;
• Imtis teisinių, ekonominių, finansinių, socialinių ar kitų tyrimų, kurie domintų žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės kooperatyvus.

Sprendimų priėmimo procesas COGECA organizacijoje

Prezidiumas

 Prezidiumą sudaro COGECA pilnateisių organizacijų narių atstovai ir jis yra aukščiausias sprendimų priėmimo organas. Jis tiria ir sprendžia visus klausimus, susijusius su COGECA tikslais. Prezidiumo pozicijos dėl žemės ūkio sektoriaus klausimų priimamos bendrai su COPA.

Prezidentūra

Prezidiumas renka Prezidentą ir viceprezidentus iš savo narių tarpo trejų metų kadencijai. COGECA ir COPA prezidentūros formuoja bendrą koordinavimo komitetą, kuris stengiasi apjungti COGECA ir COPA bendras veiklas bei pozicijas.

Kooperatyvų koordinavimo komitetas

Koordinavimo komiteto užduotis parengti COGECA prezidiumo darbą. Jo paskirtis – keistis informacija, koordinuoti organizacijų veiklas bei stebėti prezidiume priimamų sprendimų įgyvendinimą. Komitetas taip pat koordinuoja bendrų COPA-COGECA darbo grupių veiklą.

Darbo grupės

COGECA turi beveik 50 darbo grupių, kuriose sprendžiami specifinių produktų sektorių klausimai bei politikos aktualijos. Daugelis šių darbo grupių dirba bendrai su COPA, tačiau COGECA ir COPA taip pat gali turėti ir atskiras darbo grupes.

Lietuva COGECA organizacijoje

COGECA organizacijoje yra atstovaujama ir Lietuva. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ dalyvauja COGECA prezidiumo posėdžiuose, darbo grupių veikloje, siekia, kad Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų balsas taip būtų girdimas, kad jų keliami klausimai būtų sprendžiami.

COPA-COGECA kongresas

ES žemdirbių kongreso, į kurį susirenka COPA ir COGECA pilnateisių narių, asocijuotų ir partnerinių organizacijų deleguoti atstovai, tikslas – informuoti dalyvius ir pasikeisti nuomonėmis apie aktualius politikos klausimus. Jame taip pat galima teikti pasiūlymus dėl bendrosios COPA ir COGECA politikos. Kongresas rengiamas kartą per du metus.

COPA-COGECA Sekretoriatas

COPA ir COGECA organizacijos turi bendrą sekretoriatą nuo 1962 m.. Jis užtikrina sklandų ir efektyvų abiejų organizacijų funkcionavimą ir atsako už bendrų COPA ir COGECA prezidiumų priimtų sprendimų įgyvendinimą.

Sekretoriatą sudaro apie 50 skirtingų pilietybių asmenų. Ši institucija atlieka tęstines analizes, bendrauja ir perteikia ekspertų žinias nacionalinėms organizacijoms narėms ir Europos kooperatyvams. Kasmet sekretoriate parengiama šimtai darbo grupių susitikimų darbotvarkių, ataskaitų, darbo ir pozicinių raštų.

Daugiau apie skėtines ES žemdirbių organizacijas COPA ir COGECA ir jų veiklą rasite apsilankę www.copa-cogeca.eu .