(2016-12-22)

LR Žemės ūkio ministerija praneša, kad kalbant apie daugiamečių pievų išlaikymo rodiklį, remiantis statistiniais deklaravimo duomenimis, 2016 m. daugiamečių pievų ne tik nesumažėjo, o jų padaugėjo, todėl apie jokį išmokų mažinimą dėl daugiamečių pievų išarimo ir neatkūrimo už 2016 m. dar negali būti kalbama. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tai neapima aplinkai jautrių daugiamečių pievų (t. y. pievų, patenkančių į natūralių buveinių sluoksnį). Už šių pievų plotų išarimą žalinimo išmoka iš karto prarandama, nepaisant to, pasiekta ar ne minėta daugiamečių pievų išarimo riba visos šalies mastu.

Nuo 2015 m. Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse narėse, įsigaliojo naujoji tiesioginių išmokų schema – žalinimas. Vienas iš žalinimo reikalavimų – išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus (daugiametes pievas), t. y. nepaversti jų kitos paskirties plotais (pvz., išarti ir sėti javus).

Šis reikalavimas nėra naujas, jis galiojo nuo 2005 m. Skirtumas toks, kad iki 2015 m. už šio reikalavimo nesilaikymą nebuvo numatyta taikyti jokio išmokų mažinimo, o nuo 2015 m. už šio reikalavimo nesilaikymą numatomas išmokų mažinimas, jeigu būtų pažeista leistina 5 proc. sumažėjimo riba šalies mastu. Šio reikalavimo įgyvendinimo tikslas – mažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką. Tai yra įvardyta kaip viena iš priemonių kovojant su klimato kaita. Todėl kiekviena ES valstybė narė turi prisiimti įsipareigojimą išlaikyti turimus daugiamečių pievų plotus. Praėjus beveik dvejiems metams nuo to, kai šis žalinimo reikalavimas pradėtas taikyti Lietuvoje, galima įvertinti pirmuosius rezultatus.

Remiantis 2016 m. deklaravimo duomenimis daugiamečių pievų plotas Lietuvoje siekė 707,1 tūkst. ha, visas deklaruotas plotas (įskaičiuojant ir KPP priemonėms deklaruotą plotą) – 2897,0 tūkst. ha. Visas deklaruotas plotas nuolat auga nuo pat Lietuvos įstojimo į ES. Kaip vieną iš bendro deklaruoto ploto augimo paskatų galima įvardyti pareiškėjų siekį gauti tiesiogines išmokas, kitą – bendrą šalies žemės ūkio plėtrą. Daugiamečių pievų plotas per Lietuvos narystės ES laikotarpį kito nevienodai. Nuo 2004 m. iki pat 2013 m. buvo stebimas nuolatinis, tačiau nežymus daugiamečių pievų plotų mažėjimas. Nuo 2014 m. ši tendencija pasikeitė ir stebimas daugiamečių pievų ploto augimas. Tai gali būti paaiškinama trimis priežastimis. Pirma, pievų ir ganyklų plotai iki 5 m. perėjo į daugiamečių pievų kategoriją. Antra, atsirado tiek papildoma paskata laikytis žalinimo reikalavimų, siekiant gauti papildomą išmoką, tiek ir grėsmė gauti mažesnę žalinimo išmoką tais atvejais, kai daugiamečių pievų plotas Lietuvoje sumažėtų daugiau nei leistina. Trečia, intensyviau pradėti deklaruoti anksčiau niekad nedeklaruoti pievų plotai.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikta analizė rodo, kad nepaisant to, kad kol kas rizika dėl daugiamečių pievų plotų išlaikymo nėra išryškėjusi, yra tam tikros ūkių grupės (sąlyginai nedideli (iki 20 ha) pienininkystės bei gyvulininkystės ūkiai), kurios yra labiausiai linkusios mažinti turimus daugiamečių pievų plotus, taip didindamos riziką ateityje pažeisti nustatytąjį reikalavimą visos šalies mastu. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šių grupių ūkiai, pagal patvirtintą daugiamečių pievų atkūrimo aprašą (žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 3D-40) pakeitę ūkininkavimo kryptį, bus paskutiniai sąraše, kurių gali būti paprašyta atkurti išartus daugiamečių pievų plotus tokiu atveju, jei šalies mastu daugiamečių pievų sumažės daugiau nei leistina, nors tai pagal paskutiniųjų dvejų metų daugiamečių pievų plotų didėjimo tendencijas yra mažai tikėtina.

ŽŪM informacija