(2019-02-28)
Š.m. vasario 26 d. Agroakademijoje (Kėdainių r. sav.) vyko LŪS išplėstinis prezidiumo posėdis. Posėdyje nagrinėtas melioracijos fondo kūrimo klausimas, kalbėta dėl trąšų planų sudarymo, pristatytas VDU Žemės ūkio akademijos EIP vykdomo projekto „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“, kuriame kaip partneris dalyvauja ir LŪS, eiga ir pirminiai rezultatai, išreikšta LŪS narių nuomonė dėl ŽŪM kėlimo į Kauną, aptarti organizacijos vidaus klausimai. LŪS nariams taip pat prisistatė kandidatas į LR prezidentus Arvydas Juozaitis.
(nuotraukos D.Jonelio)
Didžiausias susirinkusiųjų dėmesys buvo nukreiptas klausimui dėl melioracijos fondo kūrimo. Klausimą pristatyti buvo pakviesti Žemės ūkio ministerijos atstovai, tačiau ŽŪM posėdžio išvakarėse informavo, jog niekas nedalyvaus. Su LŪS prezidiumo nariais bendravo tik Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis. Tiesa paaiškėjo tokia, jog šis klausimas nepajudėjęs iš vietos, nors jis yra labai aktualus. Kasmet akcentuojame, jog valstybės lėšomis turi būti užtikrinta valstybės nuosavybės teise priklausančių magistralinių griovių, sureguliuotų upelių, pralaidų, tiltų, užtvankų, polderių ir drenažo rinktuvų priežiūra ir jie negali būti perduoti kam nors kitam nuosavybės teise. Nesurandant reikalingų lėšų melioracijos tvarkymui biudžete, vis aktyviau siūloma kurti valstybinį melioracijos fondą. Pavienių ūkininkų, bendrovių, melioracijos naudotojų asociacijų pastangos tvarkyti melioracijos ūkį nepasiekia norimo rezultato, nes šalies mastu problema iš esmės nesprendžiama. LMĮA pirmininkas K. Sivickis priminė, jog šiuo metu iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo būklė yra kritiška – daugiau kaip pusės drenažo sistemų uždumblėjimas sudaro daugiau kaip 40 procentų. Vidutinis visų melioracijos statinių nusidėvėjimas sudaro beveik 70 proc., o atskirų statinių grupių net 86 procentus.
Pasak K. Sivickio, pagal buvusias diskusijas su ŽŪM į fondą turėtų prisidėti valstybė (50 proc. iš surinktų žemės mokesčių, pridedant dalį lėšų valstybinės žemės nuomos ir lėšų už parduotą valstybinę žemę). Tačiau tam labai priešinasi Savivaldybių asociacija. Pati ŽŪM kol kas kitų šaltinių nesiūlo. Yra siūlymas, jog prie fondo turėtų prisidėti ne tik patys žemdirbiai, bet ir kelininkai, miškininkai ir kiti, kurie savo veikloje naudojasi žemės resursais. Tik tokiu būdu būtų galima sukaupti didesnę sumą ir ženkliai per keletą metų atnaujinti melioracijos sistemų. Jeigu respublikinis melioracijos fondas sudarytų 2,5 mln. ha, jame galėtų būti sukaupiama 50 mln. eurų (skirtingas įnašų dydis, priklausomai nuo subjekto veiklos ir nuleidžiamo vandens užterštumo). Pridėjus biudžeto lėšas, metinės drenažo rekonstravimo apimtys pasiektų 13 tūkst. ha. 2040 metais pavyktų Lietuvoje pasiekti 1 mln. ha nusausintų plotų, jeigu fondas pradėtų veikti netrukus. Kitu atveju, kuo ilgiau bus tempiama, tuo sudėtingiau bus tai įgyvendinti, nes kasmet šioje srityje prarandama apie 500 darbuotojų, kurie išmano ir galėtų tokius darbus dirbti. Anot K. Sivickio, valstybės nuosavybės teise priklausantį drenažą ir jo statinius reikėtų perduoti nusausintų žemių savininkams kaip jų žemių priklausinius. Tiltus reikėtų atiduoti savivaldybėms kaip kelių statinius; polderius, magistralinius griovius su hidrotechniniais statiniais – valstybei; užtvankas su tvenkiniais, kurie naudojami ne atskiriems subjektais, o visai visuomenei – perduoti valstybei ar savivaldybinėms.
ŽŪM atstovai buvo kviesti plačiau paaiškinti kalbas dėl tręšimo planų, tačiau savo komentarą Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjas Vidmantas Ašmonas atsiuntė el. paštu iš vakaro informuodamas, jog šiuo klausimu žemdirbiams nerimauti nėra ko ir gyvai dalyvauti nepanoro. Pasak jo, reikalavimų rengti tręšimo planus tręšiant mineralinėmis trąšomis nėra, nors tokios kalbos ir sklando. Šiuo metu, tręšimo planus rengti privaloma tiems, kurie tręšia mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per metus, kitiems ūkiams tręšimo planas – tik rekomenduojamas.
Posėdžio dalyviams doc. dr. Inga Adamonytė pristatė VDU Žemės ūkio akademijos EIP vykdomo projekto „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“ eigą ir pirminius rezultatus. Projekte LŪS dalyvauja kaip partneris. Pagal projektą 2017 m. rudenį šešiuose ūkiuose Kauno, Kėdainių, Raseinių, Rietavo ir Biržų rajonuose buvo įrengta 11 drenažo nuotėkio reguliavimo šulinių. (I.Adamonytės pranešimas).
LAMMC SDI Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius ir LŪS rėmėjos UAB ,,Aljara“ atstovas Algimantas Belzus LŪS prezidiumo nariams parengę pranešimą „Biologinis stimuliatorius, organinės trąšos – patikima pagalba augalams“. (pranešimas)
Balsuodami LŪS prezidiumo nariai išreiškė savo nuomonę dėl ŽŪM kėlimo į Kauną. Pripažinta, jog toks kraustimasis – betikslis, nėra aiškių paskaičiavimų, kiek kainuos ir kokią duos realią ekonominę naudą. Šiandieninė šio chaoso pasekmė – ŽŪM palieka vis daugiau darbuotojų, vis labiau vilkinami skubiai spręstini klausimai. Todėl LŪS laikosi nuomonės, kad ŽŪM ir toliau turėtų likti Vilniuje.
Kadangi šiemet LŪS vasarą planuoja šventinį renginį, kuriame bus paminėta organizacijos įkūrimo 100-tis ir atkūrimo 30-tis, posėdyje nutarta darbinį LŪS metinį suvažiavimą kviesti anksčiau – gegužės 17 d.
UAB “VKP valdymas” programa ūkininkams, norintiems dalyvauti broilerių auginimo versle.
Parengė Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija
