(2020-07-28)

Liepos 15 d. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyrius savo kuruojamus žemdirbius pakvietė į vienos dienos kelionę. Trumpam atokvėpiui pasirinktas pasiplaukiojimas legendiniu greitaeigiu kateriu „Raketa“, kuriuo šiais metais iš Kauno į Nidą vėl pradėta plukdyti keleivius. Šienapjūtė jau pasibaigusi, o iki javapjūtės dar likusi viena kita savaitė, tad kyla retorinis klausimas – kada, jei ne dabar, pats metas  prasiblaškyti? Kovo mėnesį šalyje įvedus karantiną, daugelis verslų  sustojo, o žemės ūkis nestojo. Žemdirbiai nors ir su didžiuliu nerimu, bet dirbo visus įprastus  žemės ūkio darbus. Taip beplušant prabėgo pavasaris, įpusėjo vasara… o darbų pabaigos dar net nematyti. Nori nenori, bet atostogos reikalingos…nors ir vienadienės.

Pirmas susirinkimas ir nauji planai

Nors žemės ūkio darbų rajono ūkininkams virusas per daug ir nesujaukė, bet suplanuotus žemdirbių susitikimus ir susirinkimus greitai eliminavo. Per paskutinį susirinkimą, kuris įvyko vasario 5 d. LŪS Plungės skyriaus taryba buvo nusprendusi, kad ūkininkai, kaip ir kasmet, balandžio pradžioje vyks į tarptautinę parodą „Ką pasėsi… 2020“, prieš pavasarinę sėją pakeliaus dviračiais, o taip pat aplankys parodą Danijoje, bet… Virusui šalyje įsismarkavus, žemdirbiai ne tik, kad niekur toliau savo ūkio nepajudėjo, bet ir į visus jų ūkin užklystančius prašalaičius žiūrėjo nepatikliai.

Į pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys ūkininkus sukvietė jau po atšaukto karantino, iškart po Joninių, birželio 25 d. Per patį karštį ir šienapjūtės įkarštį sukviesti ūkininkai į posėdį susirinko negausiai. Tarybos narius M. Kaktys supažindino su nauju projektu, kuriuo atnaujinamos lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos dyzelino kvotos, kurios įsigalios nuo 2021 m. liepos 1 d. Ypač palankiai taryba įvertino sprendimą sutramdyti „sofos“ ūkininkus, kuriems ateityje už pievas dyzelino nuspręsta nebeskirti.

Susirinkusiesiems pirmininkas pristatė  LŪS administracijos veiklos finansinę ataskaitą už 2019 m. Tarybos nariai galėjo susipažinti kiek ir kur pinigų išleidžia centrinė LŪS valdžia, kiek per metus užregistruoja dokumentų ir paklausimų įvairioms organizacijoms, kiek išduoda pažymų, patvirtinančių ūkininkų narystę LŪS skyriui ar net kiek išleidžia kasmet organizuojamam renginiui „Metų ūkis“, kuris vyksta Kaune.

Susirinkime taip pat aptarta, kad vadovaudamiesi Lietuvos sveikatos ministerijos rekomendacijomis, LŪS ūkininkus šiais metais pakvies tik į vienintelę liepos mėnesį suplanuotą kelionę. Jei epidemiologinė situacija leis, tai planuojama, kad mūsų rajono žemdirbiai sudalyvaus Kukurūzų dienoje ir Lietuvos artojų varžybose, kurios turėtų įvykti Kėdainiuose. Taip pat planuojama sudalyvauti renginiuose „Metų ūkis“ ir „Plungės Jomarkas“. Kaip pernai, taip ir šiemet, ūkininkai pasiryžo auginti moliūgus ir tik rudenį bus matyti, kokiu pavidalu jie džiugins plungiškius.

Dviguba kelionė – taupumas ar originalumas?

Prakalbus apie kelionių organizavimą šiuo ne itin saugiu laikotarpiu, pirmininkas išliko principingas ir mus patikino, kad vienadienė kelionė, po tris mėnesius trukusios žemdirbių „saviizoliacijos“ yra būtina. Ūkininkai privalo nors trumpam atitrūkti nuo žemės ūkio darbų, kad pailsėję su nauja jėga vėl kibtų į darbus, nes nežinia kokias staigmenas ruošia gamta ir kokius jos kaprizus jiems teks tenkinti. O plaukimas „Raketa“ jau buvo planuotas praėjusią vasarą, bet kateriui negavus leidimo plaukti, ūkininkai  pernai iš vis liko be kelionės.

Anot M. Kakčio, apie keliones ir pramogas girtis nėra gražu, bet jei tai gali sudominti ir „Žemaičio“ skaitytojus, kitus, kodėl gi nepasidalinus. Pirmininkas siūlo pasekti jų pavyzdžiu ir pasirinkti tokį keliavimo būdą, kokį jie išbandė praėjusį trečiadienį. Į kelionę išsiruošė dvi organizacijos – LŪS Plungės skyrius ir Milašaičių kaimo šeimų bendruomenė „Sruoja“. Kol ūkininkai autobusu važiavo į Kauną, bendruomenė savuoju riedėjo į Nidą. Autobusą palikę stovėti Kaune, ūkininkai persėdo į katerį, keturias valandas plaukė vaizdingiausiais Nemuno vingiais ir slėniais, klausydamiesi gidės pasakojamų apie mūsų valstybės istorijos vingius, o tuo tarpu bendruomenės nariai gėrėjosi Nida – gražiausiu mūsų pajūrio kampeliu.

Po to viskas vyko atvirkščiai – baigę kelionę laivu, ūkininkai gėrėjosi Nidos „perliukais“, o bendruomenės nariai perleidę savo autobusą ūkininkams, išplaukė „Raketa“ į Kauną. Ten jų laukė  žemdirbių paliktas autobusas, kuriuo jie grįžo namo. Šių kelionių tikslas buvo, kad kaimo žmogus neužsisėdėtų, bet nors vienai dienai pakeltų sparnus, ką nors naujo pamatytų ir praplėstų savo akiratį. Kad viskas  pavyktų sklandžiai, prie šių kelionių prisidėjo Plungės rajono savivaldybė.

Niekas neskaičiavo, kiek kilometrų tądien įveikė keliauninkai, kiek žingsnių nužengė ar laiptelių užkopė. Kelionės pabaigoje, kopiant į paskutinę – Mirusią kopą ūkininkai tvirtino, kad kitą dieną jie ilsėsis ir nieko nedirbs, bet tuoj pat šypsodamiesi pridūrė, kad visi rytdienos darbai jau suplanuoti, o vartytis lovoje laiko tikrai nebus.

Informacija parengta pagal LŪS Plungės skyriaus pateiktą

žurnalistės Nijolės Jankuvienės straipsnį Plungės ir Rietavo krašto laikraštyje „Žemaitis“