(2017-11-13)
Š.m. lapkričio 9 d. LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“ vyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdis. Jame pristatytas ir aptartas naujas nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapis, pristatytas 2018 m. žemės ūkio biudžeto projektas, aptarta žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo eiga, aptarti LŪS narių keliami klausimai.
Klausimui dėl kriterijų naudojimo taikymo, nustatant nepalankių ūkininkauti vietovių sąrašą, pranešimą pristatė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis. Kaip žinia, didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių nustatymo ypatumai nuo 2018 m. turi būti paremti vieninga metodika, privaloma visoms šalims narėms, parengta Jungtinių tyrimų centro (JTC) mokslininkų. Atsižvelgiant į tai, vietovių atranka turi būti vykdoma 2 etapais. Pirmuoju etapu – remiantis 4 (iš 8 galimų) biofizikiniais kriterijais (žema temperatūra, dirvožemio tekstūra, drenažu ir cheminėmis dirvožemio savybėmis) ir jų ribinėmis vertėmis, identifikuojama (arba ne) gamtinė kliūtis seniūnijoje. Būtina (bet nepakankama) sąlyga – ne mažiau kaip 60% žemės ūkio paskirties žemės ploto (seniūnijoje) turi atitikti bent vieną biofizikinį kriterijų, atsižvelgiant į nurodytą kriterijaus ribinę vertę. Antruoju etapu – patekusių į sąrašą seniūnijų (identifikavus gamtinę kliūtį) ribų koregavimas, atliekant ekonominį vertinimą (fine-tuning exercise) tikslaus nustatymo metodu. Lietuvos ūkininkų sąjunga š.m. liepos 19 d. vykusiame suvažiavime priimtoje rezoliucijoje siūlė, apibrėžiant Lietuvos MPŪV, naudoti visiems suprantamą Lietuvos žemės našumo vertinimo balais sistemą, o ne kurti atskirų vertinimo kriterijų. Iki tol Žemės ūkio ministerijos ūkininkams skleista informacija, kad žemės našumo balų sistema netaikoma ES, dalinai buvo neteisinga. Latvijoje žemės našumo balas yra sėkmingai naudojamas MPŪV vietovėms apibrėžti ir pripažįstamas Europos Komisijos. Žemės ūkio ministerijai pristačius parengtą naują žemėlapį visuomenei, kilo didelis pasipiktinimas iš dabar esamų MPŪV. Kai kurios savivaldybės pačios pradėjo atkakliai įrodinėti situaciją, vildamosios aiškesnių ir teisingesnių MPŪV kriterijų. LŪS posėdžio metu pirmininko Jono Talmanto buvo pasiūlyta taikyti 4 metų pereinamąjį laikotarpį tiems, kurie nebepateks į naująjį žemėlapį ir tiems, kurie pateks naujai. ŽŪM žadėjo tokį variantą pasvarstyti.
Posėdyje dalyvavusi ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė savo pranešime informavo, jog nuo gegužės mėn. gauto pasiūlymo iš Finansų ministerijos ir vykusių derybų su Ministru Pirmininku bei finansų ministru pavyko sutarti, jog asignavimai žemės ūkiui būtų sumažinti ne 36,934 mln. Eur, bet 25 mln. Eur, iš jų ŽŪM – 23,347 mln. Eur, VMVT – 1,653 mln. Eur. Šiuo metu svarbiausi likę nepatenkinti poreikiai – melioracijos programai įgyvendinti – 29,4 mln. Eur, žemės ūkio funkcijoms vykdyti – 1,695 mln. Eur, nuostoliams dėl hidrometeorologinių reiškinių kompensuoti reikia bent 40 mln. Eur, nors ši informacija nuolat tikslinama ir gali būti gerokai didesnė. Rugsėjo-spalio mėnesiais vyko Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos, kurios nare yra ir LŪS bei kuriai šiuo metu rotacijos principu vadovauja LŪS pirmininkas J. Talmantas, susitikimai su LR Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, Seimo frakcijų atstovais. Jų metu frakcijose buvo žadėta skirti didesnį dėmesį melioracijos būklei, priimant 2018 m. biudžetą.
Seimo Kaimo reikalų komitetas jau ne kartą šį rudenį svarstė ir toliau tebesvarsto sudarytos darbo grupės patobulintą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1902(4)ES. Jame siūloma atsisakyti tų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pradėjusi ES teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurios sudaro kliūtis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Svarstymuose aktyviai dalyvavo ir LŪS atstovai. Spalio mėnesį šis įstatymo projektas turėjo būti priimtas Seime, tačiau galutinis priėmimas buvo atidėtas. LŪS iki šiol tiki, jog šiuo įstatymu turi būti ginamas pirmiausiai Lietuvos viešasis interesas ir jos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė. Tarpusavio diskusijoje buvo kilęs pasiūlymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešojo intereso gynimo. Posėdyje dalyvavęs Advokatų profesinės bendrijos TVINS partneris dr. Vytautas Šenavičius žadėjo padėti šiuo klausimu ir artimiausiu metu aptarti kreipimosi detales.
Posėdžio dalyviai informuoti apie pasirengimo renginiui „Metų ūkis 2017″ eigą, apie nario mokesčio surinkimo aktualijas, taip pat svarstė LŪS skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ prašymą.
Informaciją parengė Eglė Mačytė
