(2017-11-12)

Rugsėjo 11 d. LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“ vyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdis. Diena buvo ūkanota ir lietinga, tad posėdžiauta ilgokai, nes svarbių klausimų susikaupė daug. Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministras B. Markauskas tvirtino, jog būdamas žemdirbių vietoje, kalbėtų tą patį, nes bėdas mato, tik, deja, valdžios institucijose neatsiranda nei finansų, nei jėgų joms spręsti. Tuo tarpu LŪS pirmininkas J. Talmantas, matydamas esamą situaciją ir valdžios užmojus didinti mokesčius, prognozavo, jog žemės ūkio dar po vienų kitų tokių metų kaip šiemet gali ir nebelikti.

Deja, kaltų, kodėl taip atsitiko, kodėl Lietuva pasidalinta kelių žmonių, kodėl buvo išdalintos lėšos besikuriantiems dideliems ekologiniams ūkiams ar šiltnamiams, nėra. Pasak ministro, turime, ką turime. O turime šiandien dienai pateiktą LR finansų ministerijos derinti teisės aktų projekto paketą, parengtą atsižvelgiant į LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano nuostatas dėl mokesčių sistemos struktūros tobulinimo ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimo, kuris, jeigu būtų priimtas, įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d. Laikas skirtas pateikti pastaboms ir pasiūlymas dėl Projekto paketo yra iki rugsėjo 13 d. imtinai. Klausimo išsamesnei analizei pristatyti, kaip pasiūlymai konkrečiai palies žemės ūkio sektorių, į posėdį buvo pakviesta ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė. Akivaizdu, jog mokesčių bazės optimizavimas dar labiau išryškins juridinio ir fizinio asmens veiklos skirtumus ir skirtingą jų apmokestinimą. Daugelis įžvelgė, jog artimiausiu metu po tokių mokesčių neliktų ne tik kad smulkių, bet ir vidutinių ar stambesnių ūkių, nebent šie, greitai reaguodami į pokyčius, persiregistruotų juridiniais asmenimis. LŪS vicepirmininko, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko R. Juknevičiaus nuomone, faktai tokie, kad tiesioginės išmokos mažės dėl dalies perskirstymo tarp ramsčių, o mokesčiai, jeigu bus priimtas pasiūlytas įstatymų paketas, didės. Su jais didės ir netiesioginiai mokesčiai. Todėl prezidiume vieningai sutarta nepalaikyti šių pakeitimų.

Itin sudėtinga meteorologinė situacija Rytų Lietuvoje, kur nuimta tik 30-50 proc. derliaus, o nenuimtas jau greičiausiai liks laukuose, nes oro sąlygos kol kas nesikeičia. Padėtį su nuotraukomis pristatė LŪS vicepirmininkė, Ignalinos skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė.

Ignalinos ir Rokiškio rajonai, kur iškritusių kritulių norma viršyta 5 kartus, patys kreipėsi tiesiogiai į vietos ir kitas institucijas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių prašydami:

• Netaikyti sankcijų dėl nepasiektų investicinių projektų priežiūros rodiklių (pardavimo pajamų, grynojo pelningumo ir kt.);
• Netaikyti sankcijų dėl nustatytais terminais nenušienautų pievų ir juodojo pūdymo neapsėjimo iki lapkričio 1 d.;
• Netaikyti sankcijų dėl grūdų pardavimo sutarčių neįvykdymo.

Panaši situacija Zarasuose, Švenčionyse ir kituose rajonuose. Diskusijoje buvo siūlyta kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir ieškoti priemonių kaip padėti šiems rajonams, nes labai išaugo kuro sunaudojimo sąnaudos. Pastebėta, kad prieš kelis metus buvo surasta lėšų pieno gamintojams, patyrusiems sunkią ekonominę krizę, todėl analogiškai ministerija raginta ieškoti galimybės padėti ir augalininkystės sektoriui tuose rajonuose, kur padėtis šiemet tikrai katastrofiška. Žvelgiant Lietuvos mastu situacija yra labai skirtinga, todėl kiti rajonai net nesupranta katastrofos mąsto. Tuo tarpu valdžia pasitarnautų, jog pagaliau pradėtų iš esmės melioracijos tvarkymą, nes, pasak LŪS pirmininko J. Talmanto, kai kuriuose netvarkomuose grioviuose ir žemės plotuose vanduo jau tyvuliuoja po 1-2 m. Jeigu nebus nieko daroma, tai bet kokios investicijos į ūkius bus beprasmės.

Taip pat buvo aptartas projektas dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo keitimo, kurį pristatė LŪS vicepirmininkė, LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė, rugpjūčio mėn. dalyvavusi LR Seimo Kaimo reikalų komiteto organizuotuose sudarytos grupės pasitarimuose. Pastebėta, kad, deja, LŪS teikiami pasiūlymai susiduria su didesnėmis jėgomis, kurios valdo žemę Lietuvoje, o ūkininkų siūlomi įstatymo keitimai nepadeda išvengti per akcijas ir įmones daromų didelių sandorių žeme.

Š.m. liepos 19 d. įvykusiame savo metiniame suvažiavime LŪS nariai priėmė rezoliuciją, kurioje, vertindami šalies žemės ūkio ekonominę situaciją, aiškiai išdėstė savo poziciją dėl siūlomos mokesčių reformos, lėšų perkėlimo tarp ramsčių, kitų aktualių teisės aktų. Tačiau gauti ŽŪM ir AM atsakymai (jie yra patalpinti LŪS interneto svetainėje) ir vykdoma politika kelia nerimą bei nepasitenkinimą, kad žemdirbių nuomonė nėra ne tik svarbi, ji nelabai kam reikalinga. Tuo tarpu lūkesčiai, renkant dabartinius valdžios atstovus į LR Seimą ir formuojant LR Vyriausybę, buvo gerokai didesni. Reaguodami į vykstančią situaciją bei jau anksčiau vykusias diskusijas ta tema, š.m. rugpjūčio 25 d. LŪS, LŽŪBA, LGAA, LPGA ir LŠŪS vadovai buvo susirinkę ir aptarė Lietuvos žemės ūkio ir maisto tarybos steigimą. Dėl jos tikslų ir veiklos buvo tęsiamos diskusijas su savo nariais, kurie, esant tokiai situacijai, palaikė tokios Tarybos reikalingumą, nors pripažino, jog surasti bendrus sutarimus, ypač su LŽŪBA, kuri atstovauja itin stambų žemės ūkio verslą, dažnai bus ne tik kad sunku, bet kartais net neįmanoma.

Posėdyje dalyvavo ir daugiau klausytoju pabuvo vienintelis Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas, nors buvo pakviestas visas Seimo Kaimo reikalų komitetas. Taip pat dalyvavo ir l.e. ŽŪR pirmininko pareigas Sigitas Dimaitis (turėjęs iš Šakių ūkininkų sąjungos pirmininko R. Valiuko įgaliojimą), tačiau iš pusės posėdžio dėl kitų laukiančių darbų išvyko.

Š.m. liepos 19 d. įvykusiame LŪS metiniame suvažiavime, svarstant klausimą dėl nario mokesčio dydžio 2017 m. patvirtinimo, balsų dauguma buvo nutarta didinti nario mokestį už 2017 m., tačiau kiek didinti, neapsispręsta. Galutinį nario mokesčio dydžio nustatymą 2017 m. vienbalsiai pavesta nuspręsti artimiausiame išplėstiniame LŪS prezidiumo posėdyje. Laiko pasirinkti iš 3 pasiūlytų variantų po suvažiavimo buvo, tad šiame posėdyje, išklausius narių argumentus „už“ ir „prieš“, apsispręsta dėl nario mokesčio dydžio keitimo sistemos. Tai reiškia, jog nario mokestis skyriui už 2017 m. ir greičiausiai vėlesnius metus bus skaičiuojamas pagal rajono žemės ūkio naudmenas, duomenis paėmus už praėjusius metus, kuriuos deklaruoja tik fiziniai asmenys, pasitvirtinant įkainį už 2017 m. – 3,2 ct/ha. Jokių pereinamųjų laikotarpių ar išlygų ūkininkaujantiems nederlingose žemėse nuspręsta nepriimti. Kadangi keletui skyrių pagal naująją tvarką nario mokestis išeitų, jog turėjo sumažėti, lyginant su 2016 m., tai prezidiume nutarta, jog sumažėjimo neturi būti. Tokiu atveju paliekamas 2016 m. dydis.

Nuo 2018 m. sausio mėn. Lietuvos žemdirbius kas ketvirtį turėtų pasiekti naujas leidinys lietuvių kalba „Profi Lietuva“. Jo pristatymą posėdžio metu pateikė atsakingas už jo leidybą Lietuvoje Dainius Šišlavas. Toks leidinys leidžiamas kitose ES šalyje, kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje. Jame yra išsamiai pristatoma naujausia žemės ūkio technika ir technologijos.

LŪS raštas dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų Lietuvos regionuose

LŪS raštas dėl mokesčių bazės keitimo pasiūlymų paketo

LŪS raštas dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo keitimo

Informaciją parengė LŪS administratorė Eglė Mačytė