(2019-01-24)

Sausio 23 d. LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“ vyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narių posėdis. Nuo š.m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji mokesčių reforma, paliečianti visus: tiek dirbančiuosius, tiek darbdavius. Naujovės visada su savimi atsineša ir nemažai papildomų probleminių klausimų, kurie paaiškėja pradėjus veikti pokyčiams ir susidūrus su konkrečiomis situacijomis. Posėdžio metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. A. Miceikienė pristatė pranešimą apie esminius pasikeitimus, o posėdžio dalyviai ir svečiai pasidalino aktualia informacija. Žemės ūkio ministerijos vadovybė į posėdį buvo pakviesta, bet nieko šį kartą nedelegavo.

Nuo 2018 m. ūkinių metų ūkininkų ar kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų per mokestinį laikotarpį (metus) visosgautos pajamos iš žemės ūkio veiklos, apmokestinamos tais atvejais, kai šias pajamas gaunantis gyventojas tuo mokestiniu laikotarpiu privalo registruotis ar yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. 2018 m.pajamoms taikomas 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas (GPM), o 2019 m. – 15 proc. Pereinamas laikotarpis (10 proc. tarifas) taikomas tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos.

GPM PVM mokėtojai moka taip:

• Pajamos iš žemės ūkio veiklos – 10 proc. (2018 m.), 15 proc. – vėlesniais metais
• Pajamos už kitos produkcijos (sąraše nurodytos produkcijos realizavimą) ir iš ž.ū. veiklos ilgalaikio turto pardavimo – 15 proc. (priklausomai nuo apmokestinamųjų pajamų sumos)

GPM ne PVM mokėtojai moka taip:

• Pajamos iš žemės ūkio veiklos – neapmokestinamos.
• Pajamos už kitos produkcijos (sąraše nurodytos produkcijos realizavimą) ir iš ž.ū. veiklos ilgalaikio turto pardavimo – 15 proc. (priklausomai nuo apmokestinamųjų pajamų sumos)

Apmokestinamos ir kitos ūkininkų gaunamos pajamos, t.y:

• Pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ilgalaikį turtą, naudotą žemės ūkio veikloje (nes tai ne žemės ūkio veiklos pajamos);
• Pajamos už realizuotą kitą žemės ūkio paskirties žemėje pačių gyventojų išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją, nurodytą „Kitos žemės ūkio paskirties žemėje išaugintos ar išaugintos ir perdirbtos produkcijos sąraše“, patvirtintame Žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3D-76: gluosniniai žilvičiai, tuopos, nendriniai augalai, kalėdinės ir naujametinės eglutės.

  Apskaičiuojant mokamus mokesčius viskas priklausys nuo to, kiek iš tiesų ūkininkas turės pelno. Pelno ribos skaičiuojamos iki 20 tūkst. Eur , nuo 20 iki 35 tūkst. Eur ir virš 35 tūkst. Eur apmokestinamųjų pajamų. Nepaisant ūkio dydžio. Jeigu jis gauna apmokestinamąjį pelną 35 tūkst. Eur, tai už 2018 m. mokės 10 proc. GPM, o nuo 2019 m. mokestinių metų 15 proc. Todėl labai svarbu turėti visus dokumentus, norint įrodyti savo pajamas ir pagrįsti išlaidas. Pasak pranešėjos, nuostoliai gali būti sudengti nepaisant ūkininko veiklos (miškininkystė, kaimo turizmas ar pan.). Naujovė yra GPM 5 proc. tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.  Atliekos apmokestinamos nuo pirmo euro (neatėmus įsigijimo išlaidų) taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą. Atliekų samprata – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Tačiau kas yra atlieka, reikia gerai įsivertinti. Atliekomis laikomos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, jų dalys, baterijos ir akumuliatoriai, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, buitinės atliekos ir pan., nesvarbu, ar jos turi, ar ne tauriųjų ar netauriųjų metalų. Parduodama padėvėta technika, jeigu jos likutinė vertė mažesnė nei gaunamos pajamos, apmokestinama bendra tvarka. Jeigu parduodama žemė ją išlaikius 10 metų, tai ji yra laikoma fizinio asmens turtas, bet ne ūkio turtas. Pilnas prof. A. Miceikienės pranešimas   

LŪS Joniškio sk. pirmininkės pavaduotojas R. Vasiliauskas pranešėjos teiravosi, ar yra socialiai teisinga, kai 100 ha ūkis ir 1000 ha ūkis gali pasiekti tą patį pelną? A. Miceikienė atsakė, jog sistema neadekvati mažesnį pelną gaunantiems asmenims. Dabar visi fiziniai asmenys, kurie užsiima individualia veikla, pagal teisės aktus atsako savo turtu. Ūkininkai nėra juridiniai asmenys. Mokesčius moka ne ūkis, o moka ūkininkas. Privalumas šioje mokesčių sistemoje tas, dabar ūkininkas gali vykdyti bet kokią individualią veiklą ir tas veiklas bendrai apmokestinti. Ūkio partneriai, jeigu jie yra įregistruoti, ūkininkas ir partneris gali pasidalinti pajamas ir atitinkamai išlaidas jų nusistatytu procentu.

   

Plungės sk. pirmininkas M. Kaktys informavo, jog Plungės raj. ūkininkai susiduria su problemomis, kai VMI reikalauja iš ūkininkų, kad nuo asmeniškai  suvartotos ūkyje pagamintos produkcijos (išgerto pieno, paskersto gyvulio, suvalgytų bulvių) PVM būtų skaičiuojamas nuo vertės (kuri nurodyta VMI turimose lentelėse), o ne nuo pasigaminimo savikainos, kaip pasakyta PVM įstatyme. Pavyzdžiui: ūkininkas per 2016 -2017 metus veterinarijoje sudeklaravo paskerstų veršelių savo reikmėms 20 vienetų. Veršelių amžius svyravo nuo 2 sav. iki 2 mėn. PVM deklaracijoje asmeniniams poreikiams sudeklaruota veršelių savikaina, nuo kurios valstybei skaičiuotas PVM svyravo nuo 15 iki 32 Eur. VMI šiandien reikalauja, kad ūkininkė patikslintų ir sudeklaruotų, kad vieno veršelio vertė 100 Eur ir nuo to būtų skaičiuojamas PVM. Todėl gaunasi, kad valstybei ūkininkė turėtų papildomai sumokėti 321 Eur PVM. Ir tai nėra teisinga. Bus prašyta detalesnio išaiškinimo.

Be jokios abejonės greitu laiku kils vis daugiau klausimų dėl mokesčių apskaičiavimo, nes iki š.m. gegužės 1 d. ūkininkai, kurie gavo apmokestinamąjį pelną, turi deklaruoti savo pajamas. LŽŪK Apskaitos skyriaus vadovė Z. Sinickienė patikino, jog LŽŪKT biurų buhalteriai nuolat atnaujina savo žinias, kad kuo teisingiau būtų paskaičiuojami ūkininkų veiklos rezultatai.

Posėdyje dalyvavęs Rokiškio r. ūkininkų sąjungos narys, ūkininkas Stasys Jasiūnas pakomentavo, kaip dabar ūkininkai yra atbaidomi nuo ūkių. Šiuo metu požiūris iš tikrinančių institucijų į ūkininką yra neigiamas ir stengiamasi ne jam padėti susitvarkyti su mokesčiais, o kuo daugiau nuo jo išskaičiuoti. Ūkininkas ragino Ūkininkų sąjungą aktyviau ginti ūkininkus šiose situacijoje. Pasak jo, ūkininkai jau nebenori užsiimti gyvulininkyste. LŪS pirmininkas J. Talmantas pakomentavo, jog visų žemdirbių organizacijų, nepaisant jų tarpusavio nesusikalbėjimo, siekis turi būti vienas – kad Žemės ūkio ministerija užsiimtų tikrais, ūkininko darbus lengvinančiais pakeitimais, o ne žemdirbių smaugimu. Bėda ta, kad kai kurie žemdirbių lyderiai nuolat viešai deklaruoja, jog Lietuvoje grobstomos ES lėšos, jos išdalinamos stambiems. Europos Komisijos atstovai taip pat seka visą vietinį šalies gyvenimą įvairiais aspektais ir po kiekvieno tokio viešo pasisakymo randa kaip Lietuvai siųsti auditus, pritaikyti naujų sankcijų ir kaip dar apsunkinti besinaudojančius ES parama naujais reikalavimais.

 2018 metais 52 352 Lietuvos piliečiai, kurie jaučia, kad mūsų žemdirbiai diskriminuojami ES bendrosios žemės ūkio politikos, pasirašė Lietuvos žemės ūkio tarybos inicijuotą peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų“. Peticija įteikta Europos Parlamento Peticijų komitetui Briuselyje ir 2019 m. sausio 22 d. buvo išsamiai nagrinėjama. Naujausią informaciją pristatė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė J. Motiejūnienė. Ji informavo, jog Lietuvos žemės ūkio tarybos inicijuota peticija sausio 22 d. buvo antra kartą nagrinėta ES Parlamento Peticijų komiteto posėdyje, kuriame buvo įgaliota dalyvauti ir ji pati. Peticijų komiteto sprendimas palikti klausimą atvirą yra didelis pasiekimas visos kovos dėl teisingų tiesioginių išmokų skyrimo lietuviams istorijoje. Tai, kad peticija palikta atidaryta, o ES Parlamento kaimo reikalų komitetas įpareigotas išanalizuoti situaciją iš esmės bei pateikti savo nuomonę ir siūlymus, faktas, kad mūsų keliamas klausimas pripažįstamas ir turi būti išspręstas. EK savo pasiūlymą dėl BŽŪP laiko puikiu, įvertinant visus biudžeto iššūkius dėl Brexit, pabėgėlių sukeltos krizės, klimato kaitos ir pan. Jos teigimu Lietuva bus ta, kuri gaus naudos, lyginant su šalimis, nuo kurių bus nurėžta dalis tiesioginių išmokų voko, todėl lietuviai ūkininkai turi būti patenkinti. Vienu svariu kontrargumentu į lietuvių reikalavimus Komisija meta Lietuvos pasirinkimą šiame laikotarpyje perkelti lėšas tarp ramsčių. Pasirinkimas leistinas pagal reglamentą, padarytas tik dviems metams, bet Komisijos traktuojamas kaip šalies signalas, kad išmokų dydis tenkinantis. Prieš Lietuvai apsisprendžiant dėl tokio veiksmo, Lietuvos ūkininkų sąjunga kategoriškai nepritarė tokiam šalies valdininkų daromam žingsniu, tačiau jos balso neišgirdo. Dar 2017 m. liepos 31 d. LŪS ir LŽŪBA kreipėsi į LRS, LRV ir ŽŪM, prašydamos nekilnoti lėšų tarp ramsčių. Tų metų Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas pasisakė prieš lėšų perkėlimą, tačiau pasiūlymas ir toliau buvo stumiamas buldozeriu. Tam 2017 m. liepos 27 d. pritarė ir Žemės ūkio rūmų taryba, neišklausiusi savo narių – žemdirbių savivaldos organizacijų, kurias tai labiausiai liečia, argumentų. Už išmokų sumažinimą agitavo ir tiesiogiai suinteresuotas asmuo, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas. LŪS ir LŽŪBA prašė įpareigoti ŽŪM parengti nuoseklią derybų dėl ES tiesioginių išmokų suvienodinimo strategiją; kreiptis į Finansų ministeriją dėl galimybių trūkstamas lėšas padengti iš šalies biudžeto; perskirstyti antro ramsčio priemonėms skirtą finansavimą. Jau tada buvo aišku, kad tai kelia didžiulį nerimą: ar solidžiai ir nuosekliai atrodys Briuselyje Lietuva, laisvanoriškai susimažinusi nacionalinį tiesioginių išmokų voką, tačiau prašanti Komisijos tiesiogines išmokas padidinti.

J. Motiejūnienė informavo, jog tą pačią 2019 m. sausio 22 d. Lietuvos žemės ūkio tarybos delegacija europarlamentaro B.Ropės iniciatyva buvo susitikusi su DG AGRI Generaliniu direktoriumi J.B.Plewa ir gausia DG AGRI atstovų komanda. Susitikime buvo pakartoti lietuvių reikalavimai bei Europos Komisijos pastabos, išsakytos Peticijų komiteto posėdžio metu. Ir šiame susitikime buvo pakartotas šalies pasirinkimas perkelti lėšas tarp ramsčių, o priedui durta pirštu į eurobarometre matomą Lietuvos visuomenės nuomonę dėl ūkininkų gaunamų ES išmokų – respondentai mano, jog šalies ūkininkų gaunamos išmokos ir parama yra pakankamos. „Mes atvėrėme teisingas duris, pasirinkę ginti žemdirbių orumą, kaip europinę vertybę“, – teigė J. Motiejūnienė ir pridūrė, jog jau mąstoma ir apie sekančius žingsnius.

Buvo prisimintas 2018 m. gruodžio 13 d. Briuselyje vykęs piketas, kuriame dalyvavo visas LŪS narių autobusas (vienas iš keturių vykusių nuo Lietuvos žemės ūkio tarybos). Piketas laikomas pavykęs, dalyviai savo užduotį atliko. Būtent trijų baltiečių formato piketo žinia tikrai buvo plačiai pateikta ir išplatinta. Piketo išvakarėse kartu su kolegomis Latvijos ir Estijos žemdirbių organizacijomis buvome išsiuntę bendrą atvirą laišką ES Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, Europos Komisijos prezidentui Žanui Klodui Junkeriui ir Austrijos Federaliniam kancleriui Sebastianui Kurzui, kuriame raginama teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas ES Bendrojoje žemės ūkio politikoje.  LŪS buhalterė administratorė E. Mačytė informavo apie gautas ir panaudotas lėšas šiai akcijai. Iš viso buvo gauta 13620 Eur. Akcijai iš viso išleista 12514 Eur. Iš 40 LŪS rajoninių skyrių prie akcijos visiškai neprisidėjo 15, iš kurių 2 prisidėjo prie tuo pat metu organizuotos ŽŪR akcijos su lenkais.

Posėdyje pranešimą pristatė LŪS rėmėjo UAB Bioenergy LT atstovas Tomas Vaitkevičius. Įmonė įsikūrusi Panevėžyje ir užsiima biologiniais produktais dirvožemiui. Jos pagrindinės kryptys: moksliniai tyrimai ir jų įgyvendinimas, konsultacijos ir gamyba. (Įmonės prisistatymo prezentacija) LŪS narių prašymu artimiausiu metu bus bandoma su įmonės vadovybe derėtis dėl nuolaidų LŪS nariams ir įmonės apžiūrėjimo vietoje.

Jonavos ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Kubiliūnas kėlė klausimus:

1. Dėl turimų paskolų refinansavimo, kai bankai nesutinka ūkininkams atidėti paskolų įmokų, o jeigu ir sutinka tai sąlygos būna labai nepalankios.

2. Dėl ekologinio ūkio, kai ekologiniams ūkiams neprivaloma turėti apsauginių juostų, kurios ribojasi su chemitizuotais ūkiais.

3. Dėl informacijos apie žemės sklypo statusą, kai šiuo metu antstolis vykdydamas procesinius veiksmus neinformuoja žemės sklypo oficialaus nuomininko apie pasikeitusį statusą.

Rokiškio r. ūkininkų sąjungos narys, ūkininkas J. Venclovas dar kartą akcentavo apie masiškai įvežamus grikius iš Rusijos ir nevienodas jų užauginimo sąlygas Lietuvoje ir Rusijoje. Jis taip pat paprašė kitame posėdyje būtinai svarstyti klausimus dėl melioracijos, tręšimo planų reikalavimų ir naujojo Trąšų įstatymo.

LŪS nariai informuoti apie Ministro Pirmininko S. Skvernelio pateiktą pavedimą ministerijoms po 2019 m. sausio 8 d. organizuoto susitikimo su Lietuvos žemės ūkio tarybos nariais apie susitikimo metu iškeltų problemų sprendimą artimiausiu metu, t.y.:

1) Aplinkos ministeriją kartu su Žemės ūkio ministerija – iki 2019 m. vasario 8 d. parengti alternatyvius pasiūlymus dėl gyvulininkystėje sunaudoto gruntinio vandens apmokestinimo, dėl komunalinių atliekų surinkimo apmokestinimo žemės ūkio sektoriuje, dėl Vieningos gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) tobulinimo, taip pat pasiūlymus dėl sprendimų, kaip gerinti situaciją dėl vilkų, stumbrų ir paukščių daromos žalos žemės ūkio veiklos subjektams;

2) Žemės ūkio ministeriją – iki 2019 m. vasario 15 d. inicijuoti Ministro Pirmininko 2018 m. birželio 20 d. potvarkiu Nr. 116 sudarytos darbo grupės aktualiems žemės ūkio klausimams nagrinėti (toliau – Darbo grupė) posėdį, siekiant jame aptarti minėtus pasiūlymus ir priimti reikiamus sprendimus;

3) Darbo grupę – iki 2019 m. vasario 28 d. pateikti man ir Vyriausybės kanceliarijai informaciją apie priimtus sprendimus, įskaitant pasiūlymus dėl atitinkamų sprendimų (teisės aktų) projektų parengimo tikslingumo.

Ar žadėti darbai bus įgyvendinti, pamatysime netolimoje ateityje.

Prezidiumo nariai posėdyje patenkino Širvintų rajono ūkininkų sąjungos gautą prašymą dėl stojimo į LŪS; aptarė 2018 m. LŪS narių mokesčio įsiskolinimus; pasitarė dėl šių metų LŪS įkūrimo 100-mečio ir atkūrimo 30-čio sukakčių minėjimo; pasidžiaugė, jog š.m. sausio 14 d. buvo patenkintas LŪS prašymas išstoti iš ŽŪR.

     

Parengė Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija