Prabėgantys metai palieka savo pėdsaką, primena mums apie praėjusius įvykius, gerus darbus, pasiekimus, padeda įvertinti užsibrėžtus tikslus. Kasmet vykstantis „Metų ūkio“ konkursas skatina Lietuvos ūkininkus tobulėti, diegti naujoves savo ūkiuose, kurti modernų, našų ir perspektyvų žemės ūkį.

Konkursą „Metų ūkis“ Lietuvos ūkininkų sąjunga šiemet organizavo jau dvidešimt pirmą kartą. Tai pačias ilgiausias tradicijas turintis konkursas, kuris per eilę metų išlaikė savo esminius principus: pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystimosi pažangą. Kasmet tarp laimėtojų atsiranda jaunų, pažangių ir puikiai besitvarkančių skirtingo dydžio ūkių.

Šventę skambiai pradėjęs Kauno „Ąžuolyno“ orkestras su šokėjų pasirodymu jos dalyviams padėjo pasijausti tikrų iškilmių svečiais, o Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas nepagailėjo šiltų ir padrąsinančių sveikinimo žodžių konkurso laureatams.

LŪS pirmininkas savo sveikinimo kalboje trumpai apibendrino „Metų ūkio 2014“ rezultatus. Jis pabrėžė, kad Sąjungos sprendimu konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į Respublikinę apdovanojimo šventę palikta teisė kviesti tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų bei mažų savivaldybių laimėtojus.

Šiais metais apdovanoti ūkininkai iš 42 savivaldybių. Pagal protokoluose surašytus duomenis, konkurse dalyvavo 400 ūkių, iš jų buvo išrinkti 125 laimėtojai: 42 pirmos, 43 antros  ir 40 trečios vietų.

Analizuojant prizinių vietų laimėtojų anketas pastebėta, kad 2014 m. tarp pirmos vietos nominantų yra du stambūs ūkiai. Tai Kėdainių rajono savivaldybės Gudžiūnų kaimo ūkininkai Aurika ir Vaidotas Žičiai, dirbantys 800 hektarų žemės, bei Varėnos rajono savivaldybės Gudakiemio kaimo ūkininkai tėvas ir sūnūs Vytautas, Remigijus ir Justinas Raudoniai, dirbantys 770 hektarų ir laikantys 60 bičių šeimų. Vidutinis visų 2014 m. laimėtojų ūkio dydis nustatytas 199 hektarai, o pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkis – 262 hektarai. Mažiausias pirmos vietos laimėtojų ūkis yra Druskininkų savivaldybės Radvilonių kaime ūkininkaujančių Albinos ir Vito Kazakevičių – 15 hektarų mišrios specializacijos ūkis.

Kadangi vis daugiau dėmesio skiriama gyvulininkystės šakai, tai kasmet tarp laimėtojų pastebima ir daugiau mišrių gyvulininkystės ūkių. Tarp pirmos vietos laimėtojų didžiausias šios šakos ūkis yra iš Šilalės rajono savivaldybės Tenenių kaimo.

Ūkininkai Daiva ir Egidijus Gečai anketoje nurodę, kad savo ūkyje laiko 670 galvijų, iš jų 270 yra melžiamos karvės. Jie dirba 410 hektarų žemės.

Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 196 hektarai. Iš jų didžiausi Panevėžio rajono savivaldybės Daniūnų kaime ūkininkaujančių Reginos ir Valento Gutauskų 650 hektarų augalininkystės ūkis bei Biržų rajono savivaldybės Meilūnų kaime ūkininkaujančių Simonos ir Audriaus Stačkūnų ekologinis gyvulininkystės ūkis: čia dirbama 510 hektarų ir laikoma 270 galvijų. Tuo tarpu hektarų skaičiumi mažiausias – Raseinių rajono savivaldybės Sujainių kaime ūkininkaujančios Elenos Borusienės 37 hektarų ūkis, kuriame užsiimama gyvulininkyste – laikomos 24 karvės bei 18 prieauglio.

Tarp antros vietos laimėtojų didžiausias mišrus gyvulininkystės ūkis yra Prienų rajono savivaldybės Gerulių kaime ūkininkaujančių Rasos ir Algimanto Mieliauskų. Jie anketoje nurodė, kad savo ūkyje laiko 100 melžiamų karvių, 82 penimus bulius ir 140 prieauglio, dirba 450 hektarų žemės.

Trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 138 hektarai, o didžiausi iš jų yra Varėnos rajono savivaldybės Urkionių kaime ūkininkaujančių tėvo ir sūnaus, Stasio ir Manto, Kierų 470 hektarų mišrus ūkis, kuriame laikomos 24 melžiamos karvės ir 8 prieauglio bei Pasvalio rajone Pumpėnuose ūkininkaujančių Vilmos ir Donato Matuzevičių 354 hektarų mišrios specializacijos ūkis, laikantis 70 avių. Tuo tarpu mažiausias – Tauragės rajono savivavldybės Barsukynės kaime ūkininkaujančių Ritos ir Kęstučio Stankų 20 hektarų gyvulininkystės ūkis, kuriame auginamos 44 melžiamos karvės ir 14 prieauglio.

Tarp trečios vietos laimėtojų didžiausias mišrus gyvulininkystės ūkis yra Marijampolės rajono savivaldybėje ūkininkaujančių Astos ir Juozo Botyrių ūkis, laikantis 150 galvijų ir dirbantis 150 hektarų žemės.

Ūkininkams labai svarbi nuosava žemė. Apibendrinant duomenis apie visų laimėtojų dirbamą žemės plotą pastebėta, jog pirmos vietos laimėtojai vidutiniškai dirba 133, antrosios – 92, o trečiosios 60 hektarų nuosavybės teise turimos žemės.

Kasmet tarp laimėtojų paminimi jauniausias ir vyriausias ūkininkai. 2014 m. vyriausias tarp laimėtojų yra Marijampolės rajono pirmos vietos nominantas septyniasdešimt penkerių metų Mangirdas Krunkaitis, puikiai besitvarkantis 409 hektarų augalininkystės krypties ūkyje. Jauniausias yra dvidešimt ketverių metų Gediminas Kontrimavičius iš Jonavos rajono, konkurse užėmęs trečiąją vietą su 94 hektarų augalininkystės ūkiu.

Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, tarp laimėtojų vyrauja mišrios specializacijos ūkiai. Pagal 125 nominantų anketose nurodytus duomenis, yra 75 gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai (tarp jų 6 ekologiniai) ir 50 augalininkystės ūkių (tarp jų 4 daržininkystės, 1 gėlininkystės ūkis).

47 mišrios specializacijos ūkiuose daugiausia užsiimama augalininkyste ir gyvulininkyste: laikomos karvės, prieauglis ar mėsiniai galvijai. Tačiau yra po vieną kitą ūkį, turintį kiaulių, elnių, danielių, arklių ar avių, broilerių net sraigių.

Iš laimėtojų išskirti dar keli ūkiai. Tai Vilkaviškio rajono savivaldybės pirmos vietos laimėtojas žemės ūkio kooperatyvas „Senoji kryžkelė“, užsiimantis medinių žaislų gamyba, didmenine pieno prekyba ir teikiantis agroserviso paslaugas. Tuo tarpu Trakų rajono pirmos vietos laimėtojai Lilija ir Stasys Rizgeliai įsirengę pieno perdirbimo cechą ir gamina sūrius.

Šiaulių rajone Tvibių kaime ūkininkaujančių Romos ir Antano Baliutavičių daržininkystės ūkis turi iškirtinės kokybės ir trumpos maisto grandinės ūkio sertifikatus.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas nesileido į politiką, tačiau keliais sakiniais užsiminė apie besibaigiančius metus, kad nueinantys 2014 metai visiems žemdirbiams buvo sunkūs. Ne tik Rusijos embargas smogė pieno ir mėsos gamintojams. Nelepino ir gamta. Kai kurie augalininkystės ūkiai nuo iššalimo nukentėjo net po 2 kartus. Vis dar jaučiamas augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių priešinimas, stiprėja tarpusavio nesusikalbėjimas. Tačiau realybė tokia, kad visi ūkiai tarpusavyje yra susiję: jeigu vieni skęsta, paskui tempiasi ir kitus.

2015 m. jau čia pat, o Lietuvos kaimo plėtros programos patvirtintos dar nėra, kaip ir nėra aiškaus vaizdo, ko iš ūkininko tikimasi naujuoju finansiniu laikotarpiu: ar pridėtinės vertės kūrimo, ar besąlygiško paklusimo primetamoms  taisyklėms. Aišku tik tiek, kad 2015 m. litą pakeis euras.

LŪS pirmininkas renginio metu kalbėjo ir apie 2014 m., kurie Jungtinių Tautų buvo paskelbti ūkininkų šeimų metais. Europoje surengta eilė konferencijų su tikslu atkreipti dėmesį į vieną tvariausių ir lanksčiausių ūkininkavimo formų. Tačiau Lietuvoje taip ir neatsirado apibrėžimo, koks ūkis laikytinas šeimos ūkiu. Ir tebepriešinami smulkūs bei stambūs ūkiai.

J. Talmantas pabrėžė, kad šiemet, o ir kitąmet ūkininkams kaip niekada reikalinga stiprybė ir energija. Todėl sąmoningai šiais metais konkurso simboliu buvo pasirinktas ąžuolas. Lietuviams šis medis yra ne tik stiprybės, grožio simbolis, bet ir teigiamos energijos šaltinis. LŪS pirmininkas išreiškė tikėjimą, kad ir konkurso „Metų ūkis“ laimėtojų gauti apdovanojimai suteiks jiems tvirtybės ir energijos išlikti, nepalūžti akistatoje su gamtos stichijomis ir politinių spendimų padariniais, suteikts išminties ir jėgų.

Pagerbti žemdirbių atvykusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kalbėjo apie žemės ūkio svarbą, jo kuriamas darbo vietas ir stiprią įtaką valstybės gerbūviui. LŪS pirmininkui ministrė įteikė simbolinę pasagą, sakydama, kad dar skambiau aidėtų jo žingsniai ministerijoje, kai jis atvyks kovoti dėl ūkininkų interesų.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius linkėjo, kad 2015-ieji būtų derlingesni, o politikai įsiklausytų į reikalavimus ir tesėtų pažadus, o LŪS pirmininkui padovanojo Pirmąjį Lietuvos Statutą, kuris datuojamas 1529 m.

Žemdirbius pasveikino ir rėmėjų atstovai. Generalinio renginio rėmėjo DNB banko vardu kalbėjo Kauno verslo regiono vadovas Andrius Ivašauskas, o pagrindinio renginio rėmėjo UAB „Biržų žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas Lietuvos ūkininkų sąjungai įteikė padėką už galimybę drauge įgyvendinti bendrus projektus.

Tarp šventės svečių buvo Seimo nariai B. Pauža, K. Starkevičius, E. Jonyla, V. Kamblevičius, J. Kondrotas, J. Razma, žemės ūkio viceministras S. Cironka, įvairių valstybinių, mokslo institucijų atstovai, savivaldybių merai, administracijų vadovai, žemės ūkio skyrių vedėjai, LŽŪKT direktorius dr. E. Makelis, jo pavaduotojai bei biurų atstovai, prisidedantys prie konkurso komisijų darbo.

Šventinę renginio nuotaiką padėjo kurti instrumentinė grupė Subtilu-z su soliste Asta Krikščiūnaite.

Nuo 2010 m. konkurso respublikinis rezultatų apibendrinimo renginys iš dalies organizuojamas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ šeštosios krypties lėšomis.

Tačiau šventė neįvyktų be rėmėjų ir LŪS narių lėšų. Šventinės renginio dalies generalinis rėmėjas – DNB bankas, pagrindinis rėmėjas – bendrovė „Biržų žemtiekimas“. Apie konkurso laimėtojus, jų pagerbimą rašo bei skelbia informaciniai rėmėjai “Ūkininko patarėjas”, “Mano ūkis” ir “Agroakademija”, rodo laida „Kaimo akademija“.

Nuoširdus ačiū ir kitoms įmonėms bei jų vadovams, atsiliepusiems į prašymą ir parėmusiems šį renginį: Syngentos atstovybei Lietuvoje, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, akcinėms bendrovėms „Lytagra“, „Nordic Sugar Kėdainiai“, „Krekevanos agrofirma“, „Linas Agro“, kooperatinei bendrovei „Kėdainių aruodai“, uždaroms akcinėms bendrovėms „Vaderstad“ „Konekesko Lietuva“, „DOJUS agro“, „Rovaltra“, BASF, „Naftrus“, „Agrorodeo“, „Agrokoncernas“, „Vitera Baltic“, „Agrosfera“, „Ivabaltė“, „Baltic Agro“.

 

Respublikinės konkurso „Metų ūkis 2014″ šventės akimirkos: