(2019-09-06)
Rugsėjo 5 d. Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai rinkosi į išplėstinį prezidiumo posėdį, kuris tradiciškai vyko LŽŪKT „Agroakademijos“ mokymų centre. Po vasaros didelį susirūpinimą kelia tokiu įtemptu darbymečiu žemės ūkyje Aplinkos ministerijos siūlomi įstatymų projektai, griežtinantys ir taip pakankamai griežtus aplinkosauginius reikalavimus ūkininkams. Dažniausiai tai didelių investicijų ūkyje reikalaujantys pakeitimai. Tuo tarpu ūkininkai pastaraisiais metais skaičiuoja ne metinius pelnus, o nuostolius.
Jau kelerius metus iš eilės esant sudėtingoms situacijoms dėl oro sąlygų, smarkiai kritusios produktų supirkimo kainos ir nuolat augantys gamybos kaštai bei atsirandančios papildomos išlaidos ūkininkams nepalieka galimybių planuoti investicijas į brangią techninę įrangą, kuri būtina norint per labai trumpą laiką įgyvendinti reikalavimus, kuriais siekiami Aplinkos ministerijos užsimoti tikslai. Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai yra išsakę savo pastabas dėl Aplinkos ministerijos pateikto mėšlo ir srutų tvarkymui taikomų aplinkosaugos reikalavimų aprašo projekto, kai keliami reikalavimai neadekvatūs esančiai realybei.
Pasipiktinimą žemdirbių tarpe sukėlė ir vykstančios diskusijos dėl žemės ūkio technikos apmokestinimo taršos mokesčiu. Vertinant dabartinį mūsų ūkių konkurencingumo lygį ir Europos Sąjungos paramos dydį, bet koks papildomas mokestis ar neplanuotų investicijų reikalaujantis teisės aktas tik dar labiau stabdytų ūkių plėtrą ir priverstų ūkininkus trauktis iš veiklos. O tai sąlygotų dar spartesnį smulkių ir vidutinių ūkių bei kaimų nykimą. Aplinkos ministeriją norėtųsi matyti kaip pagalbininkę, padedančią ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos ir skatinančią prisidėti mažinant tos kaitos spartą, išsaugant darnų ryšį su gamta, o ne kaip vien tik žemės ūkio veiklos suvaržymus diegiančią instituciją.
Posėdyje dalyvavo ir į klausimus bandė atsakyti Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Toma Leonova ir Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės Statybos normavimo klausimais vyr. specialistas Mindaugas Stepanas. Aptarti ir nuolat keliami klausimai dėl ydingos šiukšlių apmokestinimo tvarkos, dėl vilkų prevencijos programos ir žalos kompensavimo, dėl saugomų migruojančių paukščių ir kitų miško žvėrių daromos žalos atlyginimo iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, dėl reikalavimų angarams, dėl Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo. Viceministrė J. Grigaravičienė komentuodama problemas, akcentavo, jog Aplinkos ministerija dažniausiai yra blogiečio pozicijoje, nes jai tenka įgyvendinti įvairius ES teisės aktų reikalavimus. Ūkininkai jai replikavo, jog būtent Lietuvos aplinkosaugininkai dažniausiai prisiima gerokai didesnius įsipareigojimus dėl taršos mažinimo nei kitos šalys. Be to, AM specialistai nuolat akcentuoja, jog Lietuvos žemės ūkis – didžiausias teršėjas. Bet ar taip yra iš tiesų, kai mūsų šalyje gyvulių skaičius drastiškai ir toliau mažėja, didesniuose ūkiuose diegiamos modernios ir išmanios technologijos.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė T. Leonova Aplinkos ministerijos pateikto mėšlo ir srutų tvarkymui taikomų aplinkosaugos reikalavimų aprašo projekto vasarą pasiūlytus pakeitimus (dėl 4 val. siūlomo mėšlo ir srutų įterpimo į dirvą) susiejo su ES direktyvos reikalavimu, tačiau pripažino, kad kai kurie aprašo siūlomi keitimai dar yra diskusijų objektas. Tai patvirtino ir posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės mentorius Rimantas Krasuckis, kuris patikino, jog šiuo klausimu artimiausiu metu bus dar diskutuojama.
Jis priminė žemdirbiams, kokie iššūkiai laukia žemės ūkio ir kaip reikės prie jų prisitaikyti. Tai – klimato kaita, vandens ir oro taršos mažinimas ir su tuo susiję aplinkosaugos reikalavimai, tvarus ūkininkavimas. R. Krasuckis taip pat bandė atsakyti į keliamus nūdienos klausimus, tačiau nekomentavo ŽŪM kėlimo į Kauną klausimo, ministerijos pozicijos dėl Ūkininko ūkio įstatymo siūlomos pataisos dėl ūkininko sodybos statybos griežtinimo. Tuo tarpu Ūkininkų sąjungos nariai posėdyje balsuodami nusprendė, jog nėra reikalo palaikyti Ūkininko ūkio įstatymo pataisos, jog ūkininko sodybų išimtis būtų taikoma tik turintiems 3 ha žemės ūkio paskirties žemės ir sodybas leisti statyti tik ten, kur tai leidžia savivaldybių Bendrieji planai. Diskutuodami LŪS atstovai nusprendė, jog rajonuose ir taip trūksta žmonių, ypač jaunų, tad jeigu dalis priemiesčiuose pasinaudoja suteiktomis išskirtinėmis sąlygomis, nėra blogai. Svarbu, kad žmonės kuriasi Lietuvoje.
LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas iškėlė klausimą dėl reikalavimų statyboms. Pagal šiuo metu galiojantį techninį reglamentą elementarus ūkinis angaras iš metalinių konstrukcijų, kurio matmenys 15 metrų pločio ir 20 m ilgio, viso 300 kvadratinių metrų ploto priskiriamas ypatingiems statiniams. Kai tuo tarpu gyvenamasis pastatas iki 2000 kvadratinių metrų ploto priskiriamas neypatingiems statiniams. Vien dėl to, kad statybos reglamente įrašytas šis ypatingų statinių požymis: „Pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m.“ Ypatingiems statiniams keliami labai griežti gaisrinės saugos reikalavimai: reikalingas atskiras vandens telkinys, siurblinė, pastato sienos turi būti padengtos nedegančiais dažais. Projektavimo bei pačio pastato darbų kaina išauga, projektavimo laikas ilgėja, reikalinga pastato ekspertizė norint priduoti pastatą. Nors tai yra visiškai elementarus metalinių konstrukcijų pastas, kurio kvadratūrą tik 300 kv. m. ir jame, nevyksta jokia gamyba. Dažniausiai gyvenamuosiuose pastatuose nereikalingos tokios didelės erdvės, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų ilgesnės kaip 12 m., tai gyvenamasis pastatas, kurio plotas iki 2000 kv. m. bus neypatingos paskirties ir jo priešgaisriniai reikalavimai bus paprastesni, nei 300 kv. m. angaro. Jeigu minėtam angarui pastatysim per vidurį dvi metalines kolonas, jo klasifikavimas pasikeis į neypatingo statinio ir visi minėti reikalavimai, bei gaisrinės saugos reikalavimai sumažės. Nors faktiškai jis niekaip netaps mažiau degus ar paprastesnis, o tos kolonos sukels dar daugiau rizikos, nes bandant įvaryti traktorių su didesniu padargu galima netyčia ir užkliūti, o ant savęs užsiversti visą angarą.
Prie to paties LŪS Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė iškėlė klausimą dėl perdėtų reikalavimų rekonstrukcijai, kai keičiantis statinio parametrams (aukštis, plotis) yra reikalaujami geologiniai tyrimai, kurie kainuoja apie 700 Eur.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės Statybos normavimo klausimais vyr. specialistas M. Stepanas tik patvirtino, jog nustatyti tokie reikalavimai, nors ūkininkų argumentai jį vertė suabejoti reikalavimų pagrįstumu.
Daugelis ūkininkų išsakė susirūpinimą dėl posėdžio išvakarėse prezidento Gitano Nausėdos nuskambėjusio pasiūlymo Seimui kitąmet padidinti socialinės apsaugos išlaidas 100 mln. eurų, tam panaudojant iš biudžeto ūkininkams skirto pigesnio dyzelino nemažą lėšų dalį (41,5 mln. Eur). LŪS pirmininkas Jonas Talmantas atkreipė dėmesį, jog ūkininkai su mažesniu akcizu gaunamą kurą sunaudoja žemės ūkio darbams, o ne važinėjimui keliais ir tai nėra jokia išskirtinė lengvata. Tą turi ir kitos šalys. Be to, akcizo lengvatos naudojamos šildymui, lėktuvams ir pan.
Pasak LŪS vicepirmininko R. Juknevičiaus, jau eina ketvirti metai, kai kovojame dėl išlikimo su gamtos stichijomis, o ir žemės ūkio produkcijos kainos žemumose. Suprantama, jog valstybės funkcija yra perskirstyti lėšas, jų dalį paimant iš turinčių ir atiduodant labiausiai stokojantiems. Esant 2008 m. krizei ūkininkai sutiko su mokesčių kėlimu, bet tada gamtos sąlygos ir supirkimo kainos žemdirbiams buvo palankios. Tuo tarpu šiandienos situacija žemės ūkyje yra gerokai liūdnesnė. Todėl LŪS tikrai priešinsis pigesnio dyzelino žemdirbiams suvaržymui.
Žemės ūkio ministerija siūlo teisiškai uždrausti ūkinių gyvūnų (arklinių šeimos gyvūnų, galvijų) pančiojimą. LŪS nariai balsuodami nusprendė tokio pasiūlymo nepalaikyti, nes gyvuliai pančiojami itin retais atvejais ir tik esant būtinybei. Be to, tai daro dažniau smulkūs ūkininkai.
Š.m. gegužės 17 d. įvyko LŪS 31-asis suvažiavimas. Suvažiavimo rezoliucija buvo išsiųsta: LR Prezidentei, Ministrui Pirmininkui, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, žemės ūkio, finansų, socialinės apsaugos ir darbo, aplinkos bei susisiekimo ministrams. Atsakymus raštu pateikė LR Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo bei Žemės ūkio ministerijos. Gauti atsakymai netenkina narių ir dėl keliamų problemų dar bus kartą kalbama su naujuoju ŽŪM ministrui A. Palioniu.
Lietuvos ūkininkų sąjunga rugpjūčio 1 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VšĮ Žaliosios politikos institutu. Posėdžio metu instituto atstovė Viktorija Dvaržeckė pristatė naują projektą, kuris suteiktų ūkininkams galimybes panaudoti dalį savo ūkių šiaudų. Plačiau pranešime Tvarus ir pelningas būdas šiaudų panaudojimas
Drauge dalyvavusi LAMMC atstovė Karolina Barčiauskaitė pristatė pranešimą apie atliktus tyrimo rezultatus - apie degazuoto biosubstarto naudojimą žemės ūkio augalų tręšimui.
Leidinys „Profi Lietuva“ LŪS narius pakvietė spalio 25 d. Gaižiūnų poligono teritorijoje (Jonavos r.) išbandyti įvairius automobilius skirtingose trasose: sudėtingesnėse ir lengvesnėse bekelės, asfalto. Norintys dalyvauti privalo registruotis, nes vietų skaičius ribotas. Registracija el. paštu dainius@profilt.lt, lus@lus.lt
Lapkričio 22 d. planuojamas jau 26-ojo konkurso „Metų ūkis“ laimėtojų pagerbimas. Anketų iš rajonų laukiame iki spalio 15 d. imtinai.
LŪS nariai šiltai pasveikino savo vadovą Joną Talmantą, kuriam rugpjūčio 14 d. padovanojo gražų 60 m. jubiliejų.
Po posėdžio išsiųsti raštai:
DĖL GAZOLIŲ, SKIRTŲ NAUDOTI ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS SUBJEKTAMS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ GAMYBAI
Parengė
Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija
