2014 m. balandžio mėnesį Komisija pasiūlė sukurti platformą, padėsiančią efektyviau ir geriau susitvarkyti su nelegaliais darbuotojais. Viena iš pagrindinių platformos užduočių – skatinti nuoseklią nelegalių darbuotojų integraciją į darbo rinką. Nedeklaruojamas darbas, nors ir nevienodu mastu, tačiau yra visoms valstybėms narėms aktuali problema, kelianti grėsmę europiniams teisėtumo, saugumo, solidarumo, socialinio ir mokesčių teisingumo, laisvos rinkos konkurencijos ir laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje idealams. Dėl šios priežasties kova su nedeklaruojamu darbu taikant tinkamas prevencijos, kontrolės ir kovos su juo priemones yra esminis strateginis sprendimas siekiant suteikti postūmį Europos Sąjungos ekonominės ir socialinės sistemos konkurencingumui atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“ nustatytus prioritetus ir gaires. Europos platforma padėtų stiprinti bendradarbiavimą kovojant su nedeklaruojamu darbu, koordinuojant kovos su nedeklaruojamu darbu strategiją ir taip užpildant ES esamą spragą, kadangi nedeklaruojamo darbo klausimas iki šiol buvo nagrinėjamas fragmentiškai ir nepakankamai koordinuotai.
Šių metų rugsėjo 23 d. vykusiame Žemės ūkio socialinio dialogo komiteto posėdyje Geopa-Copa (ES žemdirbių-darbdavių organizacija) pirmininkas C. Botterman patikino, kad organizacijos tikslas artimiausiu laiku – daugiau dėmesio skirti atskirų atvejų tyrimams bei paanalizuoti kaip šalyse narėse atliekamos darbo vietų patikros. Jis taip pat akcentavo, jog labai svarbu kuo daugiau viešinti socialinio dempingo – kai atsivežami iš kitų ES šalių pigesni darbuotojai – ES problemą. Savo ruožtu EFFAT (Europos žemės ūkio darbuotojų sąjungų federacija) atstovai tvirtino, jog žemės ūkis yra sektorius, kuriame yra daugiausia nelegalių darbuotojų. Ir ši organizacija kas 10 metų atlieka tyrimą, kokia yra situacija nelegalaus darbo klausimu ES. Savo pastebėjimais žadėjo pasidalinti socialinio dialogo komiteto plenarinio posėdžio metu, kuris vysk lapkričio mėnesį.
Rugsėjo mėnesio posėdyje Komitetas taip pat svarstė, kaip nevyriausybinės organizacijos gali įtakoti savo valstybių institucijas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų. Tai pirmoji Europos Sąjungos Direktyva, nustatanti imigracijos taisykles, skirtas specialiai mažai kvalifikuotiems darbuotojams. Nustatydamas aukštą sezoninių darbuotojų apsaugos lygį ir lengvindamas jų apykaitinę migraciją, šis teisės aktas naudingas ne tik priimančiosioms valstybėms narėms, bet ir darbuotojų kilmės šalims. Direktyva nustato trečiųjų šalių piliečių, siekiančių sezoninio darbo, priėmimo ir buvimo taisykles, taip pat apibrėžia jų teises. ES valstybės narės galės juos priimti dirbti nuo 5 iki 9 mėnesių, per kuriuos jie galės bent kartą pratęsti darbo sutartį arba pakeisti darbdavį. Leidimų sezoniniams darbuotojams išdavimas neturės užtrukti ilgiau kaip 90 dienų, o besilaikantys įstatymų sezoniniai darbuotojai galės naudotis palengvintomis sugrįžimo procedūromis. Direktyva nustato deramo sezoninių darbuotojų apgyvendinimo taisykles, teisę gauti kompensaciją iš darbdavio, jei dėl jo kaltės leidimas panaikinamas, ir lygias teises su priimančiųjų valstybių narių piliečiais įvairiose srityse, tokiose kaip įdarbinimo sąlygos bei socialinė apsauga. Valstybės narės įsipareigoja stebėti ir tikrinti Direktyvos vykdymą, kad užkirstų kelią galimam piktnaudžiavimui ir baustų už jos pažeidimus. Ateinančių metų pavasarį nuspręsta atidžiau panagrinėti kaip šalyse narėse įgyvendinam ši direktyva: kokie yra nacionaliniai sprendimai dėl piliečių iš trečiųjų šalių atvykimo ir įsidarbinimo; iš kokių trečiųjų šalių atvyksta šie asmenys; kokiomis priemonėmis įgyvendinama direktyva.
Žemės ūkio socialinio dialogo komiteto posėdyje Geopa-Copa nariai pat aptarinėjo klausimus, kuriuos galėtų plačiau nagrinėti kartu su socialiniu partneriu EFFAT ateinančiais metais, ir siūlė seminarų temas, kurios būtų įdomios bei naudingos Geopa-Copa nariams. 2013 m. Kaune vykusios konferencijos metu buvo padarytos išvados, jog darbo užmokesčio ir darbo santykių reglamentavimo klausimai tebėra aktuali ir patraukli tema, kuri tiesiogiai siejama su Geopa-Copa išsikeltais tikslais – prisidėti prie užimtumo žemės ūkyje išlaikymo, darbo vietų kūrimo skatinimo ir žemės ūkio patrauklumo užtikrinimo. Komiteto posėdžio metu Vokietijos atstovai pranešė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Vokietijoje nebeliks skirtumo tarp nuolatinių ir sezoninių darbuotojų minimalaus atlyginimo. Nuo kitų metų visuose sektoriuose bus privaloma mokėti vienodą minimalų atlyginimą – 8,50  eurų./val. Šiuo metu, priklausomai nuo regiono, žemės ūkyje dirbantiems asmenims mokama nuo 4,5 iki 6,50 eurų/val. Pasak Vokietijos eksperto Stephan Gersteuer, vokiečių žemės ūkio darbdaviai nepatenkinti dėl tokio naujojo įstatymo, nes teisininkų nuomone, tai turės didelės įtakos žemės ūkio šakų, kuriose vyrauja mažai kvalifikuotų sezoninių darbuotojų samdymas, sąstingiui.
Susirinkę socialiniai partneriai taip pat siūlė Komisijai peržiūrėti žemės ūkio veiklos apibrėžimą. Nuo 2004 m. nebuvo priimta jokių pakeitimų dėl žemės ūkio sektoriaus apibrėžimo, tad senas apibrėžimas neatitinka realijų. Buvo atkreiptas dėmesys, kad naujojoje BŽŪP ypač II ramstyje numatomos naujos ekonominės veiklos, kurios įpareigoja praplėsti patį veiklos apibrėžimą. Kaip pavyzdį EFFAT siūlo paanalizuoti agro-turizmo sąvoką. Tokia veikla egzistuoja visose šalyse narėse, tačiau skirtingai apibrėžiama, ir nėra aiškios takoskyros, kuo jis skiriasi nuo paprasto turizmo. Nevienodas įvairių sąvokų interpretavimas kelia ne tik susikalbėjimo ar susitarimų problemų, bet dažnai iškraipo ir statistikos duomenis, kurie neatspindi realios padėties sektoriuje. Tuo pačiu pasiūlyta Komisijai kuo greičiau apibrėžti, kas turima galvoje, kai spaudos pranešimuose plačiai naudojama naujai pasirodžiusi sąvoka „žaliosios darbo vietos“. Jei tai, kaip siūlo EFFAT, būtų darbo vietos padedančios mažinti energijos sąnaudas, oro taršą, tuomet „žaliųjų darbų“ koncepcija reiškia ne tik naujų darbo vietų kūrimą ir ekonominį atsigavimą, bet ir geresnių darbo sąlygų sukūrimą, darbuotojų įsitraukimą į plėtros procesus ir aukštos kokybės produktų gamybą.
Pernai metais vykusiuose Geopa-Copa ir EFFAT seminaruose pradėtas labai svarbus darbas – konkrečių duomenų rinkimas, jų tikslinimas ir lyginimas su statistikoje pateikiamais duomenimis. Pradėtą darbą sutarta tęsti toliau. Todėl artimiausiems renginiams pasiūlyta surinkti realius duomenis apie žemės ūkio patrauklumą jaunimui šalyse narėse: kokiomis priemonėmis jaunimas skatinamas užsiimti žemės ūkio veikla, ar yra suteikiamos geros sąlygos įgyti tinkamą išsilavinimą, kokios sistemos veikia šalyse narėse norint perkvalifikuoti vyresnio amžiaus ūkininkus užsiimti alternatyvia veikla, kokie yra vyresniojo ir jaunojo ūkininko santykiai ruošiant jaunimą perimti žemės ūkio praktiką, kiek užimtumas žemės ūkyje yra patrauklus moterims.

Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė