Po to, kai ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Filas Hoganas lapkričio 18 d. oficialiai pareiškė, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai skiriama 28 mln. eurų speciali parama pieno gamintojų nuostoliams, patirtiems dėl Rusijos embargo, padengti, Suomijos politikos arenoje kilo didelis susierzinimas. Suomijos Vyriausybė savo adresu sulaukė griežtų pasisakymų dėl nesėkmių ginant Suomijos interesus ES lygmenyje ir nuolatinio prisitaikymo bei susitaikymo su ES siūlomomis sąlygomis. Suomijos Vyriausybė buvo raginama skubiai imtis efektyvių veiksmų, taisant situaciją, kuomet šalis statoma į nelygiavertę padėtį, ir užsitikrinti, kad suomių pienininkams taip pat būtų skirta speciali ES kompensacija. Valdančiuosius labiausiai papiktino Komisijos sprendimas neįtraukti Suomijos į kompensuojamų šalių sąrašą, nors spalio mėnesį susitikusi ES Žemės ūkio ministrų Taryba preliminariai pritarė neatidėliotinai paramai keturių valstybių pieno gamintojams.
2012-2013 m. laikotarpiu Suomija buvo absoliuti pieno produktų eksporto į Rusiją lyderė tarp ES šalių narių. Oficialiai Suomijos Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija deklaruoja, jog per 12 pastarųjų mėnesių pieno kainos krito 12 procentų. Daugiau nei ketvirtis šalyje pagamintų pieno produktų kiekio buvo eksportuojama į Rusiją. Todėl Rusijai atsisakius ES produktų, Suomijos pieno sektorius patyrė didelį smūgį – 130 mln. eurų metininių nuostolių.
Suomijos Žemės ūkio ir miškininkystės ministro Petteri Orpo ir jo padėjėjų pastangomis pateikus naujus duomensi apie pieno kainas ES Komisija įtikinta, jog šaliai taip pat būtina specialioji parama, kurią gavo trijų Baltijos valstybių pieno gamintojai, nes dalis Suomjos gamintojų patyrė didelių pajamų nuostolių dėl eksporto, kuris krito 25 %. Todėl šį trečiadienį Komisija paskelbė radusi ES biudžete pinigų ir Suomijos pieno gamintojams skirianti 10,7 mln. eurų kompensaciją. Pasak Ministro P.Orpo, kompensacija nėra didelė ir turėtų padengti tik vieno mėnesio pieno gamintojų patirtus nuostolius, tačiau išsireikalauta kompensacija yra principinis Suomijos klausimas. Šis ES Komisijos sprendimas yra istoriškai svarbus momentas, nes niekada anksčiau Komisija nėra skyrusi jokios specialios paramos atskiros šalies atskiros šakos gamintojų grupei.
Komisaro F.Hogano atstovas spaudai teigė, kad Suomijos Vyriausybė galės pati nustatyti kompensacijos žemdirbiams mokėjimo grafiką. Parama bus skiriama pagal primelžto pieno litrų kiekį, tačiau kokio dydžio kompensacija atiteks vienam litrui dar nėra paskaičiuota. ES Komisija žada, kad parama Suomijos ūkininkus turėtų pasiekti iki 2015 m. vasaros. Suomijos Vyriausybė jau nusprendusi papildomai skirti 22,5 mln. eurų iš šalies biudžeto ūkininkams labiausiai nukentėjusiems nuo Rusijos embargo padarinių – daugiausia tai pieno ūkiai Suomijos centrinėje ir šiaurinėje dalyje.
Europos Komisija lapkritį trijų Baltijos šalių pieno gamintojams skyrė 28 mln. eurų (96,7 mln. litų) paramą, iš kurios Lietuvai teko 14,1 mln. eurų (48,7 mln. litų), nors šalis prašė 32 mln. eurų. Estijai skirta 6,9 mln. eurų (23,8 mln. litų), Latvijai – 7 mln. eurų (24,2 mln. litų). Lietuvoje žaliavinio pieno supirkimo kainos krito 33 %, Estijoje – 27 %, Latvijoje – 26 %.
Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
