Lietuva įdėjo daug pastangų, derėdamasi su Europos Komisija dėl tiesioginės paramos, kurią mūsų žemdirbiai gaus 2015–2020 m. Ypač intensyviai diskutuota dėl aktyvaus ūkininko apibrėžimo. Mūsų šalis kartu  su 10 šalių bendraminčių pateikė Europos Komisijai bendrą deklaraciją, surengė ne vieną dvišalį pasitarimą Briuselyje, tačiau susieti aktyvų ūkininką su gyvulių laikymu nepasisekė. Kaip alternatyva pasiūlyta pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas, dukart jas nušienauti. Tiems, kas laiko bent 0,3 sutartinio gyvulio, pakaks plotus nušienauti vieną kartą. Taip ūkininkai bus skatinami laikyti gyvulius.

Naujuoju laikotarpiu keisis tiesioginės paramos struktūra. Tiesioginę paramą sudarys vienkartinė išmoka už plotus (pagrindinė išmoka), žalinimo (30 proc.), jaunųjų ūkininkų schemos (iki 2 proc.), susietoji parama (iki 15 proc.), išmoka už pirmuosius hektarus  (10 proc.) Taip pat numatyta teikti ir pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą.  Bendra tiesioginės paramos suma 2014–2020 m. sieks 11,2 mlrd. Lt.

Lietuva apsisprendė likti prie vienkartinės išmokos už plotus schemos, atsisakydama siūlytosios bendrosios išmokos.  Taip sumažės nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų rizika, bus žymiai mažesnė tiek pačių ūkininkų, tiek paramą administruojančių institucijų klaidų tikimybė, nes tokia sistema jau įprasta, taip pat ji palieka galimybę į žemės ūkį įsilieti naujiems ūkininkams ir deklaruoti naujus žemės plotus.

Iš tiesioginės paramos nebus mokamos išmokos vietovėms su gamtinėmis kliūtimis. Šios vietovės ir toliau bus remiamos iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m.  programos lėšų, tam skirta 991 mln. Lt. „Jei mokėtume išmokas už vietoves su gamtinėmis kliūtimis, tai sumažėtų bendroji išmoka, kurią gauna visi žemdirbiai, taip pat ir ūkininkaujantieji nepalankiose vietovėse. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės  labai tinkamos gyvulininkystei, tad skatintume žemdirbius imtis šios veiklos ir taip gauti už ją papildomų išmokų, – pastebi ministras prof. V. Jukna. – Nebus atskirai taikoma ir smulkiųjų ūkininkų schema, nes jie gaus išmoką už pirmuosius hektarus. Smulkiųjų ūkininkų schemos taikymo atveju, jie galėtų gauti išmokas nieko neveikdami, ugdytume vadinamuosius „sofos ūkininkus“, kai tuo tarpu mūsų pozicija yra labai aiški – remti aktyvų ūkininką“.

Iš EK siūlomų schemų Lietuva atsisakė išmokų ribojimo tiems ūkiams, kurie gauna daugiau kaip 150 tūkst. eurų. Tam tikras ribojimas tokiems ūkiams bus pritaikytas, jei jie naudosis kaimo plėtros programos parama. Tokiems ūkiams paramos intensyvumas bus mažesnis.  Riboti išmokas siūlė ir kai kurie žemdirbiai, tačiau Žemės ūkio ministerijos pozicija tokia, kad ir toliau būtina palaikyti efektyviai dirbančius ūkius.

Lietuvai labai svarbi susietoji parama, kuriai skiriama 15 proc. visos šalies tiesioginės paramos. Didžioji šios paramos dalis (150,1 mln. Lt) skiriama gyvulininkystei paremti, likusioji dalis (66,4 mln. Lt) – augalininkystei. Susietoji parama daugiausia nukreipta į pieno sektorių, taip pat remiami ir pieniniai buliai, mėsiniai galvijai, avys bei ožkos. Pagal reglamento nuostatas susietoji parama skiriama ne veiklai plėtoti, bet probleminių sričių veiklai palaikyti, kad ši nesunyktų ir išliktų.

Lietuva tiesioginės paramos schemą šį mėnesį teiks Europos Komisijai, kuri per 2 mėnesius šiai schemai turi pritarti arba ją koreguoti. Tolimesnis žingsnis – šią paramos schemą sėkmingai pritaikyti mūsų žemdirbiams.

Žemės ūkio ministerijos informacija