(2020-12-03)
Šiandien, gruodžio 3 d., ES Komisijos Viceprezidentas Frans Timmermans skyrė 45 minutes savo brangaus laiko susitikimui su ES žemdirbių organizacijų lyderiais Copa-Cogeca neeiliniame prezidiumo posėdyje. Dalyviai netruko pastebėti, kad aktyvistei Gretai Thunberg laiko viceprezidentas buvo atidavęs dvigubai daugiau. Tai buvo pirmasis šio aukšto rango pareigūno dialogas su ūkininkais ir jų kooperatyvų atstovais apie jo kuruojamą sritį „Žaliąjį kursą“ (angl. Green Deal) ir visas su juo susijusias ambicijas bei įsivaizdavimą, kaip jos paveiks žemės ūkio raidą. Ką trumpame susitikime išgirdo ūkininkai tiesiais klausimais išreiškę nerimą dėl savo ateities?
Visų pirma suprato tai, kad viceprezidento retorika rodo, jog jis nėra išsamiai susipažinęs, kaip veikia Bendroji žemės ūkio politika ir kaip jos reformos pasiūlymuose 2023-2027 m. atrodo ekoschemos bei joms skirtos lėšos. Ekoschemas vadindamas papildomomis ūkininkų pajamomis prie jau esamų bei laikydamas jas puikia Komisijos siūloma priemone ūkininkams kovai su klimato kaita kelia dar didesnį susirūpinimą ūkininkams.
Antra, užsimojęs gelbėti viso pasaulio klimatą per pesticidų kiekio mažinimą ir anglies užrakinimą Europos ūkininkų ūkiuose, F.Timmermans nelabai įsivaizduoja kokiais tempais ir kokia kaina vyksta skaitmenizacijos procesai ES žemės ūkyje. Visiems šiems procesams paspartinti jis žada pinigų kapšą – tą patį Europos atsigavimo fondą.
Copa-Cogeca vadovai, reikalaudami ambicijų poveikio žemės ūkiui vertinimo ataskaitų, priekaištavo ES Komisijos atstovui dėl jų neturėjimo, nors žadėta buvo dar šių metų gegužės mėnesį, kuomet pasirodė žymiosios strategijos „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovės strategija“. Jie klausė aukšto rango pareigūno, ar apskritai yra atlikti poveikio vertinimai, ir jei taip, tai kodėl jie lig šiol nėra vieši? O jei tyrimų nėra, ar strategijos buvo skelbiamos neabejojant jų tikslų įgyvendinimu ir teigiamu poveikiu? „Ar tik nepastatytas vežimas prieš arklį, o ne už jo?“ – klausė Copa-Cogeca generalinis sekretorius Pekka Pesonen. Ūkininkai citavo JAV analitikų atliktos analizės išvadas, kad ES „Žaliajame kurse“ siūlomi augalų apsaugos priemonių naudojimo apribojimai sumažins ūkininkų produkcijos kiekius 7-12 proc., taip pat ženkliai sumažins jų konkurencingumą vidaus bei eksporto rinkose. O priklausomai nuo to, kiek plačiai šios strategijos pasireikš pasaulyje, maisto kainos pašoks nuo 9 iki 89 proc.
Tačiau tiek JAV, tiek Europos Parlamento užsakymu atliktos studijos, nusakančios neigiamą „Žaliojo kurso“ įtaką Europos žemės ūkiui, pasak F.Timmermans, yra menkavertės, nes stokoja tikrųjų duomenų. Kurių, panašu, trūksta ir pačiam Komisijos viceprezidentui, kadangi susitikime su žemdirbių atstovais jis paprašė pačių ūkininkų duomenų apie galimą įtaką.
„Mes tikime inovacijų galiomis žemės ūkyje, tačiau joms įdiegti mums reikia ir lėšų, ir laiko“, – užbaigė diskusijas viceprezidento tautietis Nyderlandų žemės ūkio asociacijos (LTO) atstovas, pridurdamas, jog „norint, kad žemdirbiai padėtų kovoti su egzistenciniais iššūkiais, jiems reikalingi veiksmingi įrankiai.“
Aklas Komisijos viceprezidento „Žaliojo kurso“ gynimas kol kas išprovokavo tik mandagų ūkininkų pakvietimą į kaimą susipažinti su realybe ir pratęsti dialogą. Labai didelį susirūpinimą kelia faktas, kad nuo arenos nusišalinęs (o gal specialiai nušalintas) yra ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Janusz Wojciechowski. Tokiu sudėtingu ir atsakingu laikotarpiu nėra kas kompetentingai, tvirtai atstovautų žemės ūkio sektoriui ES Komisijoje. Prasidėjus trišalėms deryboms dėl naujojo periodo BŽŪP, pasireiškė ir kai kurių politikų didelės ambicijos integruoti „Žaliojo kurso“ nuostatas į nacionalinius BŽŪP strateginius planus.
Parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
