(2018-12-07)

Praėjusį savaitę Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), vyko visuotinis LŽŪT narių susirinkimas. Jame buvo aptarti žemdirbiams šiandien patys aktualiausi klausimai, parengti konkretūs siūlymai šalies įstatymų leidėjams ir vykdomosios valdžios atstovams. Prie keturių solidžiausių savivaldos organizacijų, vienijančių žemės ūkio bendroves, mišrios gamybos, pieno ir grūdų ūkius, jungiasi kooperatyvai, nederlingų žemių naudotojų, daržovių augintojų, juodmargių galvijų gerintojų asociacijos, palikusios arba paliekančios valstybės išlaikomus Žemės ūkio rūmus. Visus vienija bendras tvaraus ūkininkavimo ir pažangos siekis bei užsibrėžtas tikslas: sraunioje rinkos tėkmėje plaukti, o ne plūduriuoti. Nuo praėjusių metų LŽŪT vadovavo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, nuo šių metų rugsėjo – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis. „Mes nenorime, kad žemdirbių vardu kalbėtų jų neįgalioti asmenys“, – pastebėjo P. Puskunigis, mintyje turėdamas ŽŪR administraciją ir jos „palaimintą“ ES lėšų perskirstymą, kuriuo iš tiesioginių išmokų voko buvo atimta 70 mln. Eur ir pervesta kaimo plėtros programoms. Būtent dėl šios priežasties Briuselis kaltina Lietuvą neracionaliu lėšų panaudojimu.
Permainos bendroje ES šalių agrarinėje rinkoje reikalauja operatyvių ir racionalių sprendimų, tačiau Lietuva šioje svarbioje srityje neranda sutarimo, tarp politinių ir verslo grupuočių vyksta tarpusavio peštynės, kurios žemdirbiui, pagrindiniam gėrybių gamintojui, nieko gero nežada.
LŽŪT narys, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas kalbėjo apie Ūkio ministerijos rengiamą LR tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektą. Pasak A. Macijausko, teisės akto intencija buvusi labai aktuali – kaip sustiprinti iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų kontrolę. Su žemdirbiais įstatymo projekto rengėjai tartis neketino. Vėliau pasirodė, jog iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų sudėties patikrinti neįmanoma, nes Muitinės tarnyba neturi laboratorijos. Tuomet Ūkio ministerijoje trąšų gamintojų ir importuotojų kontrolė buvo pakeista trąšų naudotojų kontrole. „Pirminiame įstatymo projekto variante net nebuvo minimas trąšų naudotojas, – kalbėjo A.Macijauskas, – dabar visa atsakomybė tenka ūkininkui. Jeigu jis panaudos iš platintojo įsigytas netinkamos sudėties trąšas, nesilaikys tręšimo normų, bus griežtai baudžiamas“.
Manipuliacijos įstatymo pataisomis
„Lietuviškoms trąšoms įstatymas buvo geras, – sakė LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis, – negi jį reikėjo koreguoti dėl įvežtinių iš trečiųjų šalių“?
LŽŪT nariai nutarė nedelsti ir savo pastabas dėl įstatymo projekto pristatyti Ūkio ministerijai bei Seimo Kaimo reikalų komitetui.
Karštą diskusiją auditorijoje sukėlė žemės ūkio viceministro Dariaus Liutiko pristatytas žemės ūkio ir kaimo plėtros ateities prioritetų projektas, vadinamas Baltąja knyga. Jos esmė – kaip išlaikyti kaimietį kaime. Viceministras paminėjo keturis ateities kaimo ir žemės ūkio laukiančius iššūkius: 1) sugrąžinti kaimui gyvybingumą, 2) padidinti kaimo konkurencingumą, 3) ugdyti ūkių atsparumą ir skatinti tvarų ūkininkavimą, 4) populiarinti kaimo vartojimą (kaimą prilyginti miestui). Pasak D. Liutiko, ateities kaimas išgyvens iš netradicinių verslų. Pavyzdžiui, perspektyvus gali būti musių lervų auginimas.
„Aš matau, kad Baltosios knygos esmė – kaip miestiečiui suteikti kaimo paslaugą“, – sakė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis Baltąją knygą pavadino dar viena Vyriausybės rengiama kaimo naikinimo programa. Pasak J. Vilionio, prieš keliolika metų kaimiečiams buvo skirti šimtai milijonų eurų anksčiau laiko pasitraukti iš žemės ūkio gamybos. Dabar septyni tūkstančiai kaimų likę be gyventojų. Jaunimas ūkininkauti nenori. Už europines lėšas buvo įrengta 600 mėsos perdirbimo cechų, kurių niekam nereikėjo, dabar miškuose klojami pažintiniai takai, statomos skulptūros, tuščios kaimo mokyklos pertvarkomos į pramogų centrus, kuriuose kartą per metus susirenka kraštiečiai. „Šiam finansiniam laikotarpiui iki 2020 metų lėšų likę tik autakojams nusipirkti“, – ironizavo J. Vilionis.
„Per pastaruosius du dešimtmečius jau ne pirmą žemės ūkio pasakų knygą nagrinėjame, – kalbėjo LGAA vadovas A. Macijauskas, – kuriame strategijas kaip išvyti žmogų iš kaimo, bet atsiminkime, jog marsiečiai pas mus dirbti neatvyks“.
Pasak A. Macijausko, politikams derėtų atkreipti dėmesį į nevaržomą ir netgi skatinamą žaliavų (grūdų) eksportą, taip pat nacionalinėmis lėšomis finansuojamą įvežtinės pieno žaliavos perdirbimą.
LŽŪBA direktorius J. Sviderskis pasakojo apie LŽŪT narių susitikimus su Seimo vadovu ir atskirais nariais, tariantis dėl žemdirbiams aktualių teisės aktų, atstovavimo valdžios institucijose. „Visuotiniame žemdirbių suvažiavime Jonavoje buvo priimta rezoliucija – kreipimasis į šalies vadovus, politikus, tačiau iš atskirų institucijų sulaukėme tik biurokratiško atsirašinėjimo, – sakė J.Sviderskis, – valdžios atstovai kaip mantrą kartoja, jog nėra pinigų, tačiau yra dalykų, kuriems užtenka geranoriškų sprendimų“. Pavyzdžiui, gamtosauginiai reikalavimai, vandens išteklių naudojimas, meldinės nendrinukės, vilkų apsauga, organinių trąšų naudojimas deleguotas Aplinkos ministerijai, o jos valdininkai, pasak J. Sviderskio, tiesiog tyčiojasi iš žemdirbių. „Iš tikrųjų susiduriame su biurokratų kenkėjiška veikla kaimui, – pritarė LŽŪT pirmininkas P. Puskunigis, – atkreiptinas dėmesys, jog mūsų žemdirbys gyvena didžiulės konkurencinės grėsmės sąlygomis. Kitose kaimyninėse valstybėse mažiau draudimų, ūkininkauti sąlygos palankesnės, todėl gamybos kaštai mažesni, lietuviams gresia atsidurti rinkos užribyje“.
„Bendraujame su Prancūzijos, Lenkijos ūkininkais, jiems valdžios ribojimų mažiau, be to, politikai įsiklauso į žemdirbių reikalavimus“, – kalbėjo Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos vadovas Kamalis Zulfijevas.
LŽŪT nariai parengė peticiją Vyriausybei. Joje rašoma: „Jau treti metai neįgyvendinamas Aplinkos ministerijai duotas Vyriausybės pavedimas skubos tvarka sutvarkyti galvijams tiekiamo vandens apmokestinimą, nepakeista ydinga komunalinių atliekų tvarkymo ir apmokėjimo už jį sistema, neišspręsta karjerų naudojimo vidaus kelių gerinimui problema, išlieka probleminė naminių gyvūnų apsauga nuo vilkų, kitos laukinės faunos ir paukščių problemos. Pasityčiojant iš žemdirbių pareiškiama, kad pasiekiamas istorinis susitarimas ir nuo vilkų bus saugomasi tvoromis, kurių įrengimui bus naudojamos Kaimo plėtros programų lėšos ir kt. Toliau rengiami nauji neadekvatūs žemės ūkiui reikalavimai sumažinti kvapų koncentracijos ribines vertes nuo 8 iki 2 kvapų vienetų, didinami mokesčiai už taršą, nors žemdirbiai to nevadina tarša, o organine trąša“. LŽŪT nariai svarstė, ar verta aplinkos ministrui skelbti interpeliaciją.
„Išformuokime liūdnai pagarsėjusių aplinkosaugininkų medžioklės plotus – ir atsiras žemdirbiams palankesnių sprendimų“, – originalų pasiūlymą pateikė LŽŪT narys A. Macijauskas.
„Jei ne ūkininkas, miestiečiai būtų alkani ir basi“, – šmaikštavo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovės Daiva Šateikienė ir Zofija Cironkienė. Jos pareiškė pageidavimą dalyvauti LŽŪT veikloje, kadangi mato ryžtingą tarybos narių veiklą, rezultatų siekimą. Tačiau iš ŽŪR pasitraukti nenorėtų.
Apie narystę LŽŪT kalbėjo ir devynis grūdų augintojų kooperatyvus vienijančios asociacijos vadovas Dainius Kižauskas.
LŽŪT narių susirinkime ASU patenkinti dviejų žemdirbių asociacijų prašymai įsijungti į tarybos veiklą, dar du prašymai atidėti kitam susirinkimui.

Patenkinus naujų organizacijų prašmus, šiuo metu LŽŪT priklauso šešios žemdirbius vienijančios ir jiems atstovaujančios organizacijos: LŽŪBA, LŪS, LPGA, LGAA, LNŽNA ir LJGGA.

Parengta pagal Justino Adomaičio straipsnį paskelbtą www.gyvenimas.eu