2015 m. vasario 6 d. įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos išplėstinis prezidiumo posėdis. Jo metu nagrinėti ypatingai šiuo metu ūkininkams aktualūs klausimai. Pakviesti Žemės ūkio ministerijos atstovai, viceministras Saulius Cironka, viceministras Vilius Martusevičius, Kaimo plėtros departamento direktorės pavaduotojas Mindaugas Palionis, pristatė du pagrindinius posėdžio klausimus – Lietuvos Kaimo plėtros programos 2014-2020 m. priemonių žemės ūkio veiklai pristatymas bei akcizo už žemdirbiams skirtam kurui įvedimas.

Daug aistrų ir aršių diskusijų sulaukė pirmasis klausimas. Tai, kad patvirtintų programų taisyklių nėra, neleidžia ūkininkams aiškiai, nuosekliai ir į ateitį orientuotai planuotis veiklos ir įvertinti savo galimybių potencialą.

Viceministras S. Cironka posėdžio pradžioje patikino ūkininkų atstovus, kad pateikta Europos Komisijai Lietuvos kaimo plėtros programa 2014-2020 m. nėra be trūkumų, tačiau labai aktualu jau dabar paleisti veikti joje numatytas priemones tam, kad parama nenusikeltų dar vieniems metams. Nutarta paleisti populiariausias ūkininkų tarpe ir dažniausiai naudojamas priemones, tačiau svarbu pabrėžti, kad taisyklių joms įgyvendinti Žemės ūkio ministerija dar nėra pateikusi.

Viceministro teigimu, Ministerijos siekis – sukoncentruoti lėšas į tas programas, pagal kurias teikiama daugiausia paraiškų ir kurios yra efektyvios.

ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorės pavaduotojas Mindaugas Palionis pristatė dvi KPP 2014-2020 m. priemones – „Investicijos į materialųjį turtą“ ir „Ūkio ir verslo plėtra“. Jis pabrėžė, kad anksčiau būdavo surenkamos paraiškos paramai gauti, jų būdavo 3-5 kartus daugiau, nei kad būdavo numatyta biudžete. Tuomet darydavo biudžeto pakeitimus, kad kuo daugiau ūkininkų gautų lėšas. Tačiau po praėjusiais metais Europos Komisijos vykdyto audito Žemės ūkio ministerijoje, nustatyta, kad toks biudžeto pertvarkymas yra neteisėtas ir jis negali būti kaitomas priklausomai nuo pateiktų paraiškų kiekio. Dabar nustatomas konkretus, nekaitomas biudžetas.

Audito rezultatai nebuvo džiuginantys ir stipriai suvaržė Ministerijos veiklą, todėl priimta paraiškų atitikimo taisyklėms 100 balų vertinimo sistema. Nustatyta minimali projektų atrankos balų suma, kurios nesurinkus, projektas nefinansuojamas (pirmumas suteikiamas paraiškai, surinkusiai didesnį balų skaičių). Pavyzdžiui, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paraiškų atrankos kriterijuose numatoma, kad pareiškėjo patirtis prioritetinėje (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės) veikloje, kuriai prašoma paramos (nustatoma pagal tai, kiek metų nepertraukiamai pareiškėjas deklaravo prioritetinę veiklą, kuriai prašo paramos, tiesioginių išmokų paraiškose) gali būti vertinama nuo 10 iki 20 balų – kuo didesnė patirtis, tuo daugiau balų suteikiama.

Taip pat, pagal ūkio subjekto veiklos ekonominį efektyvumą (priklausomai nuo prašomos paramos dydžio) gali būti suteikiama 15 balų, kai ūkio subjekto vidinė grąžos norma yra didesnė kaip 5 proc. (taikoma, kai prašoma daugiau kaip 50 000 Eur) arba, kai  ūkio subjekto grynasis pelningumas, įgyvendinus projektą, padidėja daugiau kaip 2 proc. punktais (taikoma, kai prašoma mažiau kaip  50 000 Eur).

Papildomi balai numatomi ir tada, kai projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas; pareiškėjas yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys; ūkyje diegiamos inovacijos; pareiškėjas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo mokymuose, susijusiuose su aplinkosaugos reikalavimų laikymusi ūkio; jis taip pat dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje ,,Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ ir gavo konsultacijas pagal pirmąją šios priemonės veiklos sritį klausimais dėl ūkio atitikimo teisės aktų nustatytiems valdymo bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimams.

Tam, kad būtų gautas finansavimas veiklos sričiai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 50 privalomų balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomo mažiausio 50 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Ministerijos atstovai patikino susirinkusius Lietuvos ūkininkų sąjungos narius, kad balų sistema dar nėra išbaigta ir galutinė, tai tik darbinis variantas, kuris su laiku gali kisti. Be to, kol kas nėra numatyta papildomų balų pirmą kartą įsikuriantiems ūkininkams, tačiau planuojama prioritetinį balą šiam atvejui priskirti.

M. Palionis sutinka, kad dabartinė Lietuvos kaimo plėtros programa 2014-2020 m. dar negali būti įgyvendinama pilnu pajėgumu. Todėl greičiausiai šiais metais nepavyks įgyvendinti jungtinių ar integruotų projektų, prie visų numatomų priemonių bus einama palaipsniui.

Svarbu pažymėti, kad kaip ir buvo numatyta, priemonėje „Investicijos į materialųjį turtą“ prioritetinės sritys bus gyvulininkystė, uogininkystė, daržininkystė, sodininkystė. Tuo tarpu net ekologiška augalininkystė nepriskiriama prioritetinei sričiai.

Posėdžio metu LŪS nariams kilo klausimas, ar naujajame laikotarpyje išliks supaprastintos taisyklės paramai gauti. Ministerijos atstovai nuramino susirinkusiuosius, jog tokios taisyklės yra labai aktualios ir turėtų likti.

Pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ paramos gavėjai gali būti smulkūs ūkiai ir jaunieji ūkininkai, kurie pirmą kartą įsikuria ūkyje. Tam, kad smulkus ūkis gautų paramą, jo ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, paraiškos teikimo momentu turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 7 999 Eur; ūkio ekonominis dydis išreikštas standartine produkcija, įgyvendinus verslo planą, turi padidėti ne mažiau kaip 20 proc.; pateiktas verslo planas privalo būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo bei pareiškėjas turi atitikti labai mažos arba mažos įmonės apibrėžimą.

Tam, kad jaunasis ūkininkas gautų paramą įsikūrimui, jis privalo per 18 mėn. nuo įsikūrimo datos turi tapti aktyviu ūkininku bei pateikia verslo planą, kurį privalo pradėti įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo. Parama skiriama ūkiams, kurių ekonominio dydžio potencialas, išreikštas standartine produkcija yra didesnis kaip 8 000 EUR ir ne didesnis kaip 70 000 EUR.

Svarbi paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui samprata. Pagal ją jaunojo ūkininko įsikūrimas turi prasidėti ne anksčiau kaip 12 mėnesių iki paraiškos paramai pateikimo ir paraiškos teikimo momentu negali būti pasibaigęs. Šį procesą sudaro minimalios ūkininkavimo pradmenų programos baigimas; žemės ūkio valdos ir ūkio įregistravimas pareiškėjo vardu; pareiškėjo, kaip ūkio valdytojo, paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti pateikimas.

Teikdamas paraišką paramai gauti pareiškėjas turi būti pabaigęs bent vieną iš išvardintų įsikūrimo proceso etapų. Įsikūrimo procesas laikomas užbaigtu, kai pareiškėjas pirmą kartą, kaip ūkio valdytojas, pateikia paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Tačiau labai svarbu pažymėti, kad parama teikiama tik tiems jauniems ūkininkams, kurių įsikūrimas paramos paraiškos pateikimo metu nebus pasibaigęs.

Kol kas numatoma, kad tam, jog nebūtų atmesta paraiška gauti paramą smulkiam ūkiui, privalu bus surinkti 45 balus, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – 40 balų.

Viceministras Vilius Martusevičius pristatė akcizo už žemdirbiams skirtam kurui įvedimo klausimą. Pagal praėjusiais metais birželio mėnesį priimtą Europos Komisijos direktyvą, Lietuva neturi kito pasirinkimo, kaip tik įvesti akcizo mokestį už kurą ūkininkams, tam, kad valstybė negautų sankcijų už privalomų reikalavimų nesilaikymą. S. Cironka pastebėjo, jog Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė stengsis surinktas papildomas lėšas iš ūkininkų, kurios per akcizo mokestį pateks į Finansų ministeriją, perimti į Žemės ūkio ministerijos rankas, kad vėliau galėtų jas skirti itin reikalingoms kaimui išlaidoms – kelių kaimo vietovėse tvarkymui. Tačiau ūkininkų sąjungos atstovai neišreiškė didelio pasitikėjimo tokia galimybe.

Straipsnį parengė LŪS projekto ekspertė Giedrė Kojalienė