(2017-03-27)

Kovo 24 d. LŽŪKT Agroakademijos salėje (Kėdainių r.) gausiai susirinkę ūkininkai ir svečiai išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos posėdyje itin daug diskutavo ūkininkų mokamų mokesčių tema, dėl KPP priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo 2017 metais taisyklių nuostatų, Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m., dėl šiukšlių surinkimo mokesčio savivaldybėse nuo šių metų itin didelio pabrangimo. Kalbėta apie organizacijos narių mokestį ir pasiūlymus jį didinti.

Posėdyje dalyvavo gausus būrys svečių: LR Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Juozas Rimkus ir Aurimas Gudžiūnas, Žemės ūkio ministerijos viceministras Darius Remeika, Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė, Žemės ūkio maisto gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus patarėjas Šarūnas Celiešius, Europos Sąjungos politikų skyriaus vedėjas Dainius Stravinskas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos pavaduotojai Asta Šakickienė, Rimtautas Petraitis, Giedrė Butkienė. Pirmuoju klausimu buvo daug diskutuota pastaruoju laiku viešoje erdvėje eskaluojama tema – ūkininkų mokami mokesčiai.

Ūkininkai išsakė priekaištus Seimo nariams ir Žemės ūkio ministerijos vadovybei, kad šie laiku nesureagavo, apgindami ūkininkų interesus. Tuo labiau, jog dauguma žino, kiek išlaidų patiriama žemės ūkyje, kiek kartų pabrango įvairios su žemės ūkiu susijusios išlaidos, kokia yra ilga maisto grandinė, kiek pajamų tenka produkcijos augintojui, kiek atitenka perdirbimui ir prekybininkams.

Pasak ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės, tikrai nėra taip, kad ūkininkai nemoka mokesčių. Jie moka tiek, kiek yra nustatyta, ir jiems taikomos lengvatos yra pagrįstos, o nuolaidų turi ir kiti verslo sektoriai. Šiuo metu oficialiai nėra pateiktas nei vienas siūlymas, kad lengvatos žemės ūkiui būtų panaikintos. Nors dabar plačiai vyksta diskusija, jog dėl lengvatų žemės ūkiui Lietuvos biudžetas negauna apie 21 mln. Eur pajamų, tačiau kažkodėl niekas nekelia klausimo, kiek Lietuvos biudžetas negauna pajamų dėl kitoms veikloms sudarytų  mokestinių lengvatų. Tačiau Finansų ministerija atlieka visų  mokesčių peržiūrą.

Seimo nariai Juozas Rimkus ir Aurimas Gudžiūnas užtikrino, jog valdantieji laikysis duoto pažado, kad mokesčiai nebus keliami. Tačiau dabar yra atliekama visų mokesčių analizė pagal visas grupes ir iki metų trečiojo ketvirčio bus pateikti rezultatai. LŪS pirmininkas Jonas Talmantas apgailestavo, kad dabar ūkininkai yra priešpastatyti prieš švietimo ir medicinos darbuotojus, tačiau iš tiesų Lietuvoje reikia iš esmės peržiūrėti visą mokesčių sistemą, kad iš Lietuvos neišsivažinėtų žmonės ir nevažiuotume apsipirkti į Lenkiją. Labai mažai diskusijų dėl to, kodėl Lietuvoje tokie brangūs maisto produktai, kad mūsų šalyje nėra lengvatinio PVM vietinei produkcijai.

Išsamią informaciją apie ūkininkų, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos klientų, 2015 metų pajamas ir sumokėtus mokesčius pateikė Ūkio apskaitos skyriaus vadovė Zita Sinickienė, pakomentuodama ūkininkų mokamus valstybinio socialinio draudimo, privalomo sveikatos draudimo ir gyventojų pajamų mokesčius (GPM) pagal veiklas (daržininkystė, mėsinė galvijininkystė, javai, rapsai ir ankštinės kultūros bei pienininkystė). Iš viso duomenys buvo imti iš 2828 ūkininkų ūkių. Pagal veiklas respondentų ūkiuose praktiškai iki 15 EDV pienininkystės ir mėsinės galvijininkystės ūkiai 2015 m. dirbo nuostolingai. Tik daržininkystės ūkiai visose EDV kategorijose dirbo pelningai. Javų, rapsų ir ankštinių augalų augintojai nuo 4EDV dirbo pelningai. Tačiau tai buvo 2015 m. duomenys. Kaip žinia, 2016 m. dėl nepalankių derliaus nuėmimo sąlygų buvo nuostolingi ir augalininkystės sektoriui. Pranešėja atkreipė dėmesį, jog skaičiuojant GPM ūkininkas ne tik turi būti užsiregistravęs PVM mokėtoju, bet ir savo ilgalaikį turtą turi būti registravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI). Kitas svarbus dalykas, kad jeigu ūkininkas, nusprendžia savarankiškai užsiregistruoti PVM mokėtoju, o jo ūkio dydis nesiekia 4 EDV, jam jau atsiranda prievolė mokėti įmokas Sodrai. Nuo 14 EDV ūkiai Sodrai įmokas moka visi, nepaisant to, ar yra pensinio ar darbingo amžiaus. Dėl ūkininko veikloje naudojamo ilgalaikio turto, kuris yra parduodamas, yra tam tikrų niuansų, jeigu apie jo įregistravimą ir pardavimą nėra informuojama VMI. Tokiu atveju atsiranda prievolė sumokėti nuo parduoto ilgalaikio turto likutinės vertės ne tik 15 proc. GPM, bet ir įmokas Sodrai. Čia iš tiesų daugeliui ūkininkų aktuali problema, kurią spręsti nepriimami sprendimai jau keleri metai. Ir aišku, kad ūkininkų veikla yra specifiška, ypač dėl žemės, kurios įsigijimo negali traukti į sąnaudas, o jos vertė yra labai didelė, ir jos įsigijimui reikalinga sukaupti nemenkas pinigų sumas.

Apibendrinant šį klausimą buvo priimtas sprendimas nebeeskaluoti šios temos. Ūkininkai moka ir mokės mokesčius, o kaip bus peržiūrėtos ir įvertintos visos mokestinės prievolės bei lengvatos tarp visų ūkio subjektų, savo nuomonę pareikš ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Be to, žemdirbių savivaldos organizacijos artimiausiu metu planuoja susitikti su Ministru pirmininku  ne tik dėl šios temos, bet ir kitais aktualiais klausimais. Tuo tarpu visuomenei iš tiesų trūksta žinių, kodėl svarbu kiekvienai šaliai remti savo žemės ūkį ir kiek žemės ūkis sukuria pridėtinės vertės per produkcijos pardavimą ir jos perdirbimą.

Diskutuojant dėl KPP priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo 2017 metais taisyklių nuostatų ūkininkų nuomonės išsiskyrė, tačiau vieningai buvo palaikyta, jog daugiausiai balų turi būti skiriama tiems, kurie yra negavę jokios paramos ir pritarta siūlymui, jog lėšos turi būti visiems projektams sumažintos iki 50 tūkst. Eur vienam paramos gavėjui. Akcentuota, kad turi būti išlaikyti skiriami balai už priklausymą žemdirbių savivaldai, nes ŽŪM pateiktame projekte jau atsirado siūlymas jų atsisakyti. Kadangi lėšų yra likę nedaug, tai ŽŪM dar kartą paraginta kruopščiai peržiūrėti visas programas, nes yra tokių, kurios nėra populiarios. Kovo 27 d. Žemės ūkio ministerijos vadovybė svarstys šį klausimą su visais socialiniais partneriais ir akivaizdu, kad skirtingas organizacijas atstovaujančiųjų nuomonės šia tema išsiskirs. ŽŪM viceministras Darius Remeika žadėjo įsiklausyti į visas išgirstas pastabas, nes ŽŪM turi atstovauti ūkininkų poziciją.

Diskutuojant dėl BŽŪP po 2020 m. lieka daug klausimų, bet nedelsiant reikia rasti atsakymus į klausimą: ko nori patys Lietuvos žemdirbiai. Į tai pirmiausia turi atsakyti patys ūkininkai, nes kitu atveju politikai ir toliau nusirašinės deklaracijas vieni nuo kitų: šalių narių vadovybė pritars ES Komisijos siūlymams, įvairios organizacijos šalies vadovybės nuostatoms ir t.t. Kūrybiškumui ir kritiškam požiūriui dėmesio skiriama nedaug. Tačiau galvodami apie savo ateitį, patys žemdirbiai savo norus turi išdėstyti savo pačių pozicijoje. Net ir tada, jei tikima, kaip vienas skyriaus pirmininkas pajuokavo, kad „jeigu norą garsiai pasakai, jis – neišsipildo“. Tik ar tikrai žinome, ko norime iš tiesų? LŪS nariai raginti rimtai susimąstyti ir suskubti formuluoti savo poziciją, aktyviai dalyvauti EK viešosiose konsultacijose, nes priešingu atveju, žemdirbių ateitį greitai sumodeliuos kiti. Ar tikrai tada būsim patenkinti?

Posėdyje svarstytas klausimas dėl Europos Komisijos atstovų vizito Lietuvoje. LR Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo projektą, kuriuo siūloma atsisakyti beveik visų žemės pardavimą ribojančių saugiklių. Saugiklių atsisakymas motyvuojamas Europos Komisijos neva akcentuojamu ES Bendrosios rinkos reikalavimu užtikrinti lygią konkurenciją visų valstybių narių piliečiams. Vasario mėnesį Europos Parlamento nario B. Ropės iniciatyva Briuselyje surengtame šiam klausimui skirtame LR žemės ūkio ministerijos bei ūkininkų atstovų susitikime su Europos Komisijos atstovais visos susitikime dalyvavusios šalys priėjo išvados, jog valstybės narės gali taikyti žemės pardavimo saugiklius, visų pirma dėl to, jog žemė yra ypatinga prekė, turinti ne tik ekonominę, tačiau ir socialinę, kultūrinę, ekologinę ir kitokią vertę, kurios neįmanoma išmatuoti vien pinigine išraiška. Nuo LŪS tada dalyvavo LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius. Siekiant įvertinti šiuo metu galiojančių žemės pardavimo saugiklių suderinamumo su ES teise klausimus, Europos Parlamento nario Bronio Ropės kvietimu Lietuvoje lankysis Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų generalinio direktorato (DG FISMA) atstovas Thomas Wiedmann, pasirengęs pristatyti Europos Komisijos poziciją dėl tinkamų ir netinkamų žemės rinkos reguliavimo saugiklių bei žemės sandorių ribojimo galimybes Lietuvoje ir praktiką kitose ES valstybėse narėse. Balandžio 19 d. 10 val. LR Seimo Konstitucijos salėje vyks diskusija dėl žemės ūkio pardavimo saugiklių su Europos Komisijos, LR Seimo nariais bei Lietuvos žemės ūkio sektoriaus atstovais. Derinta, jog nuo LŪS galėtų dalyvauti 30 ūkininkų. Labai kviečiame dalyvauti ir registruotis iki balandžio 11 d., nurodant savo vardą, pavardę, telefono numerį, LŪS rajoninį skyrių. Dėl platesnės informacijos galite kreiptis į LŪS tarptautinių ryšių koordinatorę Jovitą Motiejūnienę (tel. 8-614 24842, el. paštas lus@lus.lt, jovita.motiejuniene@gmail.com)

Į balandžio 27 d. būsiančio Žemės ūkio rūmų XVI suvažiavimo metu vyksiančius ŽŪR pirmininko rinkimus buvo patvirtinta LŪS pirmininko Jono Talmanto kandidatūra, o delegatu nuo LŪS patvirtintas vicepirmininkas, Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas.

LŪS Kupiškio skyriaus siūlymu prie kitų klausimų buvo aptartas klausimas dėl šiukšlių surinkimo mokesčio savivaldybėse nuo šių metų itin didelio pabrangimo, kai mokestis imamas už gamybinių plotų dydį, o tiksliau už orą. Pasipiktinimas yra visuotinis. Kupiškio savivaldybės ūkininkai balandžio viduryje prie savo savivaldybės planuoja akciją, prie jos ragino prisijungti ir kitų rajonų ūkininkus, tokias akcijas rengiant prie savo savivaldybių. Taip pat nuskambėjo raginimas kreiptis į LR Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją su prašymu peržiūrėti patvirtintą tvarką.

Jau yra tradicija kiekvieno LŪS posėdžio metu aptarti nario mokestį, jo skolininkus. Iki metinio LŪS suvažiavimo du skyriai: LŪS Kazlų Rūdos savivaldybės skyrius ir Širvintų rajono ūkininkų sąjunga turi apsispręsti dėl savo tolimesnės veiklos LŪS sudėtyje. Abu nariai turi įsiskolinimų daugiau kaip už metus ir pagal įstatus gresia pašalinimas iš narių. Jonavos rajono ūkininkų sąjunga pasiūlė svarstyti metinio mokesčio kėlimą iki 30 proc.

Parengė
Eglė Mačytė
Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija