(2016-04-18)
Naujai paskelbtoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje teigiama, kad Europos Komisijos sistema, skirta vertinti, kaip ES priemonėmis pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) remiamos ūkininkų pajamos, nėra pakankamai gerai parengta ir turi reikšmingų trūkumų. Kaip teigia ES auditoriai, nėra tinkamų duomenų, kurie patvirtintų, kad remiant ūkininkų pajamas pagal BŽŪP būtų veiksmingai ir efektyviai prisidedama prie jos tikslo.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas ir vykdant BŽŪP 2013 m. reformą itin didelė reikšmė teikiama ūkininkų pajamoms ir gyvenimo lygiui. Beveik trečdalis ES biudžeto (2014–2020 m. apie 270 milijardų eurų) tiesiogiai arba netiesiogiai tebeskiriamas ūkininkų pajamoms remti, taip padedant užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį. Pagal naująją BŽŪP stebėjimo ir vertinimo sistemą Komisija privalo vertinti bendrą BŽŪP priemonių poveikį siekiant nustatytų tikslų. Todėl reikia ne tik aiškiai apibrėžti siekiamus tikslus, uždavinius ir rodiklius, bet ir turėti pakankamai kokybiškos statistinės informacijos apie ekonominę žemės ūkio padėtį ir ūkininkų pajamas.
Europos Audito Rūmų ataskaitoje vertinama, ar Komisijos atliekamas su ūkininkų pajamomis susijusių veiklos rezultatų vertinimas yra gerai suplanuotas ir grindžiamas patikimais duomenimis. Audito Rūmai tikrino, ar Komisija aiškiai nustatė, kokie statistiniai duomenys reikalingi, ar tie duomenys buvo tinkamos kokybės ir ar Komisija apibrėžė reikiamus rodiklius.
Audito kolegija atlikus savo darbą padaryta išvadą, kad su ūkininkų pajamomis susijusiems BŽŪP rezultatams vertinti skirta Komisijos sistema nėra pakankamai gerai parengta, taip pat yra rimtų trūkumų, susijusių tiek su ūkininkų pajamų analizei naudojamų statistinių duomenų kiekiu, tiek su jų kokybe.
„Pagrindiniai rodikliai, kuriais turi būti pagrįstas Komisijos vertinimas, nėra pakankamai patikimi ir nėra pakankamai aiškiai susieti su BŽŪP priemonėmis,“ – teigė už ataskaitą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė. „Pagal tokius rodiklius negalima nustatyti, ar teikiant subsidijas buvo pasiektas numatytas rezultatas ir ar sumažėjo pajamų spraga tarp ūkininkų ir kitų subjektų.“
Auditoriai teigia, kad nėra reprezentatyvių duomenų apie disponuojamąsias ūkininkų ūkių pajamas ir patikimos sistemos, kad būtų galima lyginti žemės ūkio pajamas su kituose ekonomikos sektoriuose gaunamomis pajamomis ir taip pagrįsti ūkininkų pajamų rėmimą. Komisija ar valstybės narės ne visada užtikrino, kad naudojami duomenys būtų tinkamos kokybės. Kadangi kai kurių BŽŪP priemonių tikslai neaiškiai apibrėžti ir nėra pradinės padėties rodiklių, sunku vertinti, ar jų tikslai bus pasiekti.
Auditoriai apsilankė šešiose valstybėse narėse (Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Rumunijoje), kurios visos kartu kuria daugiau kaip pusę Europos žemės ūkio bendrosios pridėtinės vertės, o ūkininkai šiose valstybėse narėse gauna daugiau kaip pusę žemės ūkiui skirto ES biudžeto lėšų (daugiausia tiesioginėmis išmokomis).
Dėl ūkininkų pajamų statistikos duomenų Audito Rūmai Komisijai rekomenduoja:
a) sukurti išsamesnę sistemą, kurioje būtų teikiama informacija apie disponuojamąsias pajamas ir ūkininkų paja¬mas būtų galima palyginti su pajamomis kituose ekonomikos sektoriuose;
b) toliau tobulinti ŽŪES, kad būtų galima geriau naudotis jų teikiamomis galimybėmis;
c) užtikrinti, kad ūkininkų pajamų analizė būtų grindžiama rodikliais, atsižvelgiant į esamą žemės ūkio padėtį, ir pakankamais bei nuosekliais duomenimis apie visus BŽŪP priemonių paramos gavėjus. Tai būtų galima padaryti gerinant esamų administracinių duomenų sinergiją ar tobulinant ŪADT ar kitas tinkamas statistines priemones;
d) gerinti dabartinę valstybių narių nustatytą ŽŪES ir ŪADT statistinių duomenų kokybės užtikrinimo sistemą.
Pasak auditorių, nuo kito programavimo laikotarpio pradžios Komisija turėtų:
• nustatyti tinkamus veiklos tikslus ir pradinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima lyginti BŽŪP priemonių veiksmingumo rezultatus;
• esamą vertinimams skirtų veiksmingumo rodiklių sistemą papildyti kitais tinkamais ir geros kokybės rodikliais, kad būtų galima vertinti pasiektus rezultatus;
• ir įvertinti ūkininkų pajamoms remti skirtų priemonių veiksmingumą bei efektyvumą.
Kaip pastebėjo auditoriai, Komisija vis dar neturi informacijos apie ūkininkų pajamas ES lygmeniu, nors isponuojamosios pajamos yra pagrindinis elementas, vertinant deramą ūkininkų gyvenimo lygį, kuris yra vienas pagrindinių tikslų pagal ES veikimo Sutartį. Ji atliko dvi duomenų apie disponuojamąsias ūkininkų ir jų ūkių pajamas rinkimo galimybių studijas, kurias įvertinti buvo numatyta 2008–2012 m. Komisijos statistikos programoje. Vis dėlto Komisija dar neatliko šio vertinimo ir iki šiol daugiau nieko nedarė, kad pagerintų savo žinias apie disponuojamąsias ūkininkų ūkių pajamas. Be to, ūkininkų ūkių pajamų duomenys atskirai renkami tik dešimtyje valstybių narių: Bulgarijoje, Danijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje). Tokia informacija šiose valstybėse narėse taip pat renkama labai įvairiais metodais ir gaunami nevienodai išsamūs duomenys. Nėra visuotinai sutarta, kaip reikėtų apibrėžti sąvoką „ūkininkų ūkiai“, į šį informacijos tinklą nėra įtraukta daug ES išmokų gavėjų.
Informaciją apie žemės ir jos nuomos kainas svarbu žinoti ne tik apskaičiuojant ūkininkų pajamas, bet ir vertinant BŽŪP priemonių poveikį, nes žemė yra svarbiausias žemės ūkio gamybos veiksnys. Be to, tiesioginės išmokos daugiausia yra susietos su žemės ūkio paskirties žeme ir tai gali turėti įtakos žemės kainoms, taigi ir paramos efektyvumui bei veiksmingumui. ES teisės aktuose iki šiol nėra teisinio pagrindo, kuriuo būtų užtikrinamas reguliarus panašios kokybės duomenų apie žemės ir jos nuomos kainas rinkimas visose valstybėse narėse. Nepaisant tam tikrų Eurostato pastangų rinkti tinkamus duomenis, turimi duomenys yra neišsamūs ir surinkti ne pagal bendrą metodiką.
Europos Komisijos manymu, tiesioginėmis išmokomis, taip pat kartu su kitomis priemonėmis, turėtų būti padedama vienu metu siekti įvairių tikslų, kaip antai remti ekonominį ūkių gyvybingumą, didinti žemės ūkio našumą ir konkurencingumą ir skatinti tausiai valdyti gamtos išteklius bei imtis klimato politikos veiksmų. Tačiau kadangi apskritai trūksta aiškumo dėl to, kokius bendrus ir konkrečius BŽŪP tikslus tikimasi pasiekti, auditorių manymu, neišvengiamai sunku pagal veiksmingumo rodiklius vertinti, ar priemonės tikslas pasiektas. Padėties sudėtingumą dar labiau didina įvairios valstybių narių galimybės rinktis, kaip naudoti tiesiogines išmokas, nes to poveikis žemės ūkio rinkoms ir ūkininkų pajamų nelygybei gali būti labai skirtingas įvairiose valstybėse narėse.
Europos Komisija iki 2018 m. gruodžio 31 d. turi pateikti pirmą ataskaitą dėl BŽŪP priemonių stebėjimo ir vertinimo vykdymo, įskaitant pradinius BŽŪP vykdymo 2014–2020 m. rezultatus. Antrą ataskaitą, apimančią BŽŪP veiksmingumo vertinimą, reikės pateikti iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Pilną audito ataskaitą galite rasti čia .
Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų nario Augustyno Kubiko vadovaujama I audito kolegija, atsakinga už gamtos išteklių išsaugojimo ir valdymo išlaidų sritį. Auditui vadovavo Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė, jai padėjo kabineto vadovas Tomas Mackevičius ir kabineto atašė Maura McElhinney, vyriausiasis vadovas Hèlder Faria Viegas, pagrindiniai auditoriai Sven Kölling ir Blanka Happach, auditoriai Ramona Bortnowschi, Els Brems, Antonio Caruda Ruiz, Vincent Ly-Sunnaram, Ioannis Papadakis, Maciej Szymura ir Bertrand Tanguy.
Nuotraukoje (iš Europos Audito Rūmų ataskaitos) iš kairės į dešinę: B. Happach, T. Mackevičius, S. Kölling, R. Budbergytė, H. Faria Viegas.
Informacija parengta pagal Europos Audito Rūmų pranešimą spaudai ir ataskaitą
