(2019-05-22)

Panevėžio r. paslaugų komplekse “Šermutas” įvyko 31-asis Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Iš 42 narių dalyvavo 35 nariai ir juos atstovaujantys 121 delegatas, per 20 svečių. Ūkininkai susirinko aptarti savo problemas ir jas išsakyti valdžios atstovams, kurių šį kartą dalyvavo nedaug. Tarp atvykusių buvo Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas, Nacionalinės mokėjimo agentūros vyriausiasis patarėjas Rapolas Klimčiauskas, kiti svečiai. Buvo pakviesti ir antrajame ture renkami kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus, tačiau nei vienas neatvyko.

Pasak LŪS pirmininko Jono Talmanto, gyvename dar vienerius tikrai nelengvus ūkininkavimo metus. Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje ūkių skaičius per 2018 m. antrąjį pusmetį sumažėjo per 4200 ūkių. Akivaizdu, jog ūkių skaičiaus mažėjimas ir jų stambėjimas vyks ir toliau. Sausra praktiškai tęsiasi nuo praėjusių metų, nes reikalingos drėgmės nebuvo sukaupta nei per rudenį, nei per žiemą. Savo darbą dar atliko ir skaudžios pavasarinės šalnos. Daugelis jaučia stiprų nerimą. Nors ekstremali situacija nepaskelbta ir drėgmės kiekis per Lietuvą laukuose labai nevienodas, šio pavasario nuostolius tikrai pajus absoliučiai visi ir čia jau yra faktas.

Pernai metais vasario 9 d. Jonavoje su kitais Lietuvos žemės ūkio tarybos nariais organizavome Visuotinį žemdirbių suvažiavimą, kuriame dalyvavo apie 2000 ūkininkų. Priėmėme rezoliuciją, sulaukėme nemažai pažadų, tačiau kokia realybė? Didesnė dalis mūsų prašymų ir pasiūlymų liko neįgyvendinti. Tas pats ir su pernai birželio 22 d. vykusio Ūkininkų sąjungos suvažiavimo rezoliucija. Keli klausimai išsisprendė teigiamai, dalis tiesiog nesprendžiama, o opiausi klausimai išlieka tie patys: nepalanki mokestinė sistema, didėjantys Sodros mokesčiai, sunkiau gaunamas kreditavimas, utopijose paskendusi melioracijos įrenginių perdavimo ateitis ir jų apgailėtina būklė, didėjantis žemės mokestis, vėl patiriami nuostoliai dėl nepalankių gamtinių sąlygų, neaiškus naujojo finansinio laikotarpio bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas.

Pastaraisiais metais žemės ūkio klausimai buvo sprendžiami labai vangiai, nes didžiausias mūsų partneris – Žemės ūkio ministerija turėjo per daug Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomų pavedimų, neturinčių nieko bendra su ūkinių praktinių klausimų ūkišku sprendimu. Tai Baltosios knygos vizijų kūryba ir jos teisinis įtvirtinimas, ministerijos perkėlimo į Kauną organizaciniai darbai ir veidrodinės ministerijos įkūrimas, maisto kuponų idėjos projektas, jo derinimas su Europos Komisija ir amžinas rūpestis, jog pinigų trūksta įvairioms įsisenėjusioms problemoms iš esmės spręsti, bet jų pakankamai yra alternatyvioms veikloms, tokioms kaip trumposios maisto grandinės, bendradarbiavimas ir kooperacijos skatinimas, tik norinčiųjų naudotis šia parama vis tebetrūksta. Tik ar tai ūkininkų prioritetai? Realiai ūkininkaujantiems reikia aiškios mokestinės sistemos, realios valstybės pagalbos ir probleminių klausimų sprendimo. Dar – palankių gamtinių sąlygų, teisingos kainos už užaugintos produkcijos realizavimą ir kaip suderinti nesuderinamus visų norus.

Patvirtinus LŪS pirmininko ir LŪS revizoriaus pranešimus, prasidėjo narių pasisakymai probleminiais klausimais.

LŪS vicepirmininkė, Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Teresė Šermukšnienė kalbėjo dėl neteisingų Sodros mokesčių smulkiems, vidutiniams ir stambiems ūkininkams. Pasak jos, visi kalbame apie progresyvius mokesčius, tačiau, lyginant stambaus ūkio mokamus mokesčius vidutinio ūkio mokesčiais, progresyvumo nėra. Jo nebuvimą ji motyvuoja Sodros mokesčio lubomis, kurias gali tekti sumokėti tiek 150 ha ūkiui, tiek 1000 ha dirbančiam ūkininkui. Tačiau kai šias sumokėtas įmokas padalinti ant 1 ha tenkančių išlaidų, gaunasi akivaizdus skirtumas. Ji siūlė peržiūrėti mokesčių diferenciaciją pagal ūkio dydį. Smulkaus ir vidutinio ūkio savininkai, siekiantys išsinuomoti žemės arba norėdami jos nusipirkti, mokėdami didesnius mokesčius tampa nekonkurencingi. Pasak L. Šermukšnienės, stambūs ūkiai, turėdami mažesnes išlaidas, tenkančias 1 ha, gali pasiūlyti tiek didesnes kainas už žemės nuomą, tiek už jos įsigijimą. Taip pat atkreipė dėmesį ir į Gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kuris šiuo metu žemės ūkio veiklai yra nuo 5 proc. iki 15 proc., tačiau irgi ne visada teisingas smulkių ir vidutinių ūkių atžvilgiu.

LŪS vicepirmininkė, Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė savo pranešime atkreipė dėmesį į ekologinį ūkininkavimą. Pasak jos, šiandien jau reikia kalbėti apie ekologinius ūkius, kurie nebeatlaiko reikalavimų naštos ir traukiasi iš ekologinės gamybos. Ypač daug tokių, kurie pradėjo ekologiškai ūkininkauti 2000-2004 m. laikotarpiu. Gaila, tačiau Lietuvoje daugelis vis tik įsivaizduoja, kad ekologiškai ūkininkaujantys patys turi saugotis nuo kaimynų sukeliamos taršos, įrengdami apsaugines juostas laukų perimetrų ribose. Tuo tarpu Vakarų Europoje yra kaip tik priešingai – kaimynai, naudojantys pesticidus, privalo juos naudoti taip, kad nekiltų rizika, kad jie nukeliaus į kaimynų laukus. Viso to pas mus būtų galima išvengti, nepurškiant prie pat lauko perimetro ribos. Bet dauguma chemizuotai dirbančių ūkininkų net nesivargina stengtis apsaugoti šalia esančių ekologinių pasėlių. Pasak pranešėjo, sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“ iki šiol visus tyrimus atlieka tik vienoje akredituotoje laboratorijoje, nesudaroma galimybė pakartotinius tyrimus atlikti kitoje, analogišką akreditaciją turinčioje laboratorijoje (tai ypač aktualu, kai randama foninė tarša ir neretai net tiriant tą patį mėginį kelis kartus gaunami skirtingi rezultatai ir tarša nebeaptinkama). Nustačius neleistinas medžiagas tai iš karto yra prilyginama medžiagų panaudojimui, nesvarbu, kokio dydžio neleistinų medžiagų likučiai yra aptinkami. Nors pačios akredituotos laboratorijos savo oficialiuose atsakymuose tvirtina, kad tokio dydžio likučiai yra pernelyg maži, galėtų atsirasti po tyčinio purškimo ir tai yra tipinis foninės taršos atvejo pavyzdys. Visa tai palieka ūkininkus aklavietėje ir verčia veikti itin didelės rizikos teritorijoje, kur ūkininkas yra nuo jo nepriklausančių aplinkybių įkaitas ir iš esmės neturi galimybės apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą. Pasiūlymai dėl ekologinių ūkių išdėstyti suvažiavimo rezoliucijoje.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas, kalbėdamas dėl nenašių žemių problemų, akcentavo, jog naujojo žemėlapio paskelbimas nuvylė daug ūkininkaujančių nenašiose žemėse, kai nenašios žemės staiga virto našiomis. Pasak jo, parama asmenims, deklaruojantiems pievas ir ganyklas vietovėse, kur esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, turi būti skiriama tik tuo atveju, jeigu turi ne mažiau kaip 0,25 sutartinio gyvulio (SG), tenkančio vienam deklaruotam pievų ir (ar) ganyklų hektarui. Dar pernai metais su buvusiu žemės ūkio ministru buvo pasirašyta sutartis dėl nepalankių vietovių žemėlapio, kad iki 36,49 našumo žemės privalo ir toliau gauti žemės ūkio veiklai reikalingą pagalbą bei tikslinę finansinę paramą, tačiau iki šiol šis įsipareigojimas yra neįvykdytas.

LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, kalbėdamas apie didžiausią šių dienų aktualiją – melioracijos problemas, visiems priminė istoriją. 1921 m. gruodžio 20 d. Vyriausybės žiniose buvo paskelbtas pirmasis melioracijos įstatymas. Jis vadinosi “ žemės nusausinimo reikalams tvarkyti įstatymas“. 1924 m. gegužės 17 d. jis buvo papildytas. Jame jau buvo nurodyta, kad ūkininkams galima suteikti paskolas melioracijos darbams vykdyti iki 15 metų su 5 proc. palūkanomis. Įdomu tai, kad krizės metais, tie ūkininkai, kurie investavo į melioraciją, o tai buvo to meto pažangiausi Lietuvos ūkininkai, jie bankrutavo, o tie, kurie neinvestavo – išgyveno. Kadangi ir to meto melioracijos darbai labai brangiai kainavo, valstybė pati, neturėdama lėšų, labai stipriai rėmė ūkininkus. Šiandieninėje situacijoje melioracijos grioviai Lietuvoje sudaro 52,3 tūkst. km, drenažas – net 1,6 mln. km. Šiandieną žemės savininkų nuosavybėje yra 93 proc. požeminio drenažo. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 200 melioracijos sistemų naudotojų asociacijų. Rekonstruoti 1 ha melioruojamų plotų yra labai brangu. 1 ha kainuoja beveik tiek pat, kiek šiuo metu kainuoja 1 ha ariamos žemės, t.y. iki 5000 Eur. Šiandieniniuose melioracijos įstatymuose yra nemažai paradoksų, kurie įneša sumaištį. Pvz., daug griovių nusidėvėję net iki 80 proc., bet vadovaujantis melioracijos įstatymu, magistraliniai grioviai priklauso valstybei, nors žemė įmatuota į ūkininkų valdas. Taigi griovys valstybės, o griovio dugnas, šlaitai ir kraštai žemės savininko. Kitas pvz., kai miške, kuriame įrengti nusausinimo grioviai, kur žiotys užžėlusios, negali būti vykdomi jokie darbai. Neleidžiama kirsti medžių, nors jų šaknys gadina drenažo sistemą. Pasak Z. Aleksandravičiaus, tokių ir pan. pavyzdžių yra begalės. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija seimui ruošia teikti Lietuvos respublikos melioracijos įstatymo projekto pakeitimą, kuriam įsigaliojus, žemės sklypų savininkai ir ūkininkai privalės už savo lėšas  tvarkyti melioracijos griovius. Dabar valstybės nuosavybėje yra 55 proc. melioracijos įrenginių, o jau šiais metais liks tik 34 proc. Taigi, žemės savininkai privalės rasti pinigų šių griovių priežiūrai. Šiuo metu vyksta  melioracijos rekonstrukcijos projektų atranka. Buvo atsižvelgta į LŪS pasiūlymą ir mažiausias atrankos balų skaičius sumažintas iki 25 ( projekte buvo 40). Iš pirmo žvilgsnio lyg ir gerai, bet kai paskaitau toliau, tai valstybė verčia tuos, kurie nori dalyvauti ir laimėti, prisiimti labai didelius finansinius įsipareigojimus. T.y. papildomų 20 balų gaus tie projektai, kurie už savo lėšas skirs 50 proc. ir daugiau prašomų projektų investicijų vertės (be bendrųjų išlaidų), kurie tvarkys griovius ir pralaidas, šiandiena priklausančius valstybei. Jeigu bus skirta  nuo 40 iki 50 proc., bus suteikiama 10 balų, ir nuo 30 iki 40 – 5 balai. Projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti tiltus, suteikiama 20 balų. Pasiūlymai dėl melioracijos yra surašyti LŪS suvažiavimo rezoliucijoje. O patiems ūkininkams Z. Aleksandravičius pasiūlė labai aktyviai dalyvauti įvairiose grupėse, kuriose bus svarstomas melioracijos įstatymas, išreikšti ir ginti savo nuomonę. Nuo LŪS į tokią grupę užsirašė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, 2 ūkininkai iš Panevėžio rajono ir pats Z. Aleksandravičius.

Suvažiavime dalyvavęs Europos Parlamento narys ir kandidatas naujuose gegužės 26 d. vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamento narius (nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos) Bronis Ropė padėkojo Ūkininkų sąjungai už palaikymą ir keltas per jo kadenciją problemas, į kurias jis stengėsi įsiklausyti. Iki jo nebuvo nei vieno iš Lietuvos europarlamentaro, kuris būtų pasirinkęs savo darbui Žemės ūkio komitetą. Pasak jo, daryti įtaką Briuselyje priimamiems sprendimams įmanoma tik aktyviai veikiant. Ir toliau būtina kelti tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą bei kitus Lietuvai aktualius klausimus. Labai norėtųsi, jog per gana trumpą laiką surinkti žemdirbių parašai ant peticijos bus deramai įvertinti ir tolimesnis peticijos svarstymas bus Lietuvai palankus.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir kandidatas į Europos Parlamento narius Kazys Starkevičius (nuo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo) savo kalboje užsiminė, jog jeigu pinigų žemės ūkiui buvo per 2008-2009 m. krizę, tai jų tikrai galima suieškoti ir dabar, ypač melioracijai. Blogybe ta, jog esami pinigai netinkamai paskirstomi probleminėms sritims, nes pritrūksta šeimininkiško požiūrio. Iš tiesų eina treti metai iš eilės, kai derlius mažas ar jo visai nėra. Pasak jo, vis kalbama, jog ūkininkus mažiau tikrins NMA ir VMVT, tačiau to žemdirbiai vis nesulaukia.

Žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas iš karto kalbėdamas prisipažino, jog nėra populiarus tarp žemdirbių, nes jo pažiūros į žemės ūkį skiriasi nuo valdančiųjų. Jis atkreipė dėmesį, jog dirbti iš tiesų yra sunku, nes žemdirbių savivaldoje labai daug asmenybių ir ambicijų, kurias suderinti praktiškai neįmanoma. Nepaisant t, jis pripažino, jog šiandien aktualiausia tema – sausra ir jos įtaka šių metų derliui. Galbūt po savaitės bus daugiau aiškumo, ar yra sąlygos bent jau dalyje savivaldybių skelti ekstremalią situaciją ir atsižvelgiant į tai, spręsti, kaip būtų galima padėti nuo sausros nukentėjusiems. Viceministras patikino, jog NMA bus prašoma netaikyti sankcijų. Taip pat kitą savaitę yra numatytas susitikimas su draudimo kompanijos atstovais, aiškinantis, kodėl draudimo sistema Lietuvoje vis dar netinkamai veikia. Taip pat bus kreiptasi ir į Europos Komisiją dėl avansinių išmokų mokėjimo. Kita vertus, pasak V. Griciūno, iš pačių žemdirbių reikia suvokimo ir supratimo, jog pinigų krepšelis žemės ūkiui  ir toliau lieka toks pats, nors žemės plotai kasmet didėja. Jo nuomone, prašant didesnių tiesioginių išmokų, lyginant su senųjų ES šalių ūkininkais, mūsų žemdirbiams reikėtų „apsiauti jų batus“ ir savęs paklausti toje situacijoje, ar Lietuvos ūkininkai sutiktų mažintis savo išmokas, jeigu taip reikėtų padaryti į ES bendriją įsiliejus naujoms šalims, pavyzdžiui Ukrainai. Atsakymas greičiausiai būtų neigiamas, tad akivaizdu, kodėl to nenori ir senosios ES šalys. Tačiau viceministras pripažino, jog administracinė našta Lietuvoje tikrai yra per didelė ir artimiausiu metu ji bus mažinima. Jis sutiko ir dėl mokesčių, kad juos reikia peržiūrėti, tačiau čia lemiamą žodį tars kitos juos kuruojančios ministerijos. V. Griciūnas nesutiko, jog Lietuvos biudžete ar kokiose KPP programose yra laisvų pinigų, kurie galėtų būti skiriami melioracijai. Suvažiavimo delegatai turėjo ir klausimų viceministrui dėl šiukšlių apmokestinamo tvarkos, ūkininkams taikomų sankcijų, pasirašytų išankstinių sutarčių su perdirbėjais.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius Laimonas Čiakas atkreipė visų dėmesį, jog birželio 13 d. vyks NŽT vidinis susirinkimas, kuriam galima pateikti savo pastebėjimas, ką reikia taisyti. Kita vertus, dabar labai daug kalbama apie dalį NŽT funkcijų perdavimą savivaldybėms. Pasak L. Čiako, tai yra didelė rizika, nes aštrūs klausimai dar gali labiau nesispręsti dėl politinių nuomonių skirtumo. Į narių keltus klausimus dėl žemės našumo balų padidėjimo toje pačioje vietovėje po žemės konsalidavimo, direktorius pažadėjo išsiaiškinti papildomai.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM direktoriaus vyriausiasis patarėjas Rapolas Klimčiauskas padėkojo Ūkininkų sąjungos pirmininkui J. Talmantui už nuolatinį bendradarbiavimą ir taisytinų problemų kėlimą. Pasak pranešėjo, jis priėmė domėn pirmininko pranešime išsakytas pastabas dėl patikrų mažinimo ir šiuo metu sparčiai dirbama, jog sankcijų kiekis būtų kuo mažesnis. Dėl susietų asmenų patikino, jog šiuo metu tikrai leidžiama su įsigyta su parama žemės ūkio technika padėti artimui, kaimynui ir tai tikrai neturi būti baudžiama NMA sankcijomis.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis padėkojo visiems už prisidėjimą prie gegužės 12 d. iniciatyvos, kai Lietuvoje buvo meldžiamasi už žemės ūkio išlikimą ir lietų. Jis taip pat akcentavo žemdirbių savivaldos stiprinimo reikalus ir nevienodą požiūrį į žemdirbių savivaldos organizacijas, kai vienos gauna finansavimą (ŽŪR), o kitos ne (LŽŪT).

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis dar kartą priminė aplinkosaugines problemas, žemdirbių susiskaldymą ir ŽŪM racionalaus požiūrio trūkumą, ruošiant ateities strategijas.

Europos žemdirbių organizacijos COGECA vicepirmininkas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius akcentavo pridėtinės vertės didinimo galimybes, aktyvesnį ūkininkų dalyvavimą maisto grandinėse, o melioracijos problemų tvarkymui pasiūlė panaudoti ES investicijų banko lėšas. Jis taip pat kvietė neleisti kitiems manipuliuoti žemdirbių vardu, nes kai kurie lyderiai eina į EP po Europos griovėjų vėliava. Jis siūlė balsuoti atsakingai, nes svarbiausios frakcijos būsimajame EP jo nuomone liks šios: S&D (socialdemokratai), EPP (konservatoriai), ALDE (liberalai) bei greičiausiai GREENS (žalieji). M. Maciulevičiaus prognozėmis, jos bus pagrindinės pro europietiškos Europos partijų koalicijos ašys, kurios priiminės realius sprendimus.

SWEDBANK pardavimų vadybininkė Lina Sparnauskienė pristatė banko pranešimą apie finansavimo sprendimus žemės ūkio verslo plėtrai.

Suvažiavimas svarstė nemokius narius ir nario mokesčio dydį 2019 m. Suvažiavimo sprendimu pašalinta iš LŪS narių Šakių ūkininkų sąjunga, nemokėjusi nario mokesčio už 2 metus. Suvažiavimo nariai nepritarė Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos prašymui sumažinti jiems mokestį nuo 2764 Eur iki 2000 Eur per metus. Kai kurie nariai priminė, jog ir taip anksčiau jau buvo nurašytos skolos šiam rajonui, o gerokai prastesnėse žemėse ūkininkaujantys rajonai sumoka 2000 Eur ir daugiau. 2019 m. patvirtintas nario mokestis pagal ankstesniųjų metų dydį, taip pat patvirtintas naujai įstojusiems nariams 2019 m. Širvintų rajono ūkininkų sąjungai ir Radviliškio krašto ūkininkų sąjungai, atsižvelgiant į jų įstojimo datas. Radviliškio krašto ūkininkų sąjungai įteiktas LŪS nario pažymėjimas.

Suvažiavime iškeltos narių problemos surašytos vienbalsiai priimtoje suvažiavimo rezoliucijoje, kuri šsiųsta atsakingoms institucijoms, tikintis, jog jos bus sprendžiamos.

Parengė

Lietuvos ūkininkų sąjungos administracija