(2018-07-17)

„Valstybė neturi jokios strategijos orietuotos į jauną žmogų. Dabar daug dėmesio skiriame tam, kad atsivešime darbo jėgą iš Baltarusijos, Ukrainos. O savo jauną žmogų paleisime uždarbiauti į visas kitas užsienio šalis?“ – mąsto ūkininkė Kristina Stirnaitė atsakydama į klausimą, kodėl Lietuvos kaime tiek nedaug jaunimo. „Mums jauniems svarbu uždirbti, kad pasidėtume tvirtą pagrindą po kojomis. Niekas nenori dirbti už dyką… „

Vos keli kilometrai nuo Elektrėnų 700 ha ūkyje Saulius Stirna augina javus, o greta ūkininkauja jo dukra Kristina, auginanti galvijus – 63 mėsinius galvijus ir per 100 avių. Tėvas su dukra sako, kad darbus jiems pasidalinti lengva, o kai reikia, mama ir dar dvi seserys skuba į pagalbą. Svarbiausia sutarimas šeimoje. Prisimindamas savo jaunojo ūkininko dienas, Saulius teigė, kad niekad nebuvo lengva. Tačiau anuomet varomoji jėga buvo entuziazmas, noras turėti savo nuosavą ūkį, ir žemės aplinkui dar buvo galima įsigyti. Dabar jaunimui, neturint žemės, pradėti ūkininkauti net neverta. Saulius buvo vienas pirmųjų išdrįsęs patikėti Europos Sąjungos siūloma parama ir pasinaudojęs SAPARD programa. Pasak jo, tuomet nei ūkininkas nežinojo kaip susitvarkyti su dideliu popierizmu, nei konsultantai dar mokėjo parengti verslo planą. Šiandien sunkiuosius darbus ūkyje nuveikia technika, bet ūkininkauti tapo labai sudėtinga dėl politinio nestabilumo, rinkų svyravimų, būtinybės greitai per trumpą laiką sureaguoti tiek į gamtos, tiek į politinius pokyčius bei priimti teisingus sprendimus, kad ūkio raida eitų į preikį.

Pilną interviu su LŪS Kaišiadorių skyriaus pirmininku Sauliumi Stirna ir jo dukterimi jaunąją ūkininke Kristina Stirnaite klausykite LRT Radijo laidoje „Gimtoji žemė“ LRT Mediatekoje  „Gimtoji žemė 2018-07-13“ (nuo 4 minutės).