(2018-06-25)

Copa-Cogeca javų, aliejinių ir baltyminių kultūrų darbo grupių darbe dalyvaujantis LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius teigia, jog Copa-Cogeca įvertinusi narių patiektus duomenis apie pasėlius prognozuoja, kad šiemet ES grūdų ir aliejinių kultūrų derlius bus 6% mažesnis lyginant su 2017 metais. Šį kritimą lemia ekstremalios oro sąlygos šalyse narėse. Centrinėje Europos dalyje ir šiaurinėse ES šalyse – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje – įsivyravę karščiai bei sausra veda prie katastrofiškų pasekmių. Tuo tarpu pietiniame ES regione (Pirėnų pusiasalyje, Italijoje, Prancūzijoje) nuo kritulių pertekliaus kyla potvyniai. Copa-Cogeca skaičiuoja, kad kviečių supirkimo kaina iš ūkininkų ūkių krenta 2.2 % ir nebepadengia savikainos.

Rapso prikulti ES prognozuojama 2 milijonais tonų mažiau, lyginant su 2017 m. Į birželio mėnesio posėdį susirinkę Copa-Cogeca aliejinių kultūrų darbo grupės nariai reiškė nerimą dėl rapsų aliejaus pakeitimo biokure palmių aliejumi ir biodyzelino importo. ES augalinės kilmės biokuro atliekos yra puiki baltyminė pašarų sudedamoji dalis, todėl tikimasi, kad biokuras iš rapsų ES turėtų būti labiau vertinamas nei iš palmių aliejaus. Copa-Cogeca ragina Europos Komisiją skubia įgyvendinti kompensacinio muito įvedimo schemą Argentinos kilmės biodyzelino importui.

Dėl augalų apsaugos produktų draudimo įvedimo žalinimui skirtuose baltyminių augalų plotuose, pastarųjų visoje ES sumažėjo 100 000 hektarų, lyginant su 2017 m. buvusiu baltyminiais augalais užsėtu plotu. Todėl tikimasi, kad ankštinių kultūrų bus prikulta 1 mln. tonų mažiau nei pernai.

Kad nors kiek nors būtų palengvinta ūkininkų padėtis susidūrus su nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, Copa-Cogeca prašo Europos Komisijos leisti šalims narėms kuo anksčiau išmokėti tiesioginių išmokų avansą ir tuo pačiu ragina pačias valstybes nares pilnai išnaudoti turimus įrankius padedant ūkininkams atremti klimato reiškinių riziką.

Į ES Komisarą, atsakingą už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Filą Hoganą birželio 21 d. bendru raštu kreipėsi Estijos, Latvijos, Lietuvos, Danijos, Švedijos, Suomijos žemdirbių organizacijos su prašymu leisti plotuose, deklaruotuose kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė, šienauti ir ruošti pašarus arba juose ganyti gyvulius netaikant sankcijų, taip pat nebausti jų dėl nesudygusių įsėlių bei posėlių reikalavimų neįgyvendinimo. Organizacijos taip pat prašo Komisijos leidimo šalims narėms paankstinti tiesioginių išmokų išmokėjimą ir iki 70-85 proc. padidinti jų avansus.

Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys taip pat jau kreipėsi į Europos Komisiją prašydamas pagalbos dėl sausros padarinių. Rašte prašoma Lietuvai leisti taikyti minimalaus augalų išlaikymo dirvoje termino reikalavimo išimtį plotams, kuriuose deklaruoti įsėliniai arba posėliniai augalai žalinimo reikalavimų atitikimui. Taip pat siekiama, kad būtų suteikta teisė netaikyti sankcijų už nenušienautas pievas, leista ruošti pašarus arba ganyti gyvulius EASV plotuose netaikant sankcijos. Kaip ministras teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime, piniginių kompensacijų žemdirbiams už sausros padarytus nuostolius ministerija iš Komisijos neprašys.

Nacionalinė mokėjimo agentūra primena, kad ūkininkai, negalintys įvykdyti tam tikrų paramai gauti keliamų reikalavimų ar prisiimtų įsipareigojimų dėl sausros ir ūkininkaujantys teritorijoje, kurioje nepaskelbta stichinė sausra, turėtų raštu informuoti NMA. Tiems, kurie ūkininkauja teritorijose, kuriose oficialiai yra paskelbta stichinė sausra, ir stichinės sausros laikotarpiu dėl sausros negali laikytis taisyklėse nustatytų įsipareigojimų, tokie pareiškėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų.

Parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė