2018-05-03
Gegužės 2 d. LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“ vyko išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdis. Posėdyje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis ir Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius Laimonas Čiakas, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas ir Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė.
Pastarųjų savaičių situacija, dėl kurios žemės ūkio ministras B. Markauskas buvo priverstas atsistatydinti, atvėrė skaudžią tiesą – Lietuvoje dalis valstybinių ir privačių žemių plotų yra dirbami be valstybės, savininkų leidimo. Ne dėl pasipelnymo valstybės ar žemės savininkų sąskaita. Yra daugybė įvairių situacijų, iš kurių dalis yra tipinių, kai kurios susiklostę įvairių aplinkybių dėka. Šiuo metu kaip tik vyksta pavasarinė sėja ir pasėlių deklaravimas. Ūkininkai baiminasi dėl tokių plotų tolimesnio dirbimo bei norėtų pagaliau tvarkos ir konkretumo, kaip reikėtų elgtis su tokiais plotais juos prižiūrint ir deklaruojant, ką žadama daryti artimiausiu metu, kad šios problemos būtų sprendžiamos. Tuo tikslu ir buvo šis klausimas diskutuojamas posėdžio metu.
NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė konstatavo, jog NMA vykdo tai, ką jai paveda tiesės aktais Žemės ūkio ministerija. Iki šiol nebuvo reikalaujama 100 proc. turėti visas rašytines žemės nuomos sutartis, tačiau jeigu ūkis papuldavo į patikrą, atsirasdavo to paties sklypo deklaravimas per kelis asmenis ar reikėdavo patikrinti, kas jį deklaruoja pagal skundą, dirbimo teises įrodančių sutarčių visada buvo reikalaujama. Šiuo metu pasėlių deklaravimas vyksta sklandžiai ir NMA ragina ūkininkus greičiau deklaruoti pasėlius ir nelaukti paskutinių deklaravimo dienų. NŽT direktorius Laimonas Čiakas dėl žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų užtikrintumo, garantuotumo, siūlo turėti visus įmanomus dokumentus, susijusius su žemės nuoma. Žodiniai susitarimai galioja tol, kol nėra konfliktinių situacijų. Dažnai nutinka ir taip, kad tokia dirbama žemė parduodama, o tas, kuris ją dirba pagal žodinį susitarimą net neinformuojamas ir netgi pritrūksta įrodymų, kad jis tikrai ją dirbo. Buvo diskutuota, jog tokiu atveju įrodymu turėtų būti dirbančio asmens tų plotų deklaravimo faktas, pavyzdžiui 10 metų deklaravimo duomenys, patvirtinantis, kad šis asmuo tikrai šią žemę dirbo.
Kai kurios savivaldybės itin skrupulingai peržiūri netvarkomus žemės plotus, siunčia paraginimus sklypų savininkams juos susitvarkyti ir maksimaliai didina žemės mokestį iki 4 proc. Tačiau iš 160 tūkst. ha apleistos žemės nuo 2014 m. Lietuvoje iki šiol dar yra likę tinkamai neprižiūrimos apie 60 tūkst. ha. ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė atkreipė dėmesį, kad jeigu kai kuriais atvejais savivaldybės atleidžia žemdirbius nuo žemės mokesčio, tai turi būti tai taikoma tik tiems, kurie iš tiesų prižiūri žemę, o netvarkantiems jokių išimčių neturi būti daroma. Tokiems netgi didinamas žemės mokestis. Nemažai diskusijų buvo dėl įsiterpusių valstybinės žemės plotelių, kurie atsiradę po patikslintų žemės matavimų, kad šiuos plotus pagal ilgalaikes sutartis galėtų žemdirbiai dirbti ar juos išsipirkti. Ne vienam pasitaikė toks atvejis, kad po tikslesnių matavimų tokių plotų savo žemėse turi ne vienas. Pasak A. Kalantaitės, radus savo plotuose apleistus valstybinės žemės plotus galima pasitikrinti VĮ Valstybės žemės fondo portale www.vzf.lt . Visą informaciją apie laisvus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus galima rasti NŽT interneto svetainėje www.nzt.lt . Ūkininkai kėlė klausimą, kad iš tiesų kai kada net nežino kaip surasti žemės savininkus, nes savininkų duomenų niekas neteikia dėl asmens duomenų apsaugos. Netgi pati NŽT neturi žemės savininkų duomenų, o turi tik sklypų numerius. Tokia informacija disponuoja savivaldybės ir Valstybinė mokesčių inspekcija mokesčių administravimo tikslais.
Ūkininkai taip pat kėlė problemą ir siūlė, kad VĮ Registrų centre registruotos nuomos sutartys, jeigu jau pasibaigė žemės nuomos sutarties terminas ir jos nebuvo atnaujintos, būtų nutrauktos automatiškai. Dabar, jeigu tokios sutarties terminas pasibaigė, ji neišregistruojama tol, kol savininkas ir nuomininkas asmeniškai nesikreipia į registrų centrą, kad ji būtų išregistruota. Būna tokių atvejų, kad nuomos sutartis jau pasibaigė, žemės savininkas pasikeitė, bet iš registrų centro ji nėra išregistruota.
ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis negalėjo tvirtai garantuoti, ar bus tie pereinamieji laikotarpiai susitvarkyti žodines žemės nuomos sutartis. Faktas tas, kad žemę reikia dirbti teisėtais pagrindais, t.y. turint rašytines sutartis, tačiau žinoma ir daugybė atvejų, kai žmones nesusitvarkę paveldėjimo, emigravę į užsienį. Kaip vienas iš sprendimų šioje situacijoje įvardijamas žodinio susitarimo raštiškas pranešimas.
Buvo keliamas klausimas dėl tų asmenų, kurie įsigiję 500 ha nuosavos žemės pradeda savo veiklą vykdyti kaip juridiniai asmenys ir toliau žemės kiekius plečia per akcijas, tuo pačiu tiems patiems ūkininkams nuomodami žemę už aukštą kainą. A. Kalantaitė atkreipė dėmesį, jog tokių situacijų suvaldymui reikia keisti Žemės įstatymą ir daugiau įgaliojimų suteikti NŽT, nes vien Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu šių procesų negalima sukontroliuoti.
Lietuvos Respublikos Seimas praėjusios savaitės (balandžio 26 d.) sprendimu ištaisė nuo šių metų sausio 1 d. susiklosčiusią neigiamą situaciją, apibrėžiant fizinius susijusius asmenis ir jų galimybes įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Pati ŽŪM pripažino, jog tai buvo techninio pobūdžio klaida ir tai dar kartą patvirtino šiame posėdyje. Todėl labai keista, jog po priėmimo Seimo nariai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę prašydami vetuoti Seimo posėdyje priimtą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. LŪS tikisi, jog Prezidentė atsižvelgs į LŪS prašymą ir pasirašys minėtą Seimo priimtą įstatymą, kad kuo greičiau būtų pašalinta sumaištis tarp norinčiųjų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir suaugę vaikai (įvaikiai) savo tėvų (įtėvių) ir uošvių atžvilgiu nebūtų nepagrįstai apribojami.
Posėdžio metu buvo pakeltas klausimas dėl melioracijos situacijos. ŽŪM atstovai patikino, jog šiuo metu eina į pabaigą Melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelių užsakyta studija. Studiją atlieka Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Parengta studija bus pristatyta socialiniams partneriams, suinteresuotiems asmenims, vyks diskusijos Preliminariai bandoma formuoti nuomonė, jog rinktuvai būtų žemės savininkų nuosavybė, o grioviai priklausytų savivaldybių priežiūrai. Posėdžio dalyviai replikavo, jog tokią studiją turi rengti melioraciją išmanantys, o ne institutas, kuriam ji pavesta.
Posėdyje numatytas svarstyti klausimas dėl išaugusios laukinių paukščių populiacijos reguliavimo poreikio ir jų padarytų nuostolių kompensavimo atidėtas kitam posėdžiui, nes to paprašė Aplinkos ministerijos atstovai, negalėdami sudalyvauti šiame posėdyje dėl didelio užimtumo.
Posėdyje buvo patvirtinta Lietuvos ūkininkų sąjungos veiklos ir finansinės ataskaitos už 2017 m. Apsispręsta į LŪS metinį suvažiavimą sušaukti mažesnį dalyvių skaičių ir surengti jį iki liepos mėn. kaimo turizmo sodyboje. Nario mokestį 2018 m. metams pasiūlyta palikti 2017 m. dydžio. 2018 m. jau 25-tą kartą bus organizuojamas konkursas „Metų ūkis“. Buvo siūlyta ir buvo skirtas laikas diskusijoms keisti konkurso formatą, tačiau galiausiai nuspręsta pokyčių nedaryti ir leisti konkursui vykti įprasta tvarka. Nuostatus rajonas gali pasikoreguoti pagal savo poreikius.
Parengė LŪS administracija
