(2018-07-31)

Birželio 22 d. Raseinių rajone LŪS narių suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kurioje buvo sudėti narių pasiūlymai ir pastabos, išsakytos diskusijose su svečiais. Rezoliucija buvo išsiųsta atsakingiems Lietuvos Respublikos institucijų vadovams su raginimu nedelsiant imtis priemonių keliamoms problemoms spręsti. 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. 2D-2586 (11.100 E) gavome parengtą Žemės ūkio ministerijos atsakymą, kurį pasirašė viceministrė Ausma Miškinienė. ŽŪM parengto atsakymo į suvažiavimo rezoliuciją kopijos yra skirtos Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijoms, Seimo Kaimo reikalų komitetui, Aplinkos, Finansų ir Susisiekimo ministerijoms. Prašome susipažinti su rašto turiniu.

Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) išnagrinėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos XXX suvažiavimo, vykusio 2018 m. birželio 22 d. Raseiniuose, rezoliuciją ir pagal kompetenciją teikia atsakymus pagal rezoliucijos punktus.

Dėl 1 punkto: „2017 m. dėl stichinių liūčių nuostoliai skaičiuojami virš 140 mln. eurų, nukentėjo gerokai daugiau ūkininkų nei galės pasinaudoti Europos Sąjungos 9 mln. eurų skirta parama, kuri bus kompensuojama pagal patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro taisykles 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3D-173 „Dėl paramos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“. Dalis nukentėjusiųjų bankrutuos anksčiau, nei sulauks paramos. 2018 m. vasario 9 d. įvykusiame Visuotiniame žemdirbių suvažiavime buvo pažadėta, jog bus ieškoma papildomai 9 mln. eurų lėšų iš nacionalinio biudžeto patirtiems nuostoliams kompensuoti. Raginame dėl stichinių liūčių patirtiems nuostoliams kompensuoti skirtas ES biudžeto lėšas ir surastas bei skirtas nacionalinio biudžeto lėšas išmokėti nedelsiant, kaip įmanoma greičiau.“

Dar sausio mėnesio pranešimuose buvo nurodyta, kad ES parama bus išmokėta iki š. m. rugsėjo 30 d., o lėšos iš nacionalinio biudžeto nuostoliams už žuvusį daržovių, uogų ir javų derlių kompensuoti dėl papildomų derinimų su Europos Komisija (toliau – EK) bus išmokėtos lapkričio–gruodžio mėn. Kad ES šalis narė galėtų nepažeisdama ES teisės skirti specialų finansavimą iš nacionalinio biudžeto tam tikrai sričiai, šiuo atveju liūčių nuostoliams kompensuoti, turi būti parengtos atskiros taisyklės ir gautas EK pritarimas, t. y. taisyklės turi būti notifikuotos. Minėtos taisyklės jau yra parengtos, vyksta jų derinimas su EK. Parama ūkininkams 2017 m., patirtiems liūčių nuostoliams kompensuoti, kaip ir buvo žadėta, bus skirta per 2018 m.

Dėl 2 punkto: „Lietuvos teritoriją vis plačiau apima stichinė sausra. Sausros apimtų rajonų ūkininkai skaičiuoja, jog praras iki 70 proc. derliaus. Prašome ir reikalaujame:

2.1. ŽŪM sudaryti veiksmų planą kaip padėti žemdirbiams amortizuoti ekonominius nuostolius dėl sausros.

2.2. ŽŪM kreiptis į Europos Komisiją dėl žalinimo, pasėlių įvairinimo ir GAAB reikalavimų netaikymo už 2018 m. bei prašyti paankstinti tiesioginių išmokų mokėjimą.

2.3. Lietuvos mastu skelbti ekstremalią padėtį dėl sausros, kuri leistų ūkininkams sutartiniuose santykiuose pasinaudoti „force majore“ aplinkybe.

2.4. Verslo subjektų, partnerių, visų lygių valdžios institucijų imtis visų įmanomų teisėtų priemonių padėčiai žemės ūkyje sušvelninti:

2.4.1. Netaikyti žemės ūkio subjektams sankcijų už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar įvykdymą nepilna apimtimi;

2.4.2. Peržiūrėti žemės ūkio produkcijos standartų reikalavimus;

2.4.3. Atleisti ūkininkus nuo selekcinio mokesčio.“

Valstybės parama patyrusiems žalą dėl ekstremaliosios situacijos teikiama vadovaujantis LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1107 „Dėl Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašo ir Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuo sausros padarinių žemės ūkio veiklos subjektai gali draustis, jiems valstybės parama už patirtą žalą dėl sausros negali būti teikiama.

Siekiant sumažinti ūkininkų galimus nuostolius, ūkininkai skatinami draustis pasėlius ar augalus nuo stichinių reiškinių, tokių kaip iššalimas ir sausra, iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – Programa) kompensuojant 65 proc. draudimo įmokų bei draudžiant pasėlius ar augalus nuo dažniausiai pasitaikančių nepalankių oro sąlygų – šalnos, speigo, krušos, lietaus, audros ar kt., kai valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų.

Siekdama padėti ūkininkams sumažinti nuostolius dėl patirtos sausros, ŽŪM kreipėsi į EK, prašydama švelninti reikalavimus. Į vieną iš jų jau buvo atsižvelgta – būtent į prašymą leisti ganyti bei šienauti pūdymo plotus; tokiu būdu gyvulininkystės ūkiai gali šiuos plotus panaudoti pašarų gamybai. Oficialus sprendimas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Taip pat ŽŪM prašė suteikti galimybę išmokėti didesnes avansines išmokas, ar EK atsižvelgs į šį Lietuvos prašymą, išaiškės vasaros pabaigoje.

LR Vyriausybės liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 visoje Lietuvoje paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkyje, ir tai sudaro prielaidas žemės ūkio veiklos subjektams kreiptis į LR prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo, kurių dėka sutarties šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą. Kreiptasi į EK, kuri patvirtino reglamentą, leidžiantį žemės ūkio veiklos subjektams nesilaikyti tam tikrų „žalinimo“ reikalavimų.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių atveju, esant visoje šalyje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, sankcijos už įsipareigojimų neįvykdymą nebus taikomos ir paramos gavėjai neturi imtis jokių papildomų veiksmų.

Selekcinis užmokestis mokamas pagal ES Tarybos 1994 m. liepos 27 d. reglamento (EB) Nr. 2100/94 ir LR augalų veislių apsaugos įstatymo nuostatas. Pagal ES reglamento 1768/95ES reikalavimus, selekcinio atlyginimo mokėjimo tvarką nustato selekcininkas, kuris užmokestį gali rinkti pats arba tam suteikti rašytinį įgaliojimą kitiems, o ūkininkas arba kitas veislės naudotojas turi individualią pareigą mokėti. Kadangi augalų veislių naudojimo klausimai yra reglamentuoti pagal ES teisės aktus ir apima visą ES, o veisles Lietuvoje platina per 200 selekcinių kompanijų, nė viena valstybinė ar visuomeninė LR institucija negali priimti sprendimo nerinkti selekcinio užmokesčio. Be to, selekcininkai, atsižvelgdami į ūkininkų pageidavimus nedidinti selekcinio užmokesčio, 2018 metams paliko dar 2013 metais nustatytus ir iki šiol rinktus selekcinio užmokesčio dydžius. Negavę selekcinio mokesčio, selekcininkai negalėtų vykdyti savo veiklos, o ūkininkai negautų kasmet vis naujų veislių.

Dėl 3 punkto: „Atsižvelgiant į tai, jog dėl buvusių liūčių, esamos sausros, didėjančių veiklos kaštų, ūkininkai susiduria su padidėjusia ekonomine rizika bankrutuoti, neįvykdyti finansinių įsipareigojimų ir siekiant ūkiams leisti atstatyti normalius piniginius srautus, tam, kad būtų iš ko investuoti į nusidėvinčio ilgalaikio turto atstatymą ir ūkių konkurencingumo stiprinimą, siūlome:

3.1. Nustatyti, kad pereinamasis laikotarpis, kai žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams būtųtaikomas ne 15 proc., o 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, būtų pratęstas trimsmetams, tai yra galiotų apmokestinant 2018-2021 metų apmokestinamąsias pajamas.

ŽŪM pritaria žemdirbių siūlymams dėl mokestinių lengvatų, todėl 2018-07-18 raštu Nr. 2D-2438(4.17E) kreipėsi į Finansų ministeriją, siūlydama pratęsti lengvatinio 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo galiojimą trejiems metams.

3.2. Trims metams atidėti SODROS mokesčio didinimą.“

ŽŪM 2018-07-18 raštu Nr. 2D- 2445 (4.17E) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, siūlydama trejiems metams atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų didinimą.

Dėl 4 punkto: „Siekiant tolygios regioninės plėtros uždavinių, primygtinai reikalaujame Kaimo plėtros programaireikalingą biudžetą sustiprinti, padidinant nacionalinio kofinansavimo procentinę dalį iki 25 proc.,t. y. iki 150 mln. eurų metams ir tokią lėšų sumą skirti kasmet iki 2022 metų imtinai. Padidintąnacionalinio kofinasavimo procentinę dalį nukreipti į priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkiovaldas“, kad 2014-2020 m. laikotarpiu būtų pasiektas toks pats finansavimas kaip ir 2007-2013 m.“

ŽŪM 2018-03-13 raštu Nr. 2D-859(4.9E) kreipėsi Finansų ministeriją dėl bendrojo finansavimo lėšų padidinimo Programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, siekiant užtikrinti šios veiklos srities tokį patį finansavimą kaip ir 2007–2013 metų laikotarpiu. Finansų ministerija 2018-03-29 rašte Nr. (2.35-03)-5K-1803506-5K-1803297-5K-1804805)-6K-1801845 nurodė, kad priėmė sprendimą nemažinti bendrajam finansavimui skiriamų lėšų ir išlaikyti jas 2017 m. lygiu. Dėl tokio sprendimo, kaip teigiama Finansų ministerijos rašte, didės bendras kaimo plėtros programų bendrojo finansavimo lygis. Atskiras sprendimas dėl veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bendrojo finansavimo lėšų padidinimo nepriimtas.

Dėl 5 punkto: „Neprieštaraujame Valdžios iniciatyvai, kad 2019-2020 m. laikotarpiu būtų taikomas tiesioginiųišmokų mažinimo mechanizmas gaunantiems pagrindinių išmokų sumą didesnę nei 150 000 Eur.Siūlome viršijančią sumą mažinti 10 proc., atskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus ir su jaissusijusius mokesčius. Mažinimo mechanizmą taikyti visiems susijusiems asmenims, t. y. tiekfiziniams, tiek juridiniams.“

Po ilgų diskusijų su žemdirbių visuomene bei konsultacijų su kitomis įstaigomis ŽŪM apsisprendė nustatyti, kad nuo 2019 m. pagal pateiktas žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių paraiškas priskaičiuotoms pagrindinėms išmokų sumoms, viršijančioms 150 000 Eur, būtų taikomas 100 proc. mažinimas, prieš tai išskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, atsižvelgus į praėjusių metų duomenis, bei netaikyti susijusių fizinių ar juridinių asmenų susiejimo principo.

Vienas iš žemės ūkio politikos prioritetų yra smulkiųjų ūkių rėmimas ir skatinimas, todėl visos sumažintos lėšos bus skiriamos Programos paketui ir nukreiptos smulkiųjų ūkių rėmimui. Šis sprendimas, 2018 m. liepos 16 d. pateiktas EK.

Dėl 6 punkto: „Dėl BŽŪP po 2020 metų:

6.1. Kategoriškai nepritariame Europos Komisijos pasiūlymui dėl išorinės konvergencijos. Pasiūlyta formulė suponuoja, kad Lietuvos tiesioginės išmokos periodo gale tesieks 75-80 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Raginame Lietuvos derybininkus siekti, kad prasidėjus naujajam finansiniam laikotarpiui tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų ne mažesnės kaip ES vidurkis.

6.2. Neišsprendus teisingo išmokų paskirstymo tarp šalių narių klausimo, prašome užtikrinti, kad iš Lietuvos ūkininkų nebūtų reikalaujama 100 proc. įgyvendinti griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus.

6.3. Nesutinkame su Komisijos pasiūlymu mažinti Kaimo plėtros fondą ir raginimu valstybėms narėms užpildyti šią spragą prisidedant iš nacionalinio biudžeto. Lietuvos biudžetui tai bus nepakeliama našta, nes Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES šalys narės, tame tarpe ir Lietuva, turės padidinti savo įnašą į ES biudžetą. Mūsų šalis dėl lėšų trūkumo sunkai sprendžia socialinių reikalų, švietimo, sveikatos apsaugos sistemų problemas, todėl netikime, kad esant tokiai situacijai atsiras politinės valios dar ir ženkliai prisidėti prie Lietuvos Kaimo plėtros fondo. Raginame Lietuvos derybininkus siekti, kad Lietuvos Kaimo plėtrai skiriamos lėšos naujuoju finansiniu laikotarpiu nebūtų sumažintos.

6.4. Raginame atsakingas Lietuvos institucijas nedelsiant, dar šiemet, pradėti nacionalinio BŽŪP strateginio plano kūrimo procesus, įtraukiant į dokumento rengimą ir diskusijas Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovus.“

Vienas iš Lietuvai svarbiausių BŽŪP aspektų naujuoju finansiniu laikotarpiu yra tiesioginių išmokų konvergencija. Klausimas dėl tiesioginių išmokų konvergencijos yra nuosekliai keliamas ir diskutuojamas ES lygio įvairaus formato susitikimuose nuo pat diskusijų dėl BŽŪP po 2020 m. pirminių etapų, dar gerokai prieš paskelbiant 2017 m. lapkričio 29 d. EK komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ ir 2018 m. gegužės–birželio mėn. EK teisės aktų pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos (toliau –DFP) ir BŽŪP po 2020 m.

Diskutuojant svarbiausiais strateginiais klausimais dėl BŽŪP ateities, ŽŪM pasisako už vienodas konkurencines sąlygas visiems ES ūkininkams, siekdama teisingumo ir lygybės principų užtikrinimo visoje ES. Visuomet pabrėžiame, kad susiklosčiusi situacija, kai Lietuvos ūkininkai, patiriantys panašias išlaidas, vykdantys vienodus reikalavimus bei susiduriantys su tais pačiais iššūkiais, gauna žymiai mažesnes išmokas nei kitose valstybėse narėse, neatitinka pamatinių ES principų.

Tuo tarpu EK siūloma tiesioginių išmokų formulė ( pagal kurią tik 50 proc. būtų sumažintas atotrūkis tarp esamo tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio) tik labai neženkliai sumažintų esančius didelius skirtumus tarp valstybių narių tiesioginių išmokų: išmokų artėjimas iki ES vidurkio vyktų labai lėtai, per vos 2 proc. kasmet ir 2027 m. Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 Eur už ha lygį, arba tik 79 proc. ES vidurkio. Tai reiškia, kad nežiūrint to, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu Lietuvai numatytas tam tikras tiesioginių išmokų augimas, Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis vis tiek užims paskutiniąsias vietas pagal tiesioginių išmokų lygį. Todėl nuosekliai deklaruojame savo nepritarimą siūlomam išmokų konvergencijos scenarijui pabrėždami, kad tik visišką konvergencijos proceso užbaigimą galime laikyti priimtinu rezultatu.

ŽŪM visuomet pabrėžia stiprios ir patikimos kaimo plėtros politikos svarbą ir reikšmę užtikrinant augimą ir užimtumą kaimo vietovėse bei palaikant jų gyvybingumą. Todėl kitas svarbus aspektas, kurį akcentuojame diskutuojant dėl naujojo laikotarpio BŽŪP elementų, yra susirūpinimas dėl smarkiai mažėjančio Lietuvai numatomo skirti kaimo plėtros finansavimo (–26,2 proc. 2018 kainomis), taip pat žymiai sumažėjusios (nuo 85 proc. iki 43 proc.) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ES įnašo dalies, Lietuvai nebepatenkant tarp mažiau išsivysčiusių regionų. Tai reikštų labai didelį iššūkį Lietuvos biudžetui (atitinkamai nacionalinės kaimo plėtros fondo įnašo dalies padidėjimą nuo 15 proc. iki 57 proc.) ir galiausiai tai tik dar labiau gali išryškinti ir taip didelius skirtumus tarp valstybių narių. Manome, kad pasikeitus regiono statusui, ES įnašo dalies mažėjimas negali būti toks drastiškas.

Taip pat visuomet atkreipiame dėmesį į kaimo plėtros finansavimo mažėjimo ir dvigubų standartų taikymo tiesioginių išmokų srityje galimus neigiamus padarinius socialiniams ir ekonominiams kaimo vietovių procesams, pabrėždami, kad didesnė parama padėtų sušvelninti mažų ūkių skaičiaus mažėjimo tempus, prisidėtų prie tokių ūkių galimybių gamybos modernizacijai ir plėtrai, padarytų žemės ūkio veiklą populiaresnę tarp jaunų, išsilavinusių žmonių.

ŽŪM visuomet pasisakė už būtinybę išlaikyti BŽŪP stipria bendrąja ES politika, užtikrinant pakankamą finansavimą ir atsižvelgiant į numatomus iššūkius bei keliamus ambicingus tikslus, ypač aplinkosaugos ir klimato kaitos srityje. Diskusijose dėl BŽŪP ateities keliamas klausimas, kaip ambicingesnių tikslų siekimas galėtų būti sėkmingai suderinamas su mažėjančiu finansavimu (ypač kaimo plėtrai).

ŽŪM taip pat glaudžiai bendradarbiauja su kitų valstybių narių atstovais, ieško sąjungininkų pozicijai dėl tiesioginių išmokų konvergencijos ir kitų Lietuvai aktualių BŽŪP ateities klausimų paremti, vienijasi su bendraminčių blokais, siekdama, kad žinia dėl lygių konkurencinių sąlygų užtikrinimo vieningoje ES rinkoje ir kitų svarbių aspektų būtų stipriau girdima.

Visi minėti Lietuvai aktualūs aspektai dėl DFP ir BŽŪP po 2020 m. yra atspindėti trijų Baltijos valstybių žemės ūkio ministrų š. m. liepos 16 d. rašte žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarui Ph. Hogan.

Dėl 7 punkto: „Asmenys, ūkininkaujantys žemėse vertinamose iki 36,49 našumo balų imtinai, privalo ir toliau gautižemės ūkio veiklai reikalingą pagalbą bei tikslinę finansinę paramą. Parama asmenims,deklaruojantiems pievas arba ganyklas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių,turi būtų skiriama tik tiems, kurie Ūkinių gyvūnų registro duomenimis turi ne mažiau kaip 0,25sutartinio gyvulio (SG), tenkančio vienam deklaruotam pievų ir (ar) ganyklų hektarui. Sudarantnaujai didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį laikytis pozicijos, kadtaikomas mažiausias administracinis teritorinis vienetas yra seniūnija.“

ŽŪM ieško galimybių išplėsti dabartinį vietovių, susiduriančių su specifinėmis kliūtimis, plotą, patvirtintą EK sprendimu C(2018) 3841, 2018-06-12 notifikavus Programos pakeitimą, papildomai įtraukiant į dabartinį žemėlapį tas seniūnijas, kurios neatitiko vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, išskyrimo sąlygose nurodytų reikalavimų, nors iki reformos įgyvendinimo šios seniūnijos turėjo mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusą, ir kurių žemės ūkio naudmenų vidutinis (suapvalintas) našumo balas (Vnb) yra didesnis kaip 34, bet ne didesnis kaip 36, t. y. 34<Vnb≤36.

Siekiant parengti rekomendacijas dėl Programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ veiklos srities „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“ įgyvendinimo nuo 2019 m., ŽŪM pasitelkė mokslo ekspertus, kuriems iškeltas tikslas – parengti metodiką vietovėms, susiduriančioms su specifinėmis kliūtimis, atrinkti.

Diskusijos dėl galimos naujosios žemėlapio versijos taikymo galėtų prasidėti ne anksčiau kaip tik sumodeliavus ekspertinio vertinimo duomenimis pagrįstą žemėlapio versiją (šių metų spalio mėnesį), kuri būtų pristatoma darbo grupei, skirtai vietovių, kuriose esama didelių gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, išskyrimo klausimams spręsti ir socialiniams partneriams svarstyti.

Baigus svarstyti ir priėmus konkrečius sprendimus, būtų galima daryti tam tikras išvadas ir apibendrinimus dėl atskirų plotų (seniūnijų lygmeniu) (ne)patekimo į naująjį žemėlapį, kuris galėtų būti taikomas ne anksčiau kaip nuo 2019 metų, prieš tai pakeitus Programą ir pakeitimą notifikavus EK.

Dėl 8 punkto: „Siūlome atlikti kompleksinį visos teisinės bazės, reguliuojančios žemės įsigijimo procesą, patikrinimą ir koregavimą, nes tik taip pavyks rasti tinkamus sprendimus, apginant Lietuvos viešąjį interesą ir užtikrinant žemės ūkio žemės įsigijimo apribojimų įteisinimą, kad šie užkirstų kelią Lietuvos žemės ūkio paskirties žemei tapti spekuliavimo objektu.“

LR Seimo Kaimo reikalų komitetas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 110-S-15 buvo sudaręs darbo grupę, kuri vertino ES valstybių žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą. Darbo grupė, kurios narys, kaip Jums yra žinoma, buvo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas, dirbo 5 mėnesius ir pateikė kompleksinius pasiūlymus, neprieštaraujančius ES teisę bei užkertančius kelią spekuliacijai žemės ūkio paskirties žeme. Darbo grupei atlikus kompleksinį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimo peržiūrėjimą, nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Be to, 2018 m. birželio 30 d. LR Seime yra registruotas LR Vyriausybės pateiktas LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma stiprinti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorių kontrolę, numatant teisę Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM vykdyti įvykusių tiek tiesioginių, tiek netiesioginių žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorių monitoringą ir, nustačius minėto įstatymo pažeidimus, kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, manytina, kad pakartotinis minėto teisinio reguliavimo peržiūrėjimas šiuo metu būtų perteklinis ir netikslingas.

Dėl 9 punkto: „Ir toliau laikomės nuomonės, kad nuosavos žemės ūkio paskirties žemės tiek fizinis, tiek juridinis asmuo negali turėti daugiau nei 500 ha.“

Suprantame ir vertiname Jūsų nuomonę, atkreipdami dėmesį į tai, kad nuostatos dėl galimo nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ne kartą kito nuo tada, kai jos pirmą kartą buvo įtvirtintos 2003 m. Įvertinus tai, kad buvo laikotarpis, kai, pavyzdžiui, juridiniam asmeniui buvo leidžiama įsigyti iki 2000 ha žemės ūkio paskirties žemės, šiuo metu būtų teisiškai nepateisinama iš tokių teisėtai žemės ūkio paskirties žemę įgijusių asmenų reikalauti perleisti / atsisakyti turimo nekilnojamojo turto. Svarbu, kad LR Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra akcentavęs, jog „teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d, 1998 m. kovo 25 d. nutarimai). Taigi šiuo metu galiojanti „įsigijimo iki 500 ha žemės ūkio paskirties žemės“ taisyklė neturėtų nepagrįstai apriboti asmenų, žemės ūkio paskirties žemės įsigijusiems pagal galiojusius teisės aktus.

Taip pat pastebime, kad nuostata dėl „įsigijimo iki 500 ha žemės ūkio paskirties žemės“ taisyklės išimties gyvulininkystės ūkiams buvo dar kartą įvertinta Seime, prieš priimant nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojusias įstatymo nuostatas. Įstatymų leidėjas apsisprendė galiojusį reguliavimą dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo gyvulininkystės ūkiams palikti galioti.

Dėl 10 punkto: „Stabdant emigraciją, užtikrinant tolygų ekonominį augimo vystymąsi visuose Lietuvos regionuose ir skatinant jaunus žmones kurtis kaimo vietovėse, siūlome visiems besikuriantiems naujiems ūkininkams bent 3-jų metų laikotarpiui suteikti mokestines atostogas. Vien to, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. ūkininkai bei jų partneriai vienus metus nuo pirmos veiklos pradžios socialinių draudimo įmokų gali nemokėti, nėra iš esmės ta paskata, kuri skatintų užsiimti ūkininkavimu.“

ŽŪM pritaria žemdirbių siūlymams dėl mokestinių lengvatų, todėl 2018-07-18 raštu Nr. 2D-2438(4.17E) kreipėsi į Finansų ministeriją, siūlydama pratęsti lengvatinio 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo galiojimą trejiems metams bei suteikti mokestines atostogas visiems besikuriantiems naujiems ūkininkams trejų metų laikotarpiui.

Dėl 11 punkto: „Valstybės lėšomis turi būti užtikrinta valstybės nuosavybės teise priklausančių magistralinių griovių, sureguliuotų upelių, pralaidų, tiltų, užtvankų, polderių ir drenažo rinktuvų priežiūra ir jie negali būti perduoti kam nors kitam nuosavybės teise. Siūlome kasmet skirti ne mažiau nei 50 mln. eurų, iš jų 25 mln. eurų valstybei priklausančių melioracijos įrenginių priežiūrai ir 25 mln. – melioracijos investicinių projektų įgyvendinimui.“

LR Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintame LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta melioracijos sistemų nuosavybės santykių ir atsakomybės pertvarkymas, kurio tikslas surasti patį optimaliausią melioracijos statinių valdymo modelį. Įgyvendinant šią priemonę, ŽŪM organizavo viešąjį pirkimą parengti Melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo medelių studiją. Studijos metu buvo analizuojama užsienio šalių patirtis, įvertinta esama situacija Lietuvoje ir pasiūlyti galimi melioracijos statinių valdymo pertvarkos modeliai. Šiuo metu studijos rezultatai pristatomi suinteresuotoms šalims: socialiniams partneriams ir savivaldybėms. Po detalaus studijos pristatymo bus rengiamas Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymas.

Dėl 12 punkto: „Ūkininkai, kurie yra įsigiję pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir „Parama smulkiems ūkiams“ našios technikos, tikrai galėtų pagelbėti jos neturintiems. Ypač tokiais atvejais, kai būna sudėtingos oro sąlygos, o patys technikos savininkai jau būna susitvarkę svarbiausius darbus. Tačiau to daryti negali, nes įsigiję tokią techniką iš karto yra įspėjami apie sankcijas gautai paramai, nes pagal šių priemonių įgyvendinimo taisykles to daryti negali. Siūlome ieškoti sprendimų kaip šią problemą būtų galima spręsti ir mažinti atskirtį tarp ūkininkų bei didinti jų tarpusavio bendradarbiavimą ūkio darbuose.“

Pagal Programoje pateiktą žemės ūkio veiklos apibrėžimą žemės ūkio veiklai priskiriama: žemės ūkio produktų gamyba, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimas, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo iš savo narių jų ūkiuose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymas. Nei paslaugų žemės ūkiui teikimas, nei talkininkavimo darbai nepriskiriami žemės ūkio veiklai. Taip pat pažymime, kad pagal Programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ ir veiklos sritį ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ parama teikiama Sutarties dėl ES veikimo I priedo produktų gamybai ir žemės ūkio valdoje pagamintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti. Apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas taip pat turi būti Sutarties dėl ES veikimo I priedo produktas. Paslaugos žemės ūkiui ir talkinimo darbai nepatenka į Sutarties dėl ES veikimo I priedo produktų sąrašą ir jiems vykdyti parama neteikiama. Dėl nurodytų priežasčių pagal pirmiau nurodytas veiklos sritis paramos lėšomis įgytą žemės ūkio techniką paramos gavėjas turi naudoti žemės ūkio veiklai vykdyti tik savo žemės ūkio valdoje ir neleidžiama jos naudoti kitose žemės ūkio valdose.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal Programą smulkūs ūkiai paramą galėtų gauti bendradarbiavimui pagal priemonės ,,Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkių bendradarbiavimui“. Veiklos srities ,,Parama smulkių ūkių bendradarbiavimui“ tikslas – bendradarbiaujant padėti sumažinti ūkių patiriamus sunkumus dėl mažo veiklos masto, užtikrinti spartesnį ūkių veiklos pertvarkymą, aktyvesnį dalyvavimą rinkoje, didinti smulkių ūkio subjektų ekonominį gyvybingumą. Atsižvelgiant į tai, kad veiklos sritis yra skirta smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui, paramos gali kreiptis keli ūkio subjektai (mažiausiai du), siekiantys organizuoti bendrus darbo procesus, dalintis įrenginiais bei ištekliais, vykdyti bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą. Bendradarbiaudami jie gali įsigyti technikos ar kitų technologinių įrenginių, skirtų projekto reikmėms. Parama teikiama ūkininkams, kurių ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 15 000 Eur, labai mažoms įmonėms (dirba nuo 1 iki 10 asmenų), kurios veikia ne trumpiau kaip dvejus metus, smulkiesiems miškų valdytojams, kurių miško valda ne didesnė kaip 10 ha, ir fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 90 000 Eur, o 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 000 Eur. Paramos paraiškų teikimas veiklos srities ,,Parama smulkių ūkių bendradarbiavimui“ paramai gauti vyksta nuo š. m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., skirtas lėšų biudžetas sudaro 3,63 mln. Eur. Pažymėtina, kad siekiant šią veiklos sritį padaryti patrauklesne pareiškėjams, veiklos srities įgyvendinimo 2018 metais taisyklėse nustatyti paramos gavimo sąlygų supaprastinimai, t. y.: projekto kontrolės laikotarpis sutrumpintas iki 3 metų nuo galutinio paramos lėšų išmokėjimo, nustatytas išlaidų kompensavimo su avansu mokėjimo būdas, numatyta, kad miškininkyste ir žemės ūkiu besiverčiantys pareiškėjai ir jų partneriai su įsigytomis investicijomis (technika) gali pajamas generuoti teikdami paslaugas, taip pat numatyta galimybė pareiškėjui ir partneriui projektą įgyvendinti iš fizinių ir juridinių asmenų skolintomis lėšomis.

Dėl 13 punkto: „Ūkininkai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir norintys gauti avansines tiesiogines išmokas, kiekvienais metais iki spalio 1 d. turi atnaujinti žemės ūkio valdos duomenis Valdų registre taip, kad tų ūkininkų, kurie deklaruoja iki 5 ha žemės, deklaruojami plotai sutaptų ne mažiau kaip 50 proc. su valdoje nurodytu plotu, o jeigu dirbama daugiau nei 5 ha, tuomet 70 proc. Prašome šias proporcijas išlaikyti ir toliau.“

Ūkininkai, šiemet deklaravę žemės ūkio naudmenas bei kitus pasėlius buvo įspėti, kad jeigu neatnaujins valdos duomenų iki spalio 1 d., praras teisę gauti avansines tiesiogines išmokas, tačiau atsižvelgiant į Lietuvą užklupusią sausrą bei dėl to kilusius sunkumus, avansinės išmokos šiemet bus mokamos visiems ūkininkams, kurie atitiks visus paramos reikalavimus.

Tačiau norėtume pažymėti, bet kuriuo atveju iki gruodžio 31 d. reikia atnaujinti duomenis valdų registre. Taip pat įspėjame, kad nuo kitų metų valdos atnaujinimo tvarka griežtės ir prašome ūkininkų imtis išankstinių veiksmų sutvarkyti visus dirbamos bei deklaruojamos žemės teisėto valdymo dokumentai.

ŽŪM atkreipia dėmesį, kad Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse numatyta, kad pareiškėjas pareiškia žinantis, jog prašyti paramos už deklaruotą plotą gali tik tuo atveju, jeigu turi ir prireikus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM (NMA) galės pateikti šio ploto žemės valdymo teisės įrodymo dokumentus ir įrodyti ūkyje (valdoje) vykdomą žemės ūkio veiklą. Kitaip tariant, NMA paprašius, pareiškėjas turės pateikti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos sutartis) bei kad deklaruojamuose plotuose vykdo žemės ūkio veiklą.

Ūkininkai, išsinuomodami žemės sklypus arba dirbdami juos, panaudos pagrindais, be jokių dokumentų, neretai nėra apsaugoti nuo galimų rizikų: savininkas gali bet kada pareikšti pretenzijas į savo nuosavybę, tad ūkininkas gali patirti nuostolių. Būtent todėl ŽŪM šioje srityje siekia pokyčių ir ragina visus ūkininkus, dirbančius jiems nuosavybės teise nepriklausančią žemę, dėl tokios žemės valdymo sudaryti rašytines nuomos ar panaudos sutartis su sklypų savininkais. Didžioji dalis pareiškėjų turėtų sutvarkyti savo valdomus plotus ir turėti teisėtą žemės sklypo valdymą patvirtinančius dokumentus iki 2019 metų pasėlių deklaravimo pradžios.

Dėl 15 punkto: „Masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. 2017 m. pabaigoje atlikus žemės vertinimą, 2018-2022 m. laikotarpiu žemės mokestis didėja 2-3 kartus. Ragintume savivaldybių tarybas žemės savininkams pagal teisės aktus dėl antrus metus iš eilės esančių nepalankių gamtinių sąlygų mažinti žemės mokestį, o dalį surinktų lėšų iš padidėjusio žemės mokesčio skirti vietinės reikšmės kelių remontui.“

LR įstatymai, ŽŪM nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, bei kiti teisės aktai nenumato, kad į ŽŪM kompetenciją įeitų teisė atleisti žemės sklypų savininkus nuo žemės mokesčio ar jį sumažinti.

Pagal Žemės mokesčio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Atsižvelgdami į tai, kad nauja žemės mokesčio tvarka pradėta taikyti nuo 2013-01-01, pritariame, kad šiais metais keisis žemės mokestinė vertė, nuo kurios bus skaičiuojamas žemės mokestis. Pažymime, kad Žemės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 2 dalis įpareigoja turto vertinimo įmonę (VĮ Registrų centrą) sudaryti galimybes mokesčių mokėtojams sužinoti savo žemės mokestinę vertę neatlygintinai. Informuojame, kad masinio žemės vertinimo dokumentai (tarp jų žemės mokestinės vertės skaičiuoklės, kurias naudojant pakanka įrašyti žemės sklypo unikalų numerį ir minėta vertė apskaičiuojama automatiškai) skelbiami VĮ Registrų centro interneto svetainėje (http://www.registrucentras.lt/p/460). Taigi, žemės mokesčių mokėtojams sudaryta galimybė žemės mokestinę vertę sužinoti dar iki žemės mokesčio apskaičiavimo dienos ir priimti sprendimą dėl prašymo žemės mokestine verte laikyti individualiu vertinimu nustatytą žemės vertę pateikimo (pagal Žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį) tikslingumo.

Turint omenyje, kad žemės mokesčio dydis iš esmės priklauso nuo savivaldybių patvirtinto žemės nuomos mokesčio tarifo, manome, kad kiekviena savivaldybė gali laisvai parinkti tinkamiausią žemės mokesčio tarifą (nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės vidutinės rinkos vertės), neapsunkindama žemės mokesčio mokėtojų. Be to, pagal Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, taip pat į Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad vietinių rinkliavų nustatymas yra savivaldybės savarankiška funkcija dėl atleidimo nuo žemės mokesčio ar lengvatų taikymo žemės sklypams, akcentuojant sudėtingą ūkininkų padėtį dėl paskutiniais metais esančių nepalankių gamtinių sąlygų ūkininkavimui ir patirtus nuostolius, siūlytume kreiptis į savivaldybę, kurioje yra žemės sklypai.

Dėl 16 punkto: „Reikalaujame užtikrinti reikalingą finansavimą kaimų vietiniams keliams tiesti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti. Būtina rimtai ir atsakingai vertinti darbų kokybę.“

Parama vietiniams keliams teisti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti numatyta teikti pagal Programos priemones. Pagal priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Parama vietiniams keliams“ parama teikiama rekonstruoti kaimo vietovės ribose esantį kelią, skirtą vietiniam susisiekimui, kuris nepriskiriamas prie magistralinių, krašto kelių kategorijų ir nepriklauso savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, jų padaliniams. Pareiškėjas pagal šią priemonę yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Paramos paraiškos buvo teikiamos 2015 metais, kvietimui skirta lėšų suma sudarė 14,4 mln. Eur. Šiuo metu jau yra patvirtintos 118 paramos paraiškos už 12,1 mln. Eur. Pagal pateiktus projektus planuojamas pasiekti rezultatas – rekonstruoti 111 km vietinių kelių (Programoje numatytas tikslas – 100 km).

Parama vietiniams keliams tiesti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti teikiama ir pagal priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“. Remiama veikla, susijusi su kaimo vietovės ribose esančių ir priklausančių savivaldybei vietinės reikšmės kelių, gatvių, jų atkarpų, šaligatvių statyba, rekonstravimu ir kapitaliniu remontu. Projektus įgyvendina savivaldybės regioninio planavimo būdu. Organizuotas vienas paraiškų surinkimas (du etapai: 1. projektiniai pasiūlymai (atrinkti Regionų plėtros tarybų), teikti Regionų plėtros departamentui; 2. Paraiškos pagal atrinktus projektinius pasiūlymus, teikti NMA). Savivaldybių įgyvendinamų projektų lėšų krepšelis sudaro apie 36 mln. Eur (Pažymėtina, kad ne visi savivaldybių įgyvendinami projektai yra susiję su vietinės reikšmės kelių statyba ir (arba) jų rekonstrukcija).

Vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstrukcija bei įrengimas remiamas ir pagal Programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Priemonė „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (toliau – Priemonė) pradėta įgyvendinti 2015 m. ir paramos gali kreiptis savivaldybės, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, kurių nuosavybės teise priklausančios žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) sausinimo sistemos(-ų) ribomis. Pagal Priemonę remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas joms keliamiems aplinkosaugos reikalavimams, vietinės reikšmės vidaus kelių rekonstrukcija bei įrengimas ir ariamosios žemės kalkinimas. Finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų su PVM. Didžiausia paramos suma vienam projektui – iki 300 000 (trys šimtai tūkstančių) Eur, kai rekonstruojami polderiai – iki 600 000 (šeši šimtai tūkstančių) Eur.

Vidaus reikšmės keliams, t. y. juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojamiems keliams (privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų ir visiems kitiems keliams, nepriskirtiems viešiesiems keliams) skiriama ne daugiau kaip 25 proc. lėšų nuo bendros projekto vertės. Priemonei įgyvendinti skirta 86,886 mln. Eur. Jau įvyko du paraiškų priėmimo etapai, jų finansavimui skirta 50 mln. Eur. Lėšų Priemonei likutis 2018–2020 m. laikotarpiui sudaro apie 23 mln. Eur. Pažymėtina, kad 2018 m. Paramos paraiškų pagal Programos priemones priėmimo grafike paraiškų rinkimas pagal Priemonę nenumatytas.

Dėl 18 punkto: „Prašome padidinti gazolių, apmokestintų sumažintu akcizo tarifu ir skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, kiekius.“

Sumažintu akcizo tarifu apmokestintų gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, normos nustatytos Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667. Šiose taisyklėse gazolių normos yra nustatytos remiantis mokslininkų teoriniais-praktiniais vertinimais pagal atskirų augalų ir gyvūnų rūšių auginimo technologijas, apskaičiuojant vidutinius metinius gazolių poreikius, reikalingus žemės ūkio naudmenų hektarui ar sutartinių gyvulių vienetui. Šios taisyklės yra suderintos su socialiniais partneriais ir valstybės institucijomis. ŽŪM 2018-07-18 raštu Nr. 2D-2438(4.17E) kreipėsi į Finansų ministeriją, siūlydama bendradarbiaujant peržiūrėti gazolių, skiriamų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, kiekius. Taip pat informuojame, kad šiuo metu yra rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl papildomų gazolių kiekių skyrimo už 2017–2018 ūkiniais metais buvusių apsunkintų gamybos sąlygų, sukeltų ekstremalaus kritulių kiekio.

Dėl 19 punkto: „Sudaryti palankias kreditavimo sąlygas smulkiems ir vidutiniams ūkiams savo veiklai vystyti, sudarant sąlygas gauti ilgalaikes paskolas naujai ir padėvėtai žemės ūkio technikai įsigyti, dengiant palūkanas iš Žemės ūkio paskolų garantinio fondo.“

Pagal šiuo metu galiojančias Dalies palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus ir lizingo paslaugas, dėl kurių nėra suteikta UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija, kompensavimo taisykles, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-977 „Dalies palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus ir lizingo paslaugas, dėl kurių nėra suteikta UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“, kompensuojama 80 proc. palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus ir (ar) lizingo paslaugas be UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (toliau – Bendrovė) garantijos, perkant tiek naują, tiek naudotą žemės ūkio techniką.

Pagal Dalies palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus ir lizingo paslaugas, dėl kurių suteikta Bendrovės garantija, kompensavimo taisykles, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 3D-877 „Dėl Dalies palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus ir lizingo paslaugas, dėl kurių suteikta UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“, ūkio subjektams, atitikusiems šių taisyklių reikalavimus, kompensuojama 80 proc. palūkanų, sumokėtų už investicinius kreditus ir (ar) lizingo paslaugas su Bendrovės garantija. Palūkanos kompensuojamos imant kreditus tiek naujai, tiek naudotai žemės ūkio technikai. Tuo tarpu, jei žemės ūkio technika, įrenginiai ir (ar) kita gamybinė įranga įsigyjama naudojantis lizingo paslaugomis, perkamas turtas turi būti naujas.

Informuojame, kad šiuo metu yra parengtas ir derinamas LR Valstybės skolos įstatymo projektas, kuriuo siūloma leisti garantijas teikiančioms institucijoms teikti garantijas finansų įstaigoms ir lizingo bendrovėms tiek dėl naujos, tiek dėl naudotos gamybinės . Įsigaliojus šio įstatymo projektui, keičiamoms nuostatoms ir atitinkamai patikslinus Bendrovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, būtų sudaryta galimybė Bendrovei teikti garantijas ne tik dėl lizingu perkamos naujos, bet ir dėl naudotos žemės ūkio technikos kainos ar jos dalies sumokėjimo. Atitinkamai patikslinus minėtų taisyklių nuostatas, dalis palūkanų galėtų būti kompensuojama perkant lizingu ne tik naują, bet ir naudotą žemės ūkio techniką.