„Tai buvo mano asmeninė iniciatyva planuojat ES atsigavimo fondą, kad žemės ūkis privalomai būtų įtrauktas į šalių narių rengiamus ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo planus. Į pagalbą sektoriui atremti visus keliamus iššūkius turi būti panaudojami visi įmanomi fondai žemės ūkiui stiprinti. Ypatingai sektoriui įgyvendinant strategijos „Nuo lauko iki stalo“ iškeltus uždavinius, “ akcentavo Europos Sąjungos žemės ūkio Komisaras Janušas Česlavas Voicechovskis (Janusz Wojciechowski) vienoje svarbiausių žemdirbių organizacijų COPA-COGECA prezidiumo posėdyje susirinkusiems ūkininkų atstovams. Pridurdamas tai, kad Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) fondo tikrai neužteks ambicingiems ES tikslams, kurie iškelti žemės ūkio sektoriui, pasiekti ir pereiti reikalingą transformaciją.
Balandžio 22 d. vykusiame bendrame COPA ir COGECA prezidiumų posėdyje viešėjęs Komisaras turėjo ne tik atsakyti žemdirbiams į klausimus apie vykstančių derybų dėl naujojo laikotarpio BŽŪP teisės aktų rinkinio eigą ir progresą, bet ir paaiškinti jiems savo supratimą apie tai, kas yra ūkininkas, o kas ne, bei pakomentuoti socialiniame tinkle išsakytą nuomonę, kad pramoniniuose ūkiuose vykdoma veikla negali būti vadinama ūkininkavimu. Viešai prieš kelias dienas išsakyta Komisaro nuomonė su dideliu atgarsiu nusirito Twitter’iu.
COPA-COGECA prezidiumo nariai norėjo išsiaiškinti, ką konkrečiai Komisaras norėjo pasakyti: ar tai reiškia, kad jis nepripažįsta ūkininkavimo būdų įvairovės ES, ar tai, kad intensyvios žemės ūkio gamybos jis nelaiko ūkininkavimu ir gina tik nedidelių lenkiško tipo ūkių modelį, ar tai buvo tiesiog neapgalvotas Komisaro komunikacijos komandos žingsnis?
Komisaras teisinosi, kad jis nenorėjęs supriešinti ūkių pagal dydį, tačiau galvoje turėjęs nesąžiningą konkurenciją ūkininkų atžvilgiu, kuomet didelės korporacijos stumia tradicinio šeimos tipo ūkininkus iš rinkos, nes šie paprasčiausiai negali konkuruoti su intensyvios gamybos „fabrikais“. Susirinkimo dalyviai išreiškė susirūpinimą, jog suskirstęs veikėjus žemės ūkio sektoriuje į „blogus“ ir „gerus“ Komisaras nepadėjo BŽŪP ir žemės ūkio įvaizdžiui, bet davė ankstiną žaliesiems ir vegetarams dar kartą pažeminti visus ūkininkus, kurie pastaraisiais metais ir taip jaučiasi nepelnytai ujami ir puolami.
Žemdirbiams keliami ambicingi uždaviniai sudėtingai transformacijai, tačiau jie pasigenda palaikymo iš pačių aukščiausių pareigūnų. COPA pirmininkė Christiane Lambert konstatavo, kad ūkininkus labiausiai neramina biurokratų pageidavimas žemės ūkyje per vieną naktį padaryti didžiules permainas, nepaisant ir neįvertinant ūkininkų pajamų nestabilumo, įvairovės ir smulkių bei vidutinių ūkių ribotų galimbių sparčiai transformuotis, lyginant jas su didelėmis žemės ūkyje veikiančiomis įmonėmis, generuojančiomis didelius pelnus.
Ūkininko apibrėžimas šiuo metu yra vienas iš kertinių taškų vykstančiose derybose dėl BŽŪP reformos. Aktyvaus ūkininko apibrėžimu siekiama užkirsti kelią asmenims ir įmonėms gauti paramą iš BŽŪP, kai jų veikla nėra žemės ūkio veikla arba yra tik nežymi, tačiau kol kas neaišku, kaip tiksliai tai bus apibrėžta būsimoje BŽŪP reformoje.
Prie posėdžio prisijungęs Portugalijos nuolatinės atstovybės Briuselyje žemės ūkio komandos vadovas Cesar Cortes taip pat diskutavo su ūkininkais ir jų atstovais apie šalių narių strateginiuose planuose turinčius atsirasti sąlygiškumą ir žaliąją žemės ūkio architektūrą, išsakė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prioritetus dėl įvairių susijusių teisės aktų. Nemažai klausimų žemdirbių atstovams kilo dėl ekoschemų, jų galimos dalies iš tiesioginių išmokų voko, sąsajos su GAAB’ais (geros agrarinės būklės reikalavimais ir valdymo reikalavimasi), kurie vis dar derybų objektai. Pastebėta tai, kad Vokietija, rengdama savo šalies strateginį BŽŪP planą, jau turi pasitvirtinusi vidinį susitarimą, jog ekoschemoms skirs ne daugiau 25 proc. išmokų voko, nepasant fakto, kad trišalės ES institucijų derybos dar nesibaigę ir šis procentas dar nesuderėtas.
Be BŽŪP bei ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, posėdyje aptarti ekologinės gamybos plėtros veiksmų planas, strategija „Nuo lauko iki stalo“, vartojimo skatinimo politika, Pietų Europos šalis užklupusios didžiulės šalnos padaryti nuostoliai ir kt. klausimai.
Parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė J.Motiejūnienė