(2017-12-14)
Mažai tikėtina, kad išmokos, kuriomis siekiama paskatinti ūkininkus tapti labiau ekologiškais, reikšmingai pagerins bendros žemės ūkio politikos veiksmingumą aplinkos ir klimato atžvilgiu, teigiama naujoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje. Auditoriai nustatė, kad naujos išmokos prisidėjo prie sistemos sudėtingumo, tačiau dėl jų ūkininkavimo praktika pasikeitė tik maždaug penkiuose procentuose ES agrarinės žemės.
Europos Audito rūmų auditoriai nagrinėjo, ar žalinimas galėjo padidinti BŽŪP poveikį aplinkai ir klimatui, atsižvelgiant į ES tikslus konsultuodamiesi su valdžios institucijomis penkiose valstybėse narėse: Graikijoje, Ispanijoje (Kastilijos ir Leono regione), Prancūzijoje (Akvitanijoje ir Šiaurės-Pa de Kalė regione), Nyderlanduose ir Lenkijoje. Taip pat lankėsi ES Komisijos generaliniuose direktoratuose, Copa-Cogeca ir Birdlife organizacijose, patikrino dokumentų patikrą dėl dvigubo finansavimo rizikos dešimtyje vakstybių: Belgijoje (Valonija), Čekijoje, Vokietijoje (Brandenburgas), Airijoje, Italijoje (Kampanija), Lietuvoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Velsas).
Auditoriai apibendrindami padarė išvadas, kad biudžeto asignavimai žalinimui nėra pagrįsti tuo, ar politika padeda įgyvendinti su aplinka ir klimatu susijusius tikslus. Jie taip pat nustatė, jog buvo mažai tikėtina, kad žalinimas duotų didelę naudą aplinkai ir klimatui, visų pirma dėl to, kad didelė dalis subsidijuojamos praktikos būtų taikoma ir be išmokos. Auditoriai vertina, kad dėl žalinimo ūkininkavimo praktika pasikeitė tik maždaug penkiuose procentuose ES agrarinės žemės.
Auditoriai rekomenduoja, kad vykdant ateinančią BŽŪP reformą, Komisija suformuluotų išsamią BŽŪP indėlio į ES aplinkosaugos ir klimato tikslus intervencijos logiką. Savo pasiūlymuose dėl reformos Komisija turėtų laikytis šių principų:
• ūkininkai BŽŪP išmokas turėtų gauti tik tuo atveju, jeigu laikosi bazinių aplinkosaugos normų. Nuobaudos už nesilaikymą turėtų turėti pakankamą atgrasomąjį poveikį;
• žemės ūkio programos, skirtos tenkinti aplinkos ir klimato poreikius, turėtų apimti veiksmingumo tikslus ir finansavimo sistemą, kuri atspindėtų patirtas sąnaudas ir pajamų praradimą dėl veiklos, kuriais viršijamas bazinio aplinkosaugos lygio scenarijus;
• kai valstybėms narėms leidžiama pasirinkti iš kelių sprendinių, kaip įgyvendinti BŽŪP, iš jų turėtų būti reikalaujama įrodyti, kad jų pasirinkti sprendiniai yra veiksmingi ir efektyvūs siekiant politikos tikslų.
Audito pranešime teigiama, kad ES išleidžia 12 milijardų eurų per metus šiai naujai ekologinei išmokai, kuri sudaro 30 % visų BŽŪP tiesioginių išmokų ir beveik 8 % viso ES biudžeto. ES ūkininkams susidaro vidutinė apie 80 eurų vienam hektarui per metus išmoka.
Lietuvos ūkininkai už šių vienodų visai Europai reikalavimų laikymąsi 2017 m. tegauna 49 eurų už hektarą. Nuotraukoje matyti, kad pagal 2020 m. voko paskaičiavimus gal gaus 56 eurus. Gaila, kad auditoriai šios diskriminacijos neįžvelgė.
Pagal ES Audito rūmų pranešimą spaudai
