Baltijos šalių žemdirbių organizacijos kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę

image0

(2020-05-05)

Š.m. gegužės  5 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkininkų organizacijos atviru laišku kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen, kuriuo ragina Europos vadovybę priimti tokią Daugiametę finansinę programą (DFP), kad būtų užtikrintas tvirtas ir sąžiningas atsigavimas po COVID-19 pandemijos. Baltijos šalių ūkininkų organizacijos mano, kad ambicingas ekonomikos atkūrimo planas ir teisinga BŽŪP turi būti priemonės padedančios suvienyti Europą, išvedant ją iš šios krizės. 

Covid-19 pakeitė visų europiečių gyvenimo ir darbo būdą. Visoje Europos Sąjungoje žemdirbiai turi prisitaikyti prie greitai kintančio maisto poreikio, padidėjusio kainų svyravimo ir sutrikimų, keliančių pavojų mūsų maisto saugumui. Tiesioginės išmokos pagal Bendrą žemės ūkio politiką yra būtent tas apsauginis mechanizmas, kuris padeda ūkininkams krizės metu. Tačiau dėl neteisingo jų skaičiavimo, Baltijos šalių ūkininkai lieka pažeidžiami, nes gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, o jų gamybos išlaidos yra daug didesnės nei ES vidurkis, atitinkamai: 129% (Estijoje), 112% (Lietuvoje) ir 113% (Latvijoje). Taigi, Baltijos šalių ūkininkų pajamos daug labiau priklauso nuo situacijos rinkoje nei kitose šalyse.

Nesąžiningas tiesioginių išmokų paskirstymas Baltijos šalių stojimo į ES etape yra seniai laikomas anomalija. Pradiniai mokėjimų skaičiavimai grindžiami duomenimis laikotarpio, per kurį šalys išgyveno didžiulę žemės reformą, kuomet buvo pereinama nuo sovietinio centralizuoto modelio į privataus ūkininkavimo struktūras. Remiantis precedento neturinčiu produktyvumo sumažėjimu per tuos metus, kurie pasirinkti referenciniais ir kurie akivaizdžiai neparodė faktinių gamybos pajėgumų, sukėlė ne vienerius metus trunkančią istorinę neteisybę.

Ir šios neteisybės padariniai tampa akivaizdesni krizės metu. Baltijos šalių ūkininkai stengiasi visiems Europos piliečiams tiekti sveiką, maistingą, vietinį ir šviežią maistą. Nepaisant to, pasirodė  ženklai keliantys nerimą ir neužtikrintumą, ir tai labai primena 2014 m. Rusijos embargo poveikį ES žemės ūkio produktams, kuris neproporcingai stipriai paveikė Baltijos šalių ūkininkus. Be to, per dabartinę krizę daugelio ES valstybių narių reakcija buvo pernelyg protekcionistinė, laikinai sugriaudama Bendrosios rinkos funkcionavimą.

Kadangi ES vadovybė šiuo metu rengia naują daugiamečio biudžeto projektą ir planą skirtą palengvinti Europos išėjimą iš krizės, tai yra unikali galimybė ištaisyti šią neteisybę ir padidinti visos maisto tiekimo grandinės atsparumą. Yra labai svarbu išlaikyti didelius būsimos DFP užmojus, užtikrinančius, kad niekas neliktų nuošalyje. Tačiau žemės ūkio srityje būtina išsaugoti asignavimus abiem BŽŪP ramsčiams, sudaryti sąlygas tolesnėms rinkos priemonėms ir paspartinti tiesioginių išmokų konvergenciją, nutraukiant neteisingą išmokų paskirstymo sistemą.

Nors dabartinė krizė paveikė visas ekonomikos ir visuomenės dalis, labai svarbu, kad atsigavimas nepablogintų esamos nelygybės tarp ūkininkų visoje ES. Baltijos šalių ūkininkų organizacijos savo laiške prašo, kad Europos Sąjungos institucijos priiminėdamos būsimąjį biudžetą visus traktuotų lygiaverčiais ir nustotų Baltijos šalių ūkininkus piliečius laikyti antrarūšiais.

*****

Prieš septynerius metus, 2013 m. vasario mėn., Europos Vadovų Taryba vieningai sutarė, kad „vėliausiai iki 2020 m. visų valstybių narių ūkininkus turėtų pasiekti išmokos bent 196 EUR už hektarą dabartinėmis kainomis“. Deja, Baltijos šalių ūkininkai ir toliau sistemingai gauna ne daugiau kaip 54–60% Europos vidurkio tiesioginių išmokų, nepaisant nuolatinių ir pakartotinų raginimų nutraukti šį nesąžiningą lėšų paskirstymą, kuris ženkliai mažina Baltijos šalių žemės ūkio konkurencingumą Bendrojoje rinkoje. Prieš COVID-19 pasiūlyti DFP variantai neatrodė galėsiantys panaikinti šią neteisybę.

 Laiškas anglų kalba

Lietuvos ūkininkų sąjungos informacija

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį