Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Bendra žemės ūkio politika įgyvendinama jau nuo 1962 m. Nors turime užtikrinti, kad pagal tą politiką vartotojams ir toliau būtų tiekiamas sveikas bei skanus maistas, o kaimo vietovėse didėtų užimtumas ir augtų jų ekonomika, BŽŪP turi tobulėti, kad neatsiliktų nuo kitų sričių politikos. Mūsų teikiamas pasiūlymas – išsamių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatas ir svarbus žingsnis link modernios ir paprastesnės BŽŪP. Pagal naują Komisijos siūlomą įgyvendinimo modelį valstybėms narėms bus suteikta daugiau subsidiarumo ir jos turės rengti BŽŪP strateginius planus. Į šiuos planus bus įtrauktos pagal I-ąjį ir II-ąjį BŽŪP ramsčius taikomos valstybių narių priemonės ir jie padės užtikrinti, kad politika taptų paprastesnė ir darnesnė, o jos rezultatai būtų tikrinami veiksmingiau.“

Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Philas Hoganas pabrėžė: „Šiandien priimtu komunikatu užtikrinama, kad bendra žemės ūkio politika padėtų pasiekti naujus ir vis aktualesnius tikslus, pavyzdžiui, padėtų sukurti pažangų ir atsparų žemės ūkio sektorių, remti aplinkos apsaugos bei klimato politikos veiksmus ir sustiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą. Šis komunikatas taip pat žymi didelę BŽŪP įgyvendinimo permainą. Dbartinę sistemą pakeis valstybėms narėms ir regionams daugiau subsidiarumo suteiksianti nauja įgyvendinimo sistema.“

Dabartinė dviejų ramsčių politikos struktūra bus išlaikyta, tačiau laikantis lankstesnio požiūrio bus nustatyti išsamūs veiksmai, kuriais bus siekiama šių ES lygmeniu sutartų tikslų. Kiekviena ES šalis parengs savo strateginį planą, kuriame nurodys, kaip ji ketina siekti nustatytų tikslų. Tą planą turės patvirtinti Komisija. Dėmesys bus skiriamas ne tiek atitikčiai reikalavimams, kiek pažangos stebėsenai ir bus siekiama užtikrinti, kad finansavimu būtų siekiama konkrečių rezultatų. Bus pereita nuo visiems taikomo bendro požiūrio prie individualius poreikius atitinkančių priemonių – taip politika ir jos tikrasis poveikis labiau atitiks ją praktiškai įgyvendinančių subjektų lūkesčius.

Ūkininkai ir toliau bus remiami pagal tiesioginių išmokų sistemą. Komunikate nesiekiama nei iš anksto numatyti diskusijos dėl ES finansų ateities rezultato, nei pateikti kitos daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlymų. Jame nagrinėjamos tam tikros, bet ne visos galimybės tinkamai ir tikslingiau remti ūkininkų pajamas.

Klimato kaita ir gamtos išteklių trūkumas toliau darys poveikį ūkininkavimui ir maisto gamybos sektoriui. Naujoji BŽŪP turėtų būti platesnio užmojo politika ir pagal ją daugiau dėmesio turėtų būti skiriama efektyviam išteklių naudojimui, aplinkos apsaugai ir klimato politikai.

Komunikate pateikiama ir kitų pasiūlymų:

• remti ūkininkus vietoje – skatinti juos naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą ir patikimumą,
• aktyviau skatinti jaunimą ūkininkauti – šių veiksmų drauge su valstybėmis narėmis reikia imtis tokiose srityse kaip žemės apmokestinimas, planavimas ir gebėjimų ugdymas,
• spręsti piliečiams rūpimus klausimus, susijusius su darnia žemės ūkio produktų gamyba, be kita ko, sveikatos, mitybos, gyvūnų gerovės ir maisto atliekų klausimus,
• derinti įvairių sričių ES politikos (visų pirma prekybos, migracijos ir darnaus vystymosi) veiksmus atsižvelgiant į pasaulinį aspektą,
• sukurti ES lygmens rizikos valdymo platformą, padėsiančią ūkininkams spręsti su klimato kaita ir rinkos kintamumu susijusias problemas ir šalinti kitus pavojus.

Atitinkamus teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymus, kuriais siekiama komunikate apibrėžtų tikslų, Komisija pateiks iki 2018 m. vasaros, tačiau pirmiausia turi būti pateiktas DFP pasiūlymas.

Pagrindiniai faktai

2017 m. vasario 2 d. Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl būsimos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kad geriau suprastų, kaip galima supaprastinti ir modernizuoti dabartinę politiką. Per tris mėnesius trukusias konsultacijas Europos Komisija sulaukė daugiau kaip 320 tūkst. atsakymų, daugiausia iš privačių asmenų. Per konsultacijas paaiškėjo, kad dauguma respondentų pageidauja išlaikyti tvirtą bendrą ES žemės ūkio politiką, tačiau ji turėtų būti paprastesnė bei lankstesnė ir daugiau dėmesio turėtų būti skiriama pagrindiniams uždaviniams – užtikrinti deramą ūkininkų gyvenimo lygį, saugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita.

Pagal Europos Komisijos pranešimą spaudai