(2015-09-01)

Lietuvos ūkininkai gali pasidžiaugti, jog LR žemės ūkio ministerija (ŽŪM) galiausiai pradėjo tesėti savo pažadą derėtis su Europos Komisija (EK) dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos tobulinimo. Lietuvos ūkininkų sąjunga garsiai reiškė savo nepritarimą įvairioms programos dalims, kai ji buvo tvirtinama ir dabar sužibo viltis, jog ką nors bus įmanoma pakeisti ūkininkų naudai.

LŪS išplėstinio prezidiumo posėdžio metu susirinkę LŪS skyrių atstovai su nedidelėmis pastabomis pritarė daugeliui ŽŪM siūlymų, tačiau buvo nuspręsta organizacijos viduje aptarti paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ŽŪM siūlomas sumas.

 

Svarbu išvengti paramos skyrimo fiktyviai veikiantiems žemės ūkio kooperatyvams

 

LŪS prezidiumo posėdyje dalyvavęs ŽŪM kaimo plėtros departamento direktorės pavaduotojas Mindaugas Palionis išreiškė pritarimą Lietuvos ūkininkų nuomonei, jog būtina išvengti paramos skyrimo dirbtinai sukurtiems kooperatyvams. Šiuo metu pagal paramos investicijoms į žemės ūkio valdas priemonę, parama teikiama ūkiams, kurie iki paraiškos pateikimo ne trumpiau kaip vienerius metus užsiėmė žemės ūkio veikla ir minėtą laikotarpį iš žemės ūkio veiklos gauna ne mažiau kaip 50 proc. pajamų. Vis dėlto, šis reikalavimas netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurių visi nariai užsiima žemės ūkio veikla. ŽŪM siūlo šią išimtį naikinti.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas apgailestavo, kad dabar galiojanti tvarka sudarė sąlygas paramą gauti naujiems dariniams, neturintiems realių įrodymų apie vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, o sąžiningai dirbantiems kooperatyvams.

LŪS prezidiumas pritarė M. Palionio pristatytam ŽŪM pasiūlymui keisti kolektyvinių investicijų sąvoką, naikinant jungtinės veiklos pripažinimą, nes ši veikla sudaro prielaidas piktnaudžiavimui. Kolektyvinės investicijos turėtų būti leidžiamos tik kooperatyvams, kurių visi nariai užsiima žemės ūkio veikla.

Posėdžio metu palankiai buvo vertinama ir ŽŪM iniciatyva pradėti naujas derybas su EK dėl galimybės ūkininkams pasinaudoti investicine parama „Melioracijos griovių tvarkymui“. 2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu parama pagal šią priemonę buvo vertinama kaip pelno nesiekiančios investicijos, skirtos agrarinei aplinkosaugai. Tačiau šiuo metu Europos Komisija keičia savo nuomonę, priimdama nuostatą, kad melioracijos grioviai tvarkomi tam, kad pagerėtų gamybos sąlygos ir ūkiai gautų didesnį pelną.

 

Neapsispręsta dėl paramos dydžio jaunųjų ūkininkų įsikūrimui

 

Ministerija siūlo tris jaunųjų ūkininkų įsikūrimo rėmimo alternatyvas: 1) suvienodinti paramą visiems ūkiams kartu ją mažinant iki 40 tūkst. eurų (šiuo metu paramos dydis jaunųjų ūkininkų įsikūrimui sudaro 50 tūkst. eurų, o gyvulininkystės ūkiams – 60 tūkst. eurų); 2) nustatyti 40 tūkst. eurų paramą visiems ūkiams, o besikuriantiems atidalytose (pavyzdžiui, nuo tėvų ūkių) valdose – iki 25 tūkst. eurų; 3) visiems ūkiams nustatyti 40 tūkst. eurų, o gyvulininkystės ūkiams – 50 tūkst. eurų paramą įsikūrimui. Tokia pasirinkimų gausa sukėlė daug diskusijų LŪS tarpe ir buvo nuspręsta šį klausimą dar nuodugniau aptarti tarp narių. Juo labiau, kad ūkininkai yra pasiskaičiavę, nusimatę pinigų srautus, prisiėmę finansinius įsipareigojimus, todėl netikėti programos pakeitimai gali juos sužlugdyti. Ministerijos atstovai patikino, kad jei ir bus atliekami pakeitimai, jie nebus patvirtinami greitai, bent jau tikrai ne šiemet, tad bus pakankamai laiko žmonėms, per nauja atlikti reikalingus paskaičiavimus bei lėšų prognozes.

Vis dėlto, kalbant apie paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui niekas neprieštaravo, jog būtina atsisakyti perteklinio reikalavimo baigti minimalių ūkininkavimo pradmenų programą pareiškėjams, įgijusiems žemės ūkio aukštąjį ar profesinį išsilavinimą.

Tauragės rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė Regina Rimkienė iškėlė klausimą dėl atidalintų valdų įforminimo. Ji pasiūlė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, tikrindama, ar pagrįstai ūkininkai atidalijo valdas, spręsdama, ar tai piktnaudžiavimas ar noras kurti fiktyvius ūkius, turėtų konsultuotis su vietos ūkininkų organizacijomis. ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis pritarė, kad yra buvę atvejų, kai ministerija ar įstaigos atsiklausdavo žemdirbių savivaldos nuomonės prieš priimdamos konkrečius sprendimus, tai galima būtų daryti ir dabar.

 

Parama smulkiems ūkiams

 

LŪS išplėstinio prezidiumo posėdžio metu kalbėta, kad būtina lengvinti paramos smulkiems ūkiams gavimą. ŽŪM manymu, koreguojant Kaimo plėtros programą smulkiesiems ūkiams skiriamos 15 tūkst. eurų paramos pirmoji dalis turėtų siekti 80 proc. viso paramos dydžio (šiuo metu ji sudaro 50 proc.), toks pasiūlymas sulaukė palankaus LŪS narių vertinimo, tačiau LŪS Ignalinos skyriaus pirmininkė Marijona Lukoševičienė pastebėjo, kad smulkiesiems ūkininkams labai sudėtinga yra ruošti verslo planus, todėl siūlė paprastinti paramos teikimą, kad ūkininkai patys galėtų užpildyti paraiškas. O pasak Tauragės skyriaus pirmininkės R. Rimkienės, sudėtingi verslo planai neskatina ūkininkų dalyvauti smulkiųjų ūkininkų rėmimo priemonėje.

M. Palionis, sakė, kad nusiskundimų dėl paramos prieinamumo smulkiesiems ūkininkams iki šiol nėra gauta. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad smulkiųjų ūkininkų rėmimas nėra pusiau natūrinio ūkininkavimo skatinimo priemonė, kaip kartais manoma, todėl verslo planų reikalaujama pagrįstai.

 

Po perskirstymo papildomos lėšos valdų modernizavimui

 

M. Palionis informavo, kad koreguojant Kaimo plėtros programą numatoma po perskirstymo skirti papildomai 27,5 mln. eurų valdų modernizavimo priemonei. Vis dėlto, pasak ŽŪM darbuotojo, labiau padidinti ir nuo kitų priemonių nuimti pinigus yra sudėtinga, nes kitų priemonių šaukimai dar net neparsidėjo, todėl bus neįmanoma pagrįsti Europos Komisijai priemonių nepopuliarumą. Iš ekonominės veiklos kaimo regionuose planuojama nuimti apie 13 mln., iš parodomųjų projektų rėmimo – 10 mln., iš paramos smulkių ūkių bendradarbiavimui – 4,5 mln. eurų ir nukreipti juos į valdų modernizavimą.

 

Terminio pašarų apdorojimo klausimas

 

Baiminantis Afrikinio kiaulių maro tolimesnio plitimo šalyje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu nurodyta kiaules privalomai šerti tik termiškai apdorotais pašarais. Lietuvos kiaulių augintojų asociacija yra prašiusi šį įsakymą sustabdyti bei ieškoti lėšų, reikalingų augintojams terminio apdorojimo įrangos įsigijimui.

Kiaulių augintojai teigė, kad įgyvendinant įsakymą, Lietuvoje reikėtų bent 20 terminių pašarų apdorojimo įrenginių. Jie kainuotų apie 11,5 mln. eurų, taip pat prisidėtų išlaikymo sąnaudos, kurios vieną toną pabrangintų apie 15 eurų, o visam kiaulininkystės sektoriui tai per metus kainuotų 4,5 mln. eurų daugiau.

VMVT teigimu, grūduose afrikinis kiaulių maras gyvybingu gali išlikti iki 6 mėnesių dėl šernų šlapimo. Kiaulių augintojai dėl to klausė, kodėl neįsakoma termiškai apdoroti visų eksportuojamų iš Lietuvos grūdų, kad kiaulių maras neplistų po kitas valstybes.

LŪS posėdyje dalyvavęs VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis pateikė duomenis, kad iš viso afrikinio kiaulių maro židinių kiaulių laikymo vietose nustatyta 12 (Trakų, Kupiškio, Jonavos rajonuose), sunaikintos 53 kiaulės. Yra 65 vietovės, kuriose afrikinis kiaulių maras nustatytas laukinėje faunoje (maras nustatytas 78 šernams – 30 sumedžiotų ir 48 nugaišusių). Be to, AKM taip pat plinta kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje. Pasak E. Mecelio, kovos su AKM priemonės turi būti griežtos, nes ligai suvaldyti vakcinos nėra, o terminis pašarų apdorojimas yra viena iš tokių priemonių. Be to, kiaules galima šerti pašarinėmis žaliavomis, tik termiškai apdorotomis pačiais įvairiausiais terminio apdorojimo būdais ne mažiau kaip 70 laipsnių karščio ir ne trumpiau kaip 5 min. ar kitu būdu, kuriuo sunaikinamas maras, o taip pat pašarinėmis žaliavomis, jei jos buvo laikytos saugykloje ne trumpiau kaip 30 dienų.

LŪS prezidiumo nariai pripažino, kad šis reikalavimas sudėtingas ir reikalaujantis papildomų investicijų, vis dėlto kovoti su AKM paplitimu šiuo metu jau reikia drastiškomis priemonėmis, nes kyla grėsmė išnykti visiems Lietuvos kiaulininkystės ūkiams.

 

Sunkiai suvaldomi prekybininkai

 

LŪS vicepirmininkas, LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys pasakojo, jog 2015 m. birželio 25 d. priimtas „Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas“, tačiau vargu, ar jis padės suvaldyti plėšikaujančius pieno perdirbėjus bei prekybininkus. Ypatingai žema pieno supirkimo kaina į neviltį varo daugelį pieno gamintojų. Ūkininkai atsiduria užburtame rate – nebeturėdami likvidžių pajamų, jie nebegali taip kaip anksčiau investuoti į pašarų gerinimą, gyvūnų priežiūrą ir pan., nukenčia visa ūkio infrastruktūra.

J. Talmanto teigimu, šiuo atveju ūkininkams geriausia išeitis – kooperatyvų, kuriuose būtų įgyvendinama trumpos gamybos grandinės principas, kūrimas. Dabar neretai būna tokių kooperatyvų, kurie veikia tik kaip tarpininkai, pieną superka iš ūkininkų ir perparduoda jį perdirbėjams. Realia gamyba tokiuose kooperatyvuose neužsiimama, o jau apie galutinio produkto pardavimą nėra ką ir kalbėti.

Vis dėlto, sunkiausiai suvaldomi yra prekybininkai, kurie atvirai juokiasi iš pieno gamintojų, nuo galutinės parduotuvėse matomų produktų nusigriebdami „kainos grietinėlę“. 

 

 Straipsnį parengė Giedrė Kojalienė, LŪS projekto ekspertė