(2020-05-27)
Po š.m. gegužės 21 d. vykusio Aplinkos ministerijos posėdžio dėl šienainio atliekų tvarkymo Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje sukurta speciali rubrika, skirta ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Kol kas joje skelbiamas tik šienainio pakuočių atliekų tvarkytojų sąrašas, tačiau planuojama per laiką sukelti visą ūkininkams aktualią informaciją apie tai, kaip apskaityti ir tvarkyti žemės ūkio veikloje susidarančias atliekas. Skaityti
Spausdinti straipsnį
(2020-05-22)
Remiantis 2019 m. gruodžio 11 d. gruodžio mėnesį Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos pristatytu Europos žaliojo kurso komunikatu, kuriame išdėstytas plataus užmojo veiksmų planas, kaip pereiti prie neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos, kurioje ekonomikos augimas atsietas nuo išteklių naudojimo, 2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija priėmė dvi ypatingai ambicingas naujas strategijas: išsamią Biologinės įvairovės strategiją (angl. EU Biodiversity Strategy for 2030) ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. Farm to Fork Strategy). Naująja biologinės įvairovės strategija siekiama kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, pvz., netausiu sausumos ir jūros naudojimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bus siekiama pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Nustatyti konkretūs ES maisto sistemos pertvarkymo tikslai, tarp kurių: 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui. Pasak Komisijos abi strategijos viena kitą sustiprina, jomis siekiama suvienyti gamtą, ūkininkus, įmones ir vartotojus kartu kurti konkurencingą tvarią ateitį. Šios dvi strategijos sudaro Europos žaliojo kurso pagrindą, todėl jomis taip pat bus grindžiamas ekonomikos gaivinimas. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę teigiama, kad šiomis strategijomis bus stiprinamas mūsų visuomenės gebėjimas atsilaikyti prieš būsimas pandemijas ir tokias grėsmes kaip klimato kaitos poveikis, miškų gaisrai, maisto stygius ir ligų protrūkiai, nes jomis siekiama remti tvaresnę žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros praktiką, taip pat apsaugoti laukinę gamtą ir kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. Skaityti
Spausdinti straipsnį
(2020-05-18)
Vilkininkystė Lietuvoje ir toliau išlieka prioritetu prieš gyvulininkystę. Tuo įsitikiname kiekvieną kartą, kai išgirstame apie vilkų daromą žalą. Vilkai ir toliau intensyviai retina ūkininkų gyvulių bandas. Jau eilę metų Lietuvos ūkininkų sąjunga ragina reguliuoti vilkų populiaciją ir atsižvelgti į ūkininkų interesus. Tačiau kol kas „Vilko apsaugos plano“ tikslas išlaikyti vilkų populiaciją 31-62 besiveisiančių šeimų (bendras individų skaičius 250-500 individų) ribose, mūsų ūkininkams tikrai kelia pagrįstą baimę, o bene kasdien žiniasklaidą pasiekiantys pranešimai apie gyvulių užpuolimus tik įrodo, jog vilkų daroma žala ir toliau auga. Vilkų padaromos žalos gyvuliams ir jų augintojams problemos esamu metu sprendžiamos tik iš dalies, kai vilkų limitas paskutiniam sezonui buvo padidintas iki 120 vnt. Skaityti
Spausdinti straipsnį
(2020-05-05)
Š.m. gegužės 5 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkininkų organizacijos atviru laišku kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen, kuriuo ragina Europos vadovybę priimti tokią Daugiametę finansinę programą (DFP), kad būtų užtikrintas tvirtas ir sąžiningas atsigavimas po COVID-19 pandemijos. Baltijos šalių ūkininkų organizacijos mano, kad ambicingas ekonomikos atkūrimo planas ir teisinga BŽŪP turi būti priemonės padedančios suvienyti Europą, išvedant ją iš šios krizės. Skaityti
Spausdinti straipsnį
