Pieno gamintojams reikia pagalbos čia ir dabar

karvės 2

(2023-03-01)

Lietuvos pieno sektorių drebina gili krizė. Jau daugiau kaip pusmetį pieno gamintojams mažinama žaliavinio pieno supirkimo kaina, kuriai vasario mėnesį dar labiau kritus ir sumažėjus daugiau nei 50 proc., lyginant su 2022 m. III ketvirčio kaina, pieno ūkių padėtis tapo kritinė, gamyba nuostolinga, sparčiai judama link masinių ūkių bankrotų ar dešimtmečius puoselėtų karvių bandų pardavimo. Iš ten kelio atgal nebus – gersime ne šviežią lietuvišką, bet įvežtinį pieną.

Pieno gamintojų atstovų pastangos š.m. vasario 24 d. tartis su likusiais trimis grandinės dalyviais (Žemės ūkio ministerija, perdirbėjais bei prekybininkais) žlugo. Derybų partneriai ir moderatoriai buvo nepasiruošę susitikimui: užuot aptarę pieno gamintojų teikiamus prašymus dėl skubios pagalbos, primygtinai siūlė priemones, galinčias suveikti tik per ilgą laiką. Konkurencijos taryba niekaip neprisidėjo prie žemdirbių derybinių pozicijų sustiprinimo.  Skaityti →

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Rezoliucija dėl krizės pieno sektoriuje

rezol

(2023-02-08)

Jau daugiau kaip pusmetį pieno gamintojams mažinama žaliavinio pieno supirkimo kaina, kuriai kritus daugiau nei 50 proc., pieno ūkių padėtis tapo kritinė, gamyba nuostolinga, sparčiai judama link masinių ūkių bankrotų. Lietuvoje nėra parengtos ir efektyviai veikiančios pieno sektoriaus stabilumą užtikrinančios priemonės. Ūkininkai išlieka mažiausias derybines galias turinčiais maisto grandinėje. Jiems neįmanoma diktuoti sąlygas perdirbėjams ir ūkininkai visiškai neturi įtakos nustatant galutinę pieno produktų kainą parduotuvių lentynose bei atitinkamai pardavėjų veiklos pelningumui. Nevienodai pasiskirsto pelnas pieno sektoriuje – tarp  ūkininko, perdirbėjo ir prekybininko – kai auga pieno sektoriaus pelningumas, bet, jei pieno produktų pasaulinės kainos krenta, ūkininkai visada nukenčia. Tuo tarpu perdirbėjų ir prekybininkų veiklos pelningumas krizių metu dažniausiai nesikeičia, nes vietinėje rinkoje produkcijos kainos vartotojui išlaikomos maksimaliai aukštos. Galiausiai dėl aukštos pieno produktų kainos vartotojui būna apkaltinamas žemdirbys, neva jis daro spaudimą aukštoms pieno supirkimo kainoms, nors faktiškai žemdirbys gauna pačią mažiausią kainos dalį šioje maisto tiekimo grandinėje. Skaityti →

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį

Konkurso „Metų ūkis 2022″ rezultatai

kvietimas_2023_uzsklanda mazinta

(2023-02-02)

Praėjusieji metai buvo pilni iššūkių, nerimo, rūpesčio ir nepasitikėjimo. 2022 m. vasario 24 d. Rusijai užpuolus Ukrainą pasaulis stipriai susvyravo. Ekonominis stabilumas pasidarė kaip niekada nenuspėjamas. Dar daugiau sumaišties atsirado dėl žaliojo kurso padiktuotų ambicingų tikslų, kuriuos Lietuvos politikai aklai, neatsižvelgdami į kardinaliai pasikeitusius iššūkius ekonomikoje, įgyvendino tęsdami kūrimą vis naujų ir griežtesnių reikalavimų žemės ūkio veiklai, kai tuo metu kitų valstybių narių vyriausybės priiminėjo sprendimus, atsižvelgdamos į besikeičiančią ekonominę ir politinę situaciją. Nepalankiai kintanti konkurencinė aplinka didino žemdirbių nusivylimą, norą ir galimybes investuoti į verslo plėtrą ir modernizavimą. Tačiau ne visi ūkininkai prarado pasitikėjimą. Tą įrodo ir konkurso laimėtojų pasiekti rezultatai. Lietuviai visad pasižymi darbštumu, siekiu prisitaikyti, dėl to atrodo, jog esame labai kantrūs. Lietuvos politikai turi tikrai stengtis palaikyti savus, o ne tik krauti vis didesnę administracinę naštą ir aklai bandyti įtikti Briuselio politikų ir biurokratų reikalavimams.

Skaityti →

Spausdinti straipsnį Spausdinti straipsnį