(2015-10-30)
Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), vykdydama projektus „Žemdirbių interesų atstovavimas COPA-COGECA ir GEOPA-COPA organizacijose“ 2015 m. spalio 29 d. organizavo Lietuvos Kaimo tinklo narių teminį susitikimą “Lietuvos žemdirbių atstovavimo tarptautinėse organizacijose aktualijos 2015 m. ir Lietuvos žemės ūkio perspektyvos“. Tarptautinio žemdirbių atstovavimo projektai yra įgyvendinami Lietuvos kaimo tinklo lėšomis pagal penktąją kryptį – kaimo plėtros dalyvių interesų atstovavimas Europos Sąjungos organizacijose. Į renginį buvo pakviesti Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai, Lietuvos Kaimo tinklo nariai, atstovai iš LR Žemės ūkio ministerijos, LR Užsienio reikalų ministerijos, kitų atsakingų institucijų, nacionalinės žiniasklaidos atstovai. Pranešimus skaitė LŪS ir LŽŪBA ekspertai dalyvaujantys COPA-COGECA darbo bei Europos Komisijos pilietinio dialogo grupėse, ūkininkų-darbdavių organizacijos GEOPA-COPA veikloje. Susirinkusieji taip pat klausėsi DNB banko analitikės parengto pranešimo apie Lietuvos agroverslo tendencijas ir galimybes, išsamiau susipažino su derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) tarp ES ir JAV eiga, diskutavo su kolegomis ir renginio svečiais kaip šis susitarimas gali atsiliepti ūkininkų veiklai, aptarė sudėtingą pieno sektoriaus situaciją ir jo perspektyvas. Tai jau tradicinis kasmetinis renginys, kurio metu glaustai aptariama LŪS vykdoma tarptautinio atstovavimo metinė veikla.
Tarptautinę veiklą ES institucijose atstovaujant Lietuvos žemdirbių interesams Lietuvos ūkininkų sąjunga pradėjo viena pirmųjų – 2004 m. tapdama pilnateise Europos Sąjungos žemdirbių organizacijų COPA-COGECA ir GEOPA-COPA nare. Laikui bėgant į šią veiklą įsitraukė ir kitos Lietuvos žemdirbių organizacijos: Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ bei Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai. Šiandien visos keturios organizacijos deleguoja savo ekspertus į šakinius COPA-COGECA komitetus pagal sutartus kuruojamus klausimus. LŪS yra vienintelė organizacija iš keturių į tarptautinio atstovavimo veiklą įtraukusi eilės Lietuvos žemės ūkio šakinių organizacijų atstovus, ginančius atskiros šakos ūkininkų interesus. Mūsų šalies žemdirbiams atstovauti tarptautiniu lygiu 2015 metais LŪS delegavo 10 ekspertų: Zofiją Cironkienę (Lietuvos daržovių augintojų asociacija), Aušrį Macijauską (Lietuvos grūdų augintojų asociacija), Algį Baravyką (Lietuvos kiaulių augintojų asociacija), Darių Dzekčiorių (Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija), Žilviną Augustinavičių (Lietuvos avių augintojų asociacija), Zigmantą Aleksandravičių (Lietuvos grūdų augintojų asociacija), Ritą Petraitytę (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba), Vytautę Matusevičienę (ilgametė LŪS ekspertė gyvūnų gerovės ir sveikatos klausimais), Giedrę Kojalienę (LŪS), Jovitą Motiejūnienę (LŪS). Iš viso 2015 m. jie dalyvavo 28 renginiuose. Jau ne vienerius metus su Lietuvos ūkininkų sąjunga bendradarbiaujantys ekspertai šių metų renginyje apžvelgė darbo grupių posėdžiuose nagrinėjamus mūsų šalies žemdirbiams aktualius klausimus pagal atstovaujamus sektorius, aptarė kokios nuomonės vyrauja kitų ES šalių narių žemdirbių organizacijų tarpe, kaip visame ES konkurencijos kontekste atrodo Lietuvos ūkininkų ūkiai ir kokios yra jų plėtros perspektyvos.
Skaitydama pranešimą LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė J.Motiejūnienė suminėjo pagrindines tarptautinėse organizacijose 2015 m. nagrinėtas temas: BŽŪP įgyvendinimas (šalių narių pasirinkimas ramsčiuose), jos supaprastinimas ir reakcija į kilusias krizes, atsiradusias dėl Rusijos embargo ir pieno kvotų panaikinimo; COPA-COGECA prezidiumo posėdžiuose daug dėmesio skirta TTIP susitarimui tarp ES ir JAV. Šiemet naujai išrinkta COPA vadovybė ir pirmininko vairas patikėtas danui – ūkininkui Martin Merrild. Vice pirmininkų postus pasidalino Airijos, Italijos, Prancūzijos, Austrijos, Vengrijos ir Latvijos. Lietuvos žemdirbių organizacijos savo kandidato į vicepirmininko postą šį kartą nekėlė, nors turi ketinimų pasiūlyti kandidatą į COGECA vadovybę.
Į teminį susitikimą pakviesta DNB vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka savo pranešime apie Lietuvos agroverslo tendencijas teigė, jog agroverslas susidūrė su didžiausiais iššūkiais per pastaruosius 5-7 metus. Pasaulio eksportas trypčioja vietoje, augimas sustojęs ir jis yra mažesnis, nei buvo numatyta anksčiau. Tačiau agroverslas – perspektyvi ir viena iš prioritetinių Lietuvos ekonominių veiklų ilgalaikėje perspektyvoje dėl kelių priežasčių: jo mažesnis jautrumas ekonominiams ciklams, produkcija priskiriama prie pirmojo būtinumo prekių, didėjanti pasaulinė paklausa maistui. Tačiau išorinė aplinka, pasak J.Rojakos, išliks sudėtinga: žemesnės naftos kainos, pieno kvotų panaikinimas, didelė ir didėjanti konkurencija, transatlantinė sutartis, nepalanki geopolitinė padėtis. Siekiant išlaikyti tvarų augimą, teks spręsti struktūrines problemas, būtina diversifikuoti eksportą, didinti efektyvumą ir investuoti į technologijas. Didelio neapibrėžtumo laikotarpiu nukenčia smulkiausi, tad yra neišnaudotų rezervų tolesnei kooperacijai ir konsolidavimui.
Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius Simonas Šatūnas susitikimo dalyviams išaiškino ko siekiama TTIP susitarimu tarp ES ir JAV – atverti rinkas ir mažinti prekybinius barjerus. Pagrindinis TTIP sudarymo tikslas – naikinti techninius prekybos barjerus, supaprastinti muitinės procedūras, galbūt net visiškai panaikinti muitus. Derybų procesas prasidėjo 2013 m. ir turėtų būti baigtas iki 2016 m. pabaigos. ES duomenimis skaičiuojama, kad šio susitarimo nauda leis ES sukurti 1,3 mln. papildomų darbo vietų, o bendras ES BVP augimas gali siekti 0,5 proc. Lietuva pernai į JAV eksportavo prekių už 905 mln. eurų, tai sudarė 3,7 proc. viso Lietuvos eksporto. Į JAV eksportuoja 600 mūsų šalies įmonių. Nors JAV vidutinis muitas nėra didelis – 4 proc. – tačiau kai kurioms prekėms jis daug didesnis. Pavyzdžiui, sūrio ir varškės produktams muito tarifas siekia 20 procentų. Renginio dalyviams didžiausią nerimą kėlė du jautrūs klausimai: GMO produkcijos ir hormoninės jautienos bei chemiškai apdorotos mėsos įvežimo į ES. S. Šatūnas garantavo, kad visi dabar galiojantys ES teisės aktai, susiję su maisto sauga, keičiami nebus, tad ir šie nuogąstavimai yra nepagrįsti. Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis teigė, kad perspektyviausia į JAV lietuviams būtų eksportuoti perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus, o jiems dabar taikomi didžiausi muitų tarifai (nuo 16 iki 26 proc.). Įsigaliojus TTIP sutarčiai, konkurenciją gali pajusti trąšų gamintojai (dėl gausių JAV skalūnų dujų gavybos ten yra galimybė trąšas gaminti pigiau), kas gali naudingai atsiliepti ir ūkininkams. Žemdirbiai tvirtino, kad pasirašius sutartį, jie pajus konkurenciją savo produkcijai ir nesugebės konkuruoti su JAV žemdirbiais vien dėl žemesnių gamybos kaštų ir nepalyginamai mažesnių gamybos apimčių.
Didelis dėmesys renginyje buvo skiriamas ypatingai sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam Lietuvos pieno sektoriui. Į LŪS ekspertų ratą buvo pakviestas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas, kuris yra Lietuvos žemdirbių ekspertas pieno klausimams Europos Sąjungos organizacijose ir Komisijoje. E.Pranausko teigimu, Lietuvos pieno gamintojai yra absoliučiai priklausomi nuo ES lygmenyje priimtų politinių sprendimų, todėl embargo pasekmių sušvelninimas yra politikų atsakomybės ir garbės reikalas. Pranešimą apie kooperacijos pieno sektoriuje realybę ir perspektyvas renginyje skaitė kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas, kuris pastebėjo, jog panaikinus pieno kvotas ES vien Lenkija, Vokietija ir Olandija padidino pagaminamo pieno kiekį beveik dvigubai lyginant su Lietuvoje pagaminamu kiekiu, primilžis, kuris yra vienas iš efektyvumo kriterijų, Lietuvoje yra žemas, o konkurencinga pieno rinkoje pasaulyje ir ES Lietuva gali būti tik sukūrusi konkurencingą pieno sektorių. Savo įžvalgomis ir pastabomis apie situaciją, kurioje yra pieno gamintojai, dalinosi Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, pieno ūkio savininkas Marijus Kaktys. Pasak jo, racionaliau ir naudingiau būtų paramą skirstyti ne pagal asmeniškai pagaminamą pieno kiekį, o nukreipti šias lėšas tikrų pieno kooperatyvų stiprinimui, kurių Lietuvoje, deja, yra tik keli.
Renginio pranešimai:
J.Motiejūnienė, LŪS tarptautinų ryšių koordinatorė
J.Rojaka, DNB vyriausioji analitikė
S.Šatūnas, LR Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius
Z.Medingis, LR Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas
N.Narauskas, kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas
E.Pranauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas
A. Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius
V. Matusevičienė, ilgametė LŪS ekspertė gyvūnų gerovės ir sveikatos klausimais
D. Dzekčiorius, buvęs Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius
R.Petraitytė, LŽŪKT vyresnioji teisninkė (COPA-COGECA mokesčių ir teisės grupė)
R.Petraitytė, LŽŪKT vyresnioji teisininkė (COPA-COGECA ekonominės analizės grupė)
Renginio akimirkos:
Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
Projektai „Žemdirbių interesų atstovavimas COPA-COGECA organizacijose“ ir „Žemdirbių interesų atstovavimas GEOPA-COPA organizacijoje“ įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“ penktąją kryptį.
