(2017-06-02)
Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo reikalų komiteto nariai praėjusį antradienį posėdyje patvirtino rezoliucijos projektą, kuriuo nepritariama šių metų vasario 15 d. pateiktam Europos Komisijos siūlymui drausti ūkininkams naudoti augalų apsaugos priemones (AAP) ekologiniu atžvilgiu svarbioms vietovėms (EASV) priskiriamuose plotuose, norint įgyvendinti žalinimo reikalavimus pagal Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas. Komiteto prieštaravimas grindžiamas tuo, kad ES Komisija teikdama reglamento pataisas uždrausti AAP naudojimą EASV plotuose, ypač azotą kaupiančių kultūrų pasėliuose, kelia grėsmę Europos tvariai baltymų gamybai, kai Europa ir taip jau yra itin priklausoma nuo baltymų importo. Be to, deleguotasis reglamentas teikiamas kaip sudėtinė įgaliojimų dalis, todėl Parlamentui neduodama teisė pareikšti nuomonės dėl kiekvieno įgaliojimo atskirai. Jis, kaip ir ES Taryba, yra verčiamas tiesiog pritarti visam pasiūlymų rinkiniui arba jį atmesti. Žinoma, kad ES Tarybos Specialusis žemės ūkio komitetas kovo 13 d. posėdyje pritarė Komisijos siūlymui nesurinkus prieštaraujančių šalių kvalifikuotos daugumos. EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto rezoliucijos projektas bus svarstomas artimiausioje plenarinėje sesijoje (vyksiančioje š.m. birželio 12-15 d. ). Kad jam būtų pritarta, reikia Parlamento narių absoliučios balsų daugumos. Paskutinis terminas, kada Parlamentas gali vetuoti tokias Komisijos siūlomas žalinimo supaprastinimo pataisas, yra birželio 15 d.
Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos grūdų augintojų asociacija pritarė Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto rezoliucijos projektui. Savo susirūpinimą jos išreiškė savo rašte Europos Parlamento nariui Broniui Ropei, kuriame taip pat palaikė COPA-COGECA poziciją. Nuo 2018 metų sausio 1 d. uždraudus azotą kaupiančių augalų, daugiamečių žolių įsėlio, tarpinių pasėlių ar pūdymo plotuose naudoti augalų apsaugos priemones, Lietuvos ūkininkai būtų priversti atsisakyti patrauklaus žirnių ir pupų auginimo, atsirastų didelis disbalansas apsirūpinant baltyminiais pašarais, padidėtų genetiškai modifikuotos produkcijos importas. Tai taip pat sukeltų neišvengiamą neigiamą poveikį dirvožemio kokybei, sutrikdytų ūkiuose nusistovėjusį darnų azoto apykaitos ciklą. Be to, žemdirbiai susidurtų su itin dideliais sunkumais įvykdant žalinimo reikalavimus ir patirtų didelių nuostolių, kurie grėstų ūkių finansiniam stabilumui. Lietuvos žemdirbių organizacijos teigia, kad Komisijos siūlymas teikiamas ignoruojant ES žemė sūkio produktų gamintojų patirtį ir perspėjimus apie neigiamas tokio draudimo pasekmes. Azotą kaupiantys pasėliai ir pūdymas yra populiariausios priemonės tarp ES ūkininkų įgyvendinant žalinimo reikalavimus.
ES Komisijos teigimu, AAP draudimas EASV plotuose yra pats efektyviausias reikalavimas aplinkosauginiu požiūriu. Todėl, nepaisant šalių narių žemės ūkio ministerijų ir europarlamentarų prieštaravimų, Komisaras Ph.Hogan’as tikisi, kad reglamento pataisos bus priimtos.
Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė
