2021-08-18
Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas, privalo laikytis žalinimo reikalavimų. Vienas iš žalinimo reikalavimų yra ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) deklaravimas. Vienas iš būdų atitikti šį reikalavimą laiku deklaruoti posėlį. Rugpjūčio mėn. kontrastingi orai Lietuvos regionuose neleido laiku užbaigti javapjūtės ir laiku pasėti posėlį.
Spausdinti straipsnį
(2021-08-10)
Copa-Cogeca savo pranešime spaudai nusistebėjo Europos Komisijos meistriškumu, kaip paslėpti nepatogią tyrimų ataskaitą. Jungtinio tyrimų centro (JTC) ataskaita apie Žaliojo kurso strategijų „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovės“ keturių ambicijų žemės ūkiui įtaką paskelbta per patį vidurvasarį, kada institucijos atostogauja, o žemdirbiai užimti svarbiausiu savo darbu – derliaus nuėmimu. Tačiau net ir skrupulingai slepiant ataskaitos viešinimą, Komisijai nepavyks paneigti tyrimų ataskaitoje padarytos išvados: kad ir kokį scenarijų besvarstytų analitikai, šių strategijų poveikis bus precedento neturintis ES ir jos gamybos pajėgumų bei ūkininkų pajamų sumažėjimas. Skaityti
Spausdinti straipsnį
(2021-07-14)
Spausdinti straipsnį
(2021-06-30 – 2021-07-02)
Lietuvos ūkininkų sąjunga raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama paaiškinti sprendimą ūkininkų skirtą paramą asociacijoms pervesti ne asociacijoms, o grąžinti ūkininkams. Rašto kopija pateikta ir Seimo kaimo reikalų komitetui. Skaityti
Spausdinti straipsnį
(2021-06-30)
Europos Komisija pristatė ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją, kurioje siūloma parengti Kaimo paktą ir Kaimo veiksmų planą, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad mūsų kaimo vietovės būtų stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios. BŽŪP ir sanglaudos politika atliks esminį vaidmenį remiant ir įgyvendinant šį veiksmų planą. Komisija rems ir stebės ES kaimo veiksmų plano įgyvendinimą ir reguliariai jį atnaujins, siekdama užtikrinti, kad jis išliktų aktualus. Žadama, kad bus pradėtas taikyti poveikio kaimui vertinimo mechanizmas, pagal kurį ES politika bus peržiūrima iš kaimo vietovių perspektyvos. Tuo tarpu Europos Komisijos pažadai pateikti Žaliojo kurso strategijų poveikio vertinimus pagrindiniam verslui kaimo vietovėse – žemės ūkiui – iki priimant naujojo laikotarpio BŽŪP teisės aktus tebėra neištesėti. Skaityti
Spausdinti straipsnį
(2021-06-21)
Ūkininkas-darbdavys, atlikdamas savo pareigą saugiai organizuoti ir vykdyti darbą, privalo įvertinti galimą riziką savo bei darbuotojų saugai ir sveikatai ir, šiuo atveju, taip pat atsižvelgti į darbo karštyje bei saulėje keliamus pavojus. Dirbantiems karštoje aplinkoje darbuotojams kyla raumenų mėšlungio, perkaitimo arba šilumos smūgio pavojus, o dirbantieji saulėje papildomai gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis. Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbantieji, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus. Atkreiptinas dėmesys, jog dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė.
Esant ekstremaliam karščiui būtina tinkamai pasirūpinti ir gyvuliais. Gyvūnus nuo karščių gelbsti tos pačios priemonės, kaip ir rekomenduojamos žmonėms – vanduo, pavėsis. Skaityti
Spausdinti straipsnį
